- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- I-464-386/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00373-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Alona Romanovienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- UAB „Pamario vėjas“
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A.B., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Algimantui Butkui
- Advokatai
- Marius Navickas
- Kategorijos
- 13.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Jokubauskaitės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Pamario vėjas“ atstovui direktoriui L.L., jos atstovui advokatui Mariui Navickui, atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Virginijai Šoblinskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.B., 2010-11-25 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Pamario vėjas“ skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Algimantui Butkui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-06-22 teismo nutartimi priimtas pareiškėjos UAB „Pamario vėjas“ patikslintas skundas (toliau – ir skundas), kuriuo prašoma: 1) pripažinti Kretingos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narių D.V. (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovo) ir R.L. (Savivaldybės administracijos tarnybos atstovės) nepritarimus statybos leidimo išdavimui pagal 2009 m. rugsėjo 18 d. UAB „Pamario vėjas", juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą nepagrįstais ir neteisėtais; 2) įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją išduoti statybos leidimą UAB „Pamario vėjas“ statybai pagal projektą „Vėjo jėgainei Lagerwey LW 18/80 (80 kW) ir 10,04 kW transformatorinei pastočiai statyti bei šiuos objektus prijungti prie AB „VST“ elektros skirstomojo tinklo pagal žemės sklypų Nr. 56 ir Nr. 58 Daktarų k., Kretingos r. detaliojo plano sprendinius“ (b.l. 63-64).
Skunde (b.l. 53-61) nurodoma, kad 2009-09-18 pareiškėja pateikė Kretingos rajono savivaldybės administracijai prašymą išduoti statybos leidimą objekto statybai pagal projektą „Vėjo jėgainei Lagerwey LW 18/80 (80 kW) ir 10,04 kW transformatorinei pastočiai statyti bei šiuos objektus prijungti prie AB „VST“ elektros skirstomojo tinklo pagal žemės sklypų Nr. 56 ir Nr. 58 Daktarų k., Kretingos r. detaliojo plano sprendinius“ ir visus su prašymu išduoti statybos leidimą susijusius dokumentus. 2009-10-19 pareiškėja gavo 2009-10-14 Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (6.29)-D3-4384, kuriame nurodyta, kad Nuolatinė statybos komisija (toliau – ir NSK) 2009-09-30 nustatė, kad projektas neatitinka projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimų, todėl rekomendavo neišduoti statybos leidimo objekto statybai pagal projektą. NSK protokole užfiksuota, kad du šios komisijos nariai nepritarė ginčo statybos leidimo išdavimui. Pareiškėja nesutikdama su 2009-10-14 Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimu apskundė šį sprendimą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai, iš kurios 2009-12-01 gavo 2009-11-21 sprendimą Nr. 8-33-(2.34), kuriuo pareiškėjo skundas atmestas. Su ginčų komisijos sprendimu pareiškėja taip pat nesutiko ir kreipėsi į administracinį teismą.
Teigia, kad 2009-10-14 Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimas Nr. (6.29)-D3-4384 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, t.y. šiame sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka.Tvirtina, kad nėra pagrindo teigti, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KAVA) atstovo nepritarimas statybos leidimo išdavimui nebuvo ir (ar) nėra skundžiamas, todėl ir administracinių ginčų komisijai buvo sudarytos prielaidos įvertinti sprendimo teisėtumą ir įpareigoti atsakovę išduoti ginčo statybos leidimą. Paminėta komisija konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad pareiškėja skundžia ir KAVA atstovo veiksmus. Paaiškina, kad pareiškėja ir skundė abiejų statybos leidimo išdavimui nepritariusių NSK narių nepritarimus.
Nurodo, kad ginčo statybos leidimui nepritarė NSK nariai D.V. kaip KAVA atstovas ir R.L., atstovaujanti Kretingos rajono savivaldybės administracijai. Mano, kad šių abiejų narių nepritarimo statybos leidimo išdavimui priežastys iš esmės tos pačios, t.y. jų nepritarta, nurodant, jog nėra gautas gretimo žemės sklypo savininko A.B. sutikimas. Šiuos nepritarimus pareiškėja vertina kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Tai motyvuoja tuo, kad: žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių Daktarų k., Kretingos r.sav., detaliojo plano rengimo metu objekto statyba buvo suderinta su visų gretimų žemės sklypų savininkais; žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano derinimo metu priklausė laisvam valstybinės žemės fondui, o ne A.B.; KAVA 2004-09-23 aktu patvirtino, kad detaliojo plano projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus, o pasirašydama šį aktą KAVA veikė kaip Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise šį sklypą valdantis, subjektas ir taip išreiškė savo valią (davė sutikimą) dėl objekto statybos su ginčo valstybine žeme besiribojančiuose sklypuose. Nuosavybės teisė A.B. į ginčo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Daktarų k., Kretingos r. sav., perduota jau po minėto KAVA sutikimo. A.B. laiko Lietuvos Respublikos teisių į ginčo žemės sklypą perėmėju, todėl valstybės įgaliotų atstovų iki perleidžiant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo duotą sutikimą laiko įpareigojančiu A.B. ir prilygina jį kaip paties A.B. duotam sutikimui. Mano, kad jei statytojas būtų įpareigotas gauti sutikimus iš gretimo žemės sklypo savininko, kuris rengimosi statybai metu nuolat keistųsi, pavyzdžiui sudarytų žemės sklypo pirkimo – pardavimo, palikimo priėmimo ar kitus nuosavybės teisės perleidimo sandorius, susidarytų situacija, kai be teisinio pagrindo būtų pažeidžiami statytojo teisėti lūkesčiai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, mano, kad projekte numatyto objekto statyba buvo tinkami suderinta su gretimų žemė sklypų savininkais ir antras to paties žemės sklypo savininko sutikimas nėra reikalingas, todėl ir NSK nario D.V. reikalaujama gauti sutikimo nepagrįstai.
Nesutikdamas su NSK narės R.L. nepritarimu statybos leidimo išdavimui, jai nurodant, kad sanitarinė zona kerta gretimus sklypus, kurių savininkų sutikimai nėra duoti, paaiškina, kad: projekte numatytos sanitarinės apsaugos zonos nesiekia žemės sklypų, kurių savininkų sutikimai dėl tokių zonų nėra duoti; paminėta NSK narė, galimai klaidingai vertino detaliajame plane pažymėtas numatomas apsaugos zonas; projektas rengtas pagal aktualią tuo metu Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamosiose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kuri po detaliojo plano patvirtinimo pakeista 2007-07-12 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-555, atsižvelgiant į LR aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtinto STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinamais naudoti tvarka“ 18 p. reikalavimą, jos statinių parengimą naudoti tikrinančios komisijos vadovaujasi tais reikalavimais, kurie galiojo ir buvo numatyti statybos leidimų išdavimų metu. Atsakovė 2009-11-05 rašte administracinių ginčų komisijai nurodė, kad nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą atkurta 2004 m., sklypas įregistruotas VĮ Registrų centras 2004-09-13, taigi iki žemė sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo 2004-10-28. Tai patvirtina, kad atsakovė trūkstamu sutikimu laiko būtent ginčo naujojo žemės sklypo savininko A.B. sutikimą, kurio sutikimas ginčo atveju nereikalingas, nes šį sutikimą dar 2004-09-23 davė iki nuosavybės teisės perleidimo A.B. valstybinę žemę patikėjimo teise valdžiusi KAVA. Tvirtina, kad visi reikiami dokumentai buvo parengti ir ginčo žemės sklypas KAVA buvo įregistruotas VĮ Registrų centras iki atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo, minėto KAVA sutikimo davimo ir detaliojo plano patvirtinimo. KAVA privalėjo atsižvelgti į detaliojo plano turinį teikdama grąžinamus žemės sklypus įregistruoti VĮ Registrų centras. Atsižvelgdama į paminėta, pareiškėja teigia kad jokie papildomi sutikimai dėl projekte numatytų sanitarinės apsaugos zonų nėra reikalingi ir NSK narės R.L. reikalaujami nepagrįstai. Kadangi paminėtų NSK narių nepritarimai ginčo statybos leidimo išdavimui nepagrįsti, o kitų NSK narių pritartą leidimo išdavimui, mano, kad ginčo statybos leidimas turėtų būti išduotas (b.l. 53-61).
Atsiliepimas
Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 9 d. nuostatomis, Nuolatinė statybos komisija perduotą jai statytojo prašymą ir dokumentus privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentus) ir NSK nuostatose nurodytus teisės aktus, protokolu įformina patikrino rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) statytos leidimą ar jo neišduoti. Sprendimas išduoti leidimą priimamas, kai visi NSK nariai tam pritaria. Jei bent vienas NSK narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui jo prašomo statybos leidimo. Teisės aktai numato kokia NSK sprendimo neišduoti statybos leidimo apskundimo tvarka. Šiuo atveju NSK priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui (statytojui) ginčo statybos leidimo, nes statinio projektas statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimų neatitinka. NSK sprendimas, o ne NSK narių nuomonė išduoti leidimą ar leidimo neišduoti yra privalomas administracijos direktoriui (b.l. 67-68).
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius 2006-09-27 raštu Nr. (3.5)R5-1058 dėl projektavimo sąlygų išdavimo informavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Statybos – urbanistikos skyrių, kad UAB „Pamario vėjas“ vėjo jėgainės transformatorinės pastoties Daktarų k., Kretingos rajone projektavimo plano sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) interesų, t.y. projektavimo plano sprendiniai turi būti suderinti su gretimų žemės sklypų savininkais (naudotojais). NSK 2009-09-30 patikrino ginčo statybos leidimo detaliojo plano sprendinius. NSK narys D.V. nustatė, kad statinio projektas parengtas nesilaikant išduotų projektavimo sąlygų bei žemės sklypo detaliojo plano sprendinių, t.y. nesuderinta su ginčo žemės sklypo savininku A.B. Prašo atsižvelgti į išdėstytą ir skundą atmesti. Informuoja, kad tarnybos atstovas bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose nedalyvaus (b.l. 113-115).
Tinkamai apie teismo posėdį informuoti tretieji suinteresuoti asmenys - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama šiems proceso dalyviams (jų atstovams) nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu skundą palaiko ir prašo jį tenkinti iš esmės skunde nurodytų motyvų ir aplinkybių pagrindu. Tvirtino, kad visi reikalingi dokumentai ginčo statybos leidimo išdavimui yra, sutikimas iš A.B. ginčo atveju nereikalingas. Paaiškino, kad rengiant ginčo detalųjį planą vadovavosi viešame registre esančiais duomenimis, ir tuo metu registre nebuvo nurodyta, kad ginčo žemės sklypo savininkas yra A.B. ir (ar) jo tėvas P.B. Sutinka, kad po to registre įregistruota A.B. tėvo P.B., o po to ir paties A.B. nuosavybės teisė į ginčo žemė sklypą, patvirtina, kad ginčo žemės sklypo savininkas nuo 2004-10-11 iki 2008-12-17 buvo P.B., o nuo 2008-12-17 iki dabar – A.B. Tačiau iš byloje pateikto VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad ginčo detalusis planas buvo patvirtintas dar prieš 2004-10-11, t.y. iki tol žemę patikėjimo teise valdė apskritis, kurios sutikimą pareiškėja gavo mėnesiu anksčiau ir tai įrodo KAVA 2004-09-23 patikrinimo aktas, kuriuo patikrinus ginčo detaliojo plano projektą pasiūlyta jį tvirtinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaiko atsakovės poziciją atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų pagrindu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja byloje neginčija 2009-10-14 Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo pareiškėja informuojama apie atsisakymo išduoti ginčo statybos leidimą priežastis, tačiau siekia, jog teismas pripažintų nepagrįstais dviejų NSK narių nepritarimus ginčo statybos leidimo išdavimui ir iš to nepagrįstai ir neteisėtai formuluoja antrąjį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovę išduoti ginčo statybos leidimą. Teigia, kad ginčo atveju pareiškėja nepagrįstai remiasi detaliojo planavimo dokumentais, nes atsisakymą išduoti statybos leidimą turėtų grįsti statybą reglamentuojančiais teisės aktais ir (ar) reglamentais ir kt.
Tretysis suinteresuotas asmuo A.B. teismo posėdyje prašo teismo nuožiūra spręsti ar tenkinti pareiškėjos skundą, ar netenkinti. Taip pat paaiškino, kad ginčo žemės sklypas priklauso jam nuosavybės teise, šį žemės sklypą jam padovanojo tėvas P.B., kurį jis paprašė apklausti byloje liudytoju, nurodydamas, kad tėvas tiksliau paaiškins aplinkybes, susijusias ginčo žemės sklypo registracija ir (ar) ginčo sutikimo davimu pareiškėjai ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal šias nuostatas, asmens suvokimas, kad viešojo administravimo subjekto administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) pažeidžia jo subjektines teises arba įstatymu saugomus interesus, suteikia jam teisę nustatyta tvarka paduoti skundą administraciniam teismui. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Ar asmens materialinis teisinis suinteresuotumas yra pagrįstas, ar atitinkamos jo teisės ar interesai buvo pažeisti jo nurodytu būdu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi nuspręsti įvertindamas įrodymus.
Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl viešojo administravimo subjekto pareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Nagrinėjant bylą turi būti tikrinama ar atsakovė kompetentinga atlikti reikalaujamus veiksmus, ar konkrečiu atveju turi pareigą, o pareiškėja teisę reikalauti tokius veiksmus atlikti.
Pareiškėja siekia, jog jai būtų išduotas statybos leidimas pagal projektą „Vėjo jėgainei Lagerwey LW 18/80 (80 kW) ir 10,04 kW transformatorinei pastočiai statyti bei šiuos objektus prijungti prie AB „VST“ elektros skirstomojo tinklo pagal žemės sklypų Nr. 56 ir Nr. 58 Daktarų k., Kretingos r. detaliojo plano sprendinius“. Statybos leidimui gauti savivaldybės administracijos direktoriui turi būti pateikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatyti priedai, o pats statybos leidimo išdavimas turi atitikti kitas paminėto straipsnio nuostatas. Taigi, tiek sprendimas išduoti statybos leidimą, tiek atsisakymas jį išduoti, turi būti pagrįstas ir teisėtas.
Bylos rašytine medžiaga ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija 2009-09-30 posėdyje, vadovaudamasi Savivaldybės tarybos 2007-08-30 sprendimu Nr. T2-274, 2008-09-25 sprendimu Nr. T2-247 patvirtintais NSK nuostatais ir darbo reglamentu, patikrino pareiškėjos - statytojo (užsakovo) dokumentus, pateiktus kartu su prašymu dėl ginčo statybos leidimo išdavimo (b.l. 15-17). NSK nariams – D.V., tuo metu atstovavusį Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono Žemėtvarkos skyrių, ir R.L., atstovavusiai Kretingos rajono savivaldybės administraciją, nepritarus, NSK rekomendavo ginčo statybos leidimo pareiškėjai neišduoti, nustačius, jog statinio projektas neatitinka projektavimo sąlygų ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimų. NSK narys D.V. nepritarimą motyvavo tuo, kad pareiškėja nesuderino statinio projekto su žemės sklypo savininku A.B., tai neatitinka projektavimo sąlygų, o NSK narė R.L. nepritarė motyvuodama tuo, kad sanitarinė apsaugos zona kerta gretimus sklypus, o savininkų sutikimų nėra. 2004-09-23 Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 13-13-167, kuriuo pritarta ginčo detaliojo plano projekto tvirtinimui (b.l. 28).
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius 2006-09-27 raštu Nr. (3.5)R5-1058 informavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Statybos - urbanistikos skyrių, kad: UAB „Pamario vėjas“ vėjo jėgainės transformatorinės pastoties Daktarų k., Kretingos rajone projektavimo plano sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) interesų; projektavimo plano sprendiniai turi būti suderinti su gretimų žemės sklypų savininkais (naudotojais). Iš brėžinio (b.l. 13), nustatyta, kad projektuojamo objekto sanitarinė zona (SAZ) yra 105 m. (nuo vėjo elektrinės bokšto centro) ir apima šių gretimų žemės savininkų žemės sklypus: A.B. (žemės ūkio paskirties sklypas, 2.14 ha ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodyta dėl sutikimo gavimo ar negavimo), A.E.B. (žemės ūkio 1,6500 ha, Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog yra gautas sutikimas), S.Ž. (žemės ūkio 1,63000 ha, gautas sutikimas), Z.B. (žemės ūkio, 6.8200 ha, nenurodyta dėl sutikimo gavimo ar negavimo), laisvą valstybinę žemę, kurios plotas pažymėtas kaip (plotas nenurodytas, ar gautas sutikimas nenurodyta taip pat) patenkantis (apimantis) ir į Z.B., ir į A.B., ir į K.A.L. žemės ūkio paskirties sklypų plotus; K.A.L. (žemės ūkio, 1.7673 ha, Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas sutikimas), L.L. (kita (inž. inf. terit.) 0.0600 ha, Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkas UAB „Pamario vėjas), R.B. (žemės ūkio, 2.3000 ha, Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas sutikimas).
2009-10-14 Kretingos rajono savivaldybės administracija raštu pranešė UAB „Pamario vėjas“, jog negali išduoti ginčo statybos leidimo, kadangi Nuolatinė statybos komisija, atsižvelgdama į dviejų komisijos narių nepritarimus ginčo objekto statybai, priėmė sprendimą statybos leidimo neišduoti (b.l. 14). Su šiuo raštu pareiškėjai pateiktas ir NSK 2009-09-30 protokolas Nr. 28 su priedu, pasirašytas administracijos direktoriaus. Iš VĮ Registrų centras išrašo nustatyta, kad: P.B. nuosavybes teise žemės sklypas, 2.1400 ha ploto, žemės ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Daktarų k., Kretingos r. sav., registruotas 2004-10-11, įrašas galiojo iki 2008-12-17; nuo 2008-12-17 šis žemės sklypas nuosavybes teise registruotas A.B. vardu.
Pareiškėja skundą grindžia iš esmės tuo, kad derėtis su A.B. ir (ar) gauti jo sutikimą šiuo atveju neprivalu, nes ginčo žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano derinimo metu priklausė laisvam valstybinės žemės fondui, o ne A.B., o ši institucija 2004-09-23 aktu patvirtino, kad detaliojo plano projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus ir pasirašydama šį aktą KAVA veikė kaip Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise šį sklypą valdantis, subjektas ir taip išreiškė savo valią - davė sutikimą dėl objekto statybos su ginčo valstybine žeme besiribojančiuose sklypuose. Tačiau skųsdama iš esmės NSK narių veiksmus, laikydama juos nepagrįstais minėtų motyvų pagrindu, pareiškėja neskundžia nei NSK 2009-09-30 protokolinio sprendimo ir (ar) Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2009-10-14 rašto, kuriuo pareiškėjai aiškiai nurodytos ginčo statybos leidimo neišdavimo priežastys.
Tarp pareiškėjos ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos kilo administracinis ginčas dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti statybos leidimą pagal pateiktą statinio techninį projektą.
Pagal Statybos įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2009-09-01 iki 2010-01-01) 23 str. 6 d. kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti: 1) nustatytos formos prašymą; 2) dokumentus, nurodytus šio įstatymo 20 str. 2 d. 2 ir 3 p.; 3) sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti; 4) statinio projektą ir kompiuterinę laikmeną su statinio projekto įrašu; 5) statinio projekto ekspertizės aktą (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio įstatymo 29 str. 1 d. yra privaloma); 6) statinio projekto patvirtinimo dokumentą (kai projektą tvirtinti privaloma); 7) atsakingos institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu (kai tai privaloma) pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą; 8) dokumentą dėl statinio statybos techninės priežiūros vadovo paskyrimo (kai techninė priežiūra yra privaloma); 9) statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (kai statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas). Šio pažymėjimo nereikia dėl statinių, kurie negali būti atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai ir neatlikti jų kadastriniai matavimai bei teisinė registracija – tokiais atvejais pateikiami statinio nuosavybės teisę arba kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai, taip pat turimi statinio planai, brėžiniai, schemos ir pan.
Pagal Statybos įstatymo 23 str. 9 d., savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos NSK, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir NSK nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Apskundus NSK sprendimą neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo, atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai, įeinantys į NSK sudėtį, nepritarė statybos leidimo išdavimui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A11-130/2005).
Nuolatinės statybos komisijos veiklą be kitų teisės aktų reglamentuoja Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 (akto redakcija, galiojusi nuo 2007-09-09 iki 2010-02-04), kurių 20 ir 21 punktai numato, kad kai posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys (kurio dalyvavimas posėdyje (nuomonės pateikimas raštu) privalomas) dėl patikrinto statinio projekto (statinio griovimo technologijos aprašymo, statinio griovimo projekto) ar kitų 16-17 punktų reikalavimų turi pastabų ir nepritaria sprendimui išduoti statybos leidimą, protokole (Nuostatų 2 priedas) įrašo žodį „nepritariu“, nurodo rašto, kuriame pateikiami nepritarimo motyvai, numerį ir datą, ir pasirašo. Pagal 21 punkto nuostatas komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo priimamas šiais atvejais:
21.1. bent vienas posėdyje dalyvavęs Komisijos narys, kurio dalyvavimas pagal Nuostatų 7 punktą yra privalomas, nepritaria išduoti statybos leidimą;
21.2. jei Komisija gauna viešojo administravimo subjekto pranešimą apie savavališką statybą statytojo (užsakovo) valdomame žemės sklype (jo dalyje) ir statytojas (užsakovas) nepateikia raštiško šio subjekto patvirtinimo, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti.
Taigi iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad būtent Nuolatinė statybų komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentavimą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus.
Pareiškėja kaip minėta aukščiau neginčija nei Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2009-10-14 sprendimo, nei NSK 2009-09-30 protokolinio sprendimo, kuriuo atsisakoma išduoti statybos leidimą, ginčija tik atskirų NSK narių nepritarimus, todėl pareiškėjai (statytojai) kilo pareiga atsižvelgti į protokole NSK narių nepritariusių statybos leidimo išdavimui nurodytas motyvuotas pastabas, atitinkamai pataisyti techninį projektą ir pageidaujant gauti ginčo statybos leidimą, jį pakartotinai teikti Nuolatinei statybos komisijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A525-681/2009). Todėl byloje iš esmės nesvarstytina, ar Nuolatinės statybos komisijos 2010-09-30 posėdžio metu priimtas protokolinis sprendimas bei posėdžio protokolo Nr. 28 priede nurodyti ginčo NSK narių argumentai dėl techninio projekto trūkumų yra pagrįsti, ar buvo laikomasi ginčo sutikimų statybai davimo tvarkos ir kt. Ši administracinė byla nagrinėjama tik toje apimtyje, kuri apima savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją išduoti statybos leidimą, ar priimant skundžiamą teisės aktą paisyta aukštesnės galios teisės aktų, apibrėžiančių savivaldybės administracijos direktoriaus veiklą, ar priimant sprendimą dėl statybos leidimo nepažeistos procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar nėra kitų pagrindų skundžiamo akto panaikinimui (ABTĮ 89 str.). Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose, kai nėra keliamas ginčas dėl Nuolatinės statybos komisijos protokolo, o tik keliamas ginčas dėl statybos leidimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-234/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo 18.1; 18.2 punktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 8(18)410-413 psl.)).
Kaip jau minėta, pagal Statybos įstatymo 23 str. 9 d. NSK sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Pastaroji taisyklė suponuoja išvadą, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) neturi diskrecijos teisės statybos leidimo išdavimo atžvilgiu. Savivaldybės administracijos direktorius saistomas NSK sprendimu. Jis turi veikti taip, kaip nurodyta: išduoti statybos leidimą arba jo neišduoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A556-234/2009). Byloje įrodyta, kad NSK 2009-09-30 posėdyje, priėmė sprendimą neišduoti ginčo statybos leidimo ir įformino šį sprendimą protokolu Nr. 28, bei jo priedu, kuriame du minėti aukščiau NSK nariai išdėstė argumentus dėl nepritarimo statybos leidimo išdavimui. Šiuo pagrindu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-10-14 raštu Nr. (6.29)-D3-4384 informavo pareiškėją, kad ginčo statybos objektui statybos leidimas nebus išduotas, nes tam nepritarė du NSK nariai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus statybos leidimo išdavimo teisinio reglamentavimo aspektus, laikytina, kad jei NSK dėl patikrinto statinio projekto turi pastabų ir (ar) nepritaria statybos leidimo išdavimui, projektas gali būti teikiamas ištaisius nurodytus trūkumus ir pakartotinai kreipiamasi prašant išduoti statybos leidimą.
Liudytoju teismo posėdžio metu apklausto P.B. parodymai vertintini, kaip patvirtinantys faktines aplinkybes, susijusias su tuo, kada, kokiu pagrindu buvo perleistas ginčo žemės sklypas jo sūnui A.B., t.y. iš esmės patvirtinantys aplinkybes nustatytas minėtame registro išraše. Be to, šio liudytojo nurodytos aplinkybės, jog jam buvo siūlyta duoti ginčo sutikimą ir jis sutikimo nedavė, jog ginčo žemė, tai jam perkelta nuosavybės teise turėta žemė sprendžiant žemės nuosavybės atkūrimą, nepatvirtintos jokiais kitais faktiniais duomenimis apart to, kad išraše yra nurodytas P.B. nuosavybės teisės į žemę registravimo pagrindai – 2004-09-08 apskrities viršininko sprendimas Nr. 12106 ir įsakymas Nr. 13.6-2845.
Vertinat aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nustačius, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos buvo atsižvelgta į NSK narių nepritarimo statybos leidimo išdavimui motyvus, taip pateikiant NSK reikalingus duomenis ir (ar) dokumentus statybos leidimui gauti, darytina išvada, kad visi atsakovės veiksmai ginčo situacijoje, t.y. tiek Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-14 atsisakymas (sprendimas) išduoti statybos leidimą, tiek ir NSK 2009-09-30 protokolinis sprendimas, yra teisėti ir pagrįsti. Konstatuotina, kad atsakovė teisingai realizavo Statybos įstatymo 23 str. 9 dalyje nurodytą nuostatą, t.y., jog bent vienam NSK nariui nepritarus statybos leidimo išdavimui, statybos leidimas neišduodamas, pagrįstai atsižvelgė į NSK narių nepritariusių ginčo statybos leidimo išdavimui motyvus ir ginčo statybos leidimą atsisakė išduoti. Ginčo atveju jokių NSK sudarymo ir (ar) veiklos pažeidimų nenustatyta.
NSK sprendimas neišduoti statybos leidimo įformintas protokolu, laikytinas individualiu administraciniu aktu, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Tokiam sprendimui yra taikomi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtinti, individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai, t.y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo. Šiuo atveju tiek iš atsakovės 2009-10-14 spendimo, tiek iš NSK protokolinio sprendimo matyti, kad paminėtų įstatyminių reikalavimų buvo iš esmės laikytasi, iš NSK sprendimo turinio visiškai aišku, kokius NSK narių nurodytus trūkumus pareiškėja turi pašalinti, kad statybos leidimas ginčo objekto statyti galėtų būti išduotas, tačiau dėl nežinomų priežasčių pareiškėja šių trūkumų netaisė, į nepritarimo motyvus neatsižvelgė, atitinkamų duomenų NSK neteikė, o pasirinko teisminį, jos manymu pažeistų teisių, gynimo būdą.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skundu prašo teismo įpareigoti atsakovę išduoti ginčo statybos leidimą Pažymėtina, kad iš skundo pobūdžio akivaizdu, kad atitinkamus veiksmus, turi atlikti tik NSK, t.y. institucija, kuri kompetentinga spręsti ginčo statybos leidimo išdavimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Akcentuotina, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Teismas sprendimu gali įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą (ABTĮ 88 straipsnio 3 punktas), tačiau šiuo atveju iš esmės ginčo situacijos nesprendžia, sprendimų už viešojo administravimo instituciją nepriima.
Taip pat atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Jei per 3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo statybos leidimas nebuvo išduotas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) projektavimo sąlygų sąvadą tvirtina iš naujo (projektavimo sąlygos paliekamos tos pačios arba pakeičiamos) (žr. Statybos įstatymo 20 str. 10 d., Žin., 2003, Nr. 123-5592). Taigi, esant pasibaigusiam statinio projektavimo sąlygų sąvado galiojimui, prieš svarstant ginčo statybos leidimo išdavimą NSK, pareiškėjai siūlytina kreiptis į NSK su prašymu dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado atnaujinimo. Šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į atsakovę ir dėl ginčo statybos leidimo gavimo, prieš tai įvertinus minėtus NSK nurodytus nepritarimo statybos leidimo išdavimui motyvus ir aplinkybes, surinkus ir pateikus NSK atitinkamus duomenimis, patvirtinančius ir (ar) paneigiančius ginčo sutikimo gavimo būtinumą ir (ar) privalomumą, ir (ar) kitus su ginčo projektu susijusius duomenis.
Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad atsakovė ginčo situacijoje veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Pamario vėjas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.