Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 281 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. R., vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2009-11-13 apie 13 val. 38 min. ties pastatu, esančiu adresu Naugarduko g. 100, Vilniuje, vairuodamas V. R. priklausantį automobilį BMW Z3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, buvo neatsargus ir neatidus, važiuodamas Naugarduko gatve, pirma eismo juosta, link Žemaitės gatvės pusės, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė sulėtino greitį prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė jo važiavimo kryptimi, iš kairės pusės į dešinę pagal automobilio judėjimo kryptį, ėjusį pėsčiąjį V. S., kuriam po eismo įvykio buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 37, 38 punktų reikalavimus ir atsirado minėtos pasekmės.

Kaltinamasis V. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2009-11-12 vakare iki paryčių buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. 2009-11-13 jis atsikėlė apie 12 val., jautėsi išblaivėjęs ir apie 13.35 val. vairavo V. R. priklausantį automobilį BMW Z3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis važiavo Naugarduko gatve link Žemaitės g. pusės. Buvo šviesu, debesuota, asfaltas šlapias, eismas intensyvus. Važiavo Naugarduko gatvės antra eismo juosta. Prieš jį apie 5-10 metrų atstumu važiavo automobilis, kurio nei markės nei modelio nepamena. Važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Priešais važiavęs automobilis judėjo labai lėtai, beveik sustojo. Pirma eismo juosta buvo laisva, todėl persirikiavo į ją. Likus apie 2 metrų atstumui iki ties Naugarduko gatvės 100-tuoju pastatu esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pamatė, kad perėjoje iš kairės pusės į dešinę greitu tempu ėjo pėsčiasis. Kai pastebėjo pėsčiąjį, šis jau buvo įžengęs į pirmą eismo juostą. Ankščiau pėsčiojo nematė, nes jį užstojo antroje eismo juostoje buvę automobiliai. Pėsčiasis staiga sustojo pirmoje eismo juostoje ir liko ten stovėti. Nuo to momento, kai pamatė pėsčiąjį, iš karto staigiai stabdė automobilį ir suko vairą kairiau, tačiau atstumas buvo likęs per mažas, todėl automobilio priekine dalimi partrenkė pėsčiąjį. Po smūgio automobilis išvažiavo į antrą eismo juostą ir ten sustojo. Pėsčiasis po smūgio nukrito antroje eismo juostoje maždaug 2 m. atstumu nuo automobilio galo. Iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, kuri pėsčiąjį nugabeno į ligoninę. Dėl įvykusio eismo įvykio ir kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino jo gydymosi išlaidas, nuolat domisi jo sveikatos būkle. Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo pripažįsta iš dalies, teigdamas, kad jis yra per didelis.

Baudžiamoji byla teismo posėdyje buvo nagrinėta LR BPK 273 str. nustatyta tvarka, todėl nukentėjusysis, liudytojai teismo posėdyje nebuvo apklausiami.

Motyvuojamoji dalis

Iš rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė be visiško prisipažinimo taip pat įrodyta nukentėjusiojo V. S. parodymais (b.l. 26-27), liudytojų A. K. (b.l. 40-41), D. B. (b.l. 42-43), A. D. (b.l. 46-47) parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009-11-13 jis buvo Naugarduko gatvėje, priešais Naugarduko gatvėje esančią Migracijos valdybą, kitoje kelio pusėje. Vienoje firmoje paėmė sveikatos draudimą ir ketino jį nunešti į Migracijos valdybą. Daugiau tos dienos nepamena. Kaip ėjo per Naugarduko gatvę, nepamena. Turėjo eiti per pėsčiųjų perėją, nes toji firma yra prie pat perėjos. Kaip automobilis partrenkė, iš kurios pusės jis važiavo ir kuria eismo juosta, neatsimena. Jokių eismo įvykio aplinkybių neatsimena ir nurodyti negali, sąmonę atgavo jis kitą dieną ligoninėje (b.l.26-27).

Iš nukentėjusiojo V. S. civilinio ieškinio (b.l.96-107) matyti, kad jis reiškia civilinį ieškinį kaltinamajam V. R. dėl 120000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Jį grindžia tuo, kad kaltinamojo veiksmais jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis buvo gydytas tiek stacionarinėje gydymo įstaigoje, tiek ambulatoriškai, ieškinio pareiškimo metu gydymas yra tęsiamas, sutrikdyta sveikata yra dar neatstatyta. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą: kentė fizinį skausmą, patyrė emocinę depresiją, pergyvenimus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, taip pat dėl jo sunkios sveikatos būklės išgyvenimus patyrė taip pat jo šeima – sutuoktinė ir keturi mažamečiai vaikai.

Iš 2010-08-16 pinigų priėmimo kvito LAT Nr.404933 (b.l.114) matyti, kad nukentėjusysis V. S. advokatui D. P. sumokėjo 2000 Lt už atstovavimą.

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009-11-13 apie 13.35 val. jis vairavo automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis važiavo Naugarduko gatve link Pylimo gatvės pusės, antra eismo juosta. Privažiuojant nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties pastatu adresu Naugarduko g. 100, Vilniuje, pastebėjo per perėją iš kairės pusės į dešinę einantį pėsčiąjį. Jis sumažino greitį ir lėtai judėjo link perėjos. Pėsčiasis per perėją ėjo ramiu tempu, daugiau pėsčiųjų, einančių per perėją, nebuvo. Ar buvo sustoję automobiliai prieš pėsčiųjų perėją Naugarduko gatvėje, važiavę nuo Žemaitės gatvės pusės, priešpriešiais - nepamena. Praėjus pėsčiajam pro jo važiavimo eismo juostą, lėtai riedėjo toliau, tuo metu jo automobilis dar nebuvo užvažiavęs ant perėjos. Prieš perėją pilnai sustojęs nebuvo. Pėsčiajam praėjus pro jo važiavimo eismo juostą, išgirdo smūgio garsą ir pamatė, kad pėsčiasis pakilo į orą, apsivertė, o automobilis, partrenkęs pėsčiąjį pirmoje eismo juostoje, persirikiavo į antrą eismo juostą ir, šiek tiek pavažiavęs už perėjos, sustojo. Jis iš karto sustojo. Pėsčiasis nukrito per vidurį važiuojamosios dalies jį partrenkusio automobilio atžvilgiu iš kairės pusės. Netrukus susirinko daugiau žmonių, kažkas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Savo duomenis pasakė atvykusiems policijos pareigūnams (b.l. 40-41).

Liudytoja D. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009-11-13 apie 13.35 val. ji išėjo iš pastato adresu Naugarduko g. 100, Vilniuje ir ėjo link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra Naugarduko gatvėje ties minėtu pastatu. Einant link perėjos, ji matė, kad Naugarduko gatvės pirma eismo juosta link Žemaitės gatvės pravažiavo kažkoks automobilis. Išgirdo stabdymo ir smūgio garsą, tai buvo tiesiog vienu metu. Pamatė, kad žmogus užkrito ant automobilio BMW kapoto, stogo ir nukrito ant važiuojamosios dalies. Šis BMW automobilis važiavo Naugarduko gatvės pirma eismo juosta link Žemaitės gatvės nedideliu greičiu, paskui prieš tai pravažiavusį automobilį, o po pėsčiojo partrenkimo įvažiavo į antrą eismo juostą ir sustojo. Tuo metu, kai įvyko pėsčiojo partrenkimas, Naugarduko gatvės antroje eismo juostoje link Žemaitės gatvės pusės, prieš perėją stovėjo džipas. Kaip pėsčiasis ėjo per perėją, ji nematė. Mano, kad automobilio BMW vairuotojas nepastebėjo pėsčiojo, dėl prieš perėją sustojusio džipo, kurio stiklai buvo tamsinti. Ji iš karto priėjo prie sustojusio automobilio ir pėsčiojo. Nukentėjusysis buvo be sąmonės. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Daugiau apie įvykį nieko nurodyti negali (b.l. 42-43).

Liudytojas A. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009-11-13 apie 13.35 val. jis važiavo automobiliu BMW Z3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. R.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiavo Naugarduko gatvės antra eismo juosta link Žemaitės g. pusės. Buvo apsiniaukę, be kritulių, važiuojamoji dalis šlapia. Prieš juos antra eismo juosta, maždaug apie 2-5 metrų atstumu važiavo automobiliai. Kokiu greičiu važiavo tiksliai pasakyti negali, nes į spidometrą nežiūrėjo, bet mano iki 40 km/h greičiu. Pirma eismo juosta buvo laisva, todėl V. R. persirikiavo į ją. Važiuojant toliau Naugarduko gatve, pamatė, kad perėjoje iš kairės pusės ėjo pėsčiasis, kokiu tempu jis ėjo, nurodyti negali, nes viskas įvyko staiga. Pėsčiąjį pastebėjo įžengiantį į pirmą eismo juostą. Daugiau pėsčiųjų, einančių per perėją nebuvo. Ankščiau pėsčiojo nematė, nes jį užstojo antroje eismo juostoje buvęs džipas, kuris prieš perėją sustojęs nebuvo, o lėtai judėjo. Pastebėjęs pėsčiąjį, V. R. stabdė vairuojamą automobilį, išsukinėjo automobilio vairą, bet atstumas buvo likęs per mažas ir susidūrimo išvengti nepavyko. Po smūgio automobilis išvažiavo į antrą eismo juostą ir ten sustojo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba pėsčiąjį nugabeno į ligoninę (b.l. 46-47).

Iš Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės patrulio E. L. 2009-11-13 tarnybinio pranešimo (b.l.17) matyti, kad 2009-11-13, 13.55 val. atvykus į įvykio vietą, adresu Naugarduko g. 100, Vilniuje, kur automobilis BMW Z3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. R., pertrenkė pėsčiąjį. V. R. paaiškino, kad jis važiavo nesustodamas pirma eismo juosta ir partrenkė staiga iš kairės pusės iš už visureigio, važiavusio antra eismo juosta, išėjusį pėsčiąjį. Nukentėjusysis V. S. nieko negalėjo paaiškinti dėl jo patirtų sužalojimų ir buvo išvežtas į ligoninę.

Iš specialisto išvados Nr. G624/10(01) (b.l.23-25) matyti, kad V. S. padaryta kaktikaulio, momenkaulio, pakauškaulio, dešinės vidurinės kaukolės duobės lūžis, dešinio būgnelio plyšimas, galvos smegenų sumušimas dešinėje kaktinėje skiltyje. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl galvos smegenų sumušimo ir kaukolės vidurinės duobės lūžio.

Iš specialisto išvados Nr. T-A 5990/09 (01) (b.l.50) matyti, kad V. R. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2009-11-13, 15.50 val., rasta 0,64 promilės etilo alkoholio.

Iš specialisto išvados Nr. T-A 5997/09 (01) (b.l.22) matyti, kad V. S. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2009-11-13 14.20 val., etilo alkoholio nerasta.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos plano (b.l.5-11) matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta adresu Naugarduko g. 100, Vilniuje ir eismo įvykio vietos plane pažymėta automobilio BMW Z3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis po eismo įvykio bei ant kelio esančios kraujo dėmės padėtis.

Iš pažymos dėl kelių eismo įvykio (b.l.12-13) matyti, kad 2009-11-13 13.38 val. adresu Naugarduko g. 100, Vilniuje automobilis BMW Z3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. R. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąjį V. S.. Apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio vietoje kelio danga – šlapias asfaltas, oro sąlygos – dienos šviesa, apsiniaukę, be kritulių.

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo (b.l.14-15) matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW Z3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti automobiliui eismo įvykio metu padaryti sugadinimai: sulenktas variklio dangtis, sudužęs priekinis stiklas ir priekinis dešinės pusės rūkinis žibintas, įlenktas priekinis kairės pusės valytuvas, įbrėžtas ir deformuotas priekinis bamperis, sulūžusios radiatoriaus grotelės, sulinkęs priekinis valstybinis numeris.

Tokiu būdu, aptartais įrodymais įrodyta, kad V. R., vairuodamas automobilį, neblaivus, buvo neatsargus ir neatidus, važiuodamas Naugarduko gatve, pirma eismo juosta link Žemaitės gatvės pusės ir, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė sulėtino greitį prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę pagal automobilio judėjimo kryptį ėjusį pėsčiąjį, kuriam po eismo įvykio buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, nustatančio, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 37 punkto nustatančio, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, 38 punkto, nustatančio, kad, jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti, tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, reikalavimus ir atsirado minėtos pasekmės.

Kaltinamajam akte taip pat buvo nurodyta, kad V. R. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, nustatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus. Šis punktas nustato bendruosius reikalavimus eismo dalyviams ir pagal susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio punkto nurodymas kaltinamajame akte šalia specialiųjų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tiesiogiai susijusių su kaltinamojo padarytu eismo įvykiu, yra perteklinis, kadangi kaltinamojo kaltė turi būti grindžiama tais Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Šiuo atveju V. R. padarytas eismo įvykis įvyko dėl to, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, buvo neatsargus ir neatidus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė sulėtino greitį prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė joje nukentėjusįjį, todėl aplinkybė dėl Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimo šalintina iš kaltinimo.

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. R. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (LR BK 16 straipsnio 3 dalis) tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam, vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš šios teisės turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, apibūdinantis vairuotojo, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. Neginčytina, kad V. R. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Nustatyta, kad įvykio metu neblaivus V. R. vairavo automobilį ir važiavo antrąja eismo juosta, šia eismo juosta jo važiavimo kryptimi taip pat važiavo automobilis, kuris, kaip teigė kaltinamasis, judėjo labai lėtai, beveik sustojo, todėl kaltinamasis persirikiavo į pirmą eismo juostą, pėsčiąjį pėsčiųjų perėjoje pamatė nedideliu atstumu prieš automobilį, kadangi jam trukdė antroje eismo juostoje buvę automobiliai. Darytina išvada, kad automobilis, važiavęs prieš V. R. ir trukdęs jam, pristabdė prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, praleisdamas pėsčiąjį. Šis automobilis apsunkino V. R., persirikiavusio į pirmąją eismo juostą, matomumą, nes jis nematė susidariusios eismo situacijos pėsčiųjų perėjoje antroje eismo juostoje, kuria jau ėjo pėsčiasis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pėsčiųjų perėja buvo pažymėta atitinkamu kelio ženklu ir žymėjimu važiuojamojoje kelio dalyje, taigi perėja vizualiai aiškiai buvo matyti. Artėdamas prie jos, kaltinamasis turėjo numatyti, kad į važiuojamąją kelio dalį gali išeiti pėstieji. Vairuotojas prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją privalo būti labai atidus – sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, be to, turi stebėti ta pačia kryptimi kita eismo juosta važiuojančio automobilio vairuotojo veiksmus, nes, jei šis sustojo, turi sustoti ir jis (KET 37, 38 punktų reikalavimai). Taigi apie pėsčiųjų buvimą ar nebuvimą pėsčiųjų perėjoje vairuotojas sprendžia, atidžiai stebėdamas kelią, taip pat iš kitų transporto priemonių vairuotojų veiksmų. Todėl vairuotojo V. R. sprendimas – automobilio nestabdyti, kai antrąja eismo juosta važiavęs automobilis pristabdė, o jis nebuvo įsitikinęs, jog perėjoje nėra pėsčiųjų – susidariusioje eismo situacijoje buvo aiškiai netinkamas. Tokioje situacijoje V. R. turėjo numatyti, kad jo kelyje gali atsirasti kliūtis, ir privalėjo vadovautis KET 37 punkte nustatytais reikalavimais: artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Įvertinus nurodytą įvykio situaciją, vairuotojas V. R. privalėjo stabdyti automobilį, ir tik įsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, ją pervažiuoti, be to, jis turi penkių metų automobilio vairuotojo stažą, todėl galėjo numatyti, kad kelyje gali atsirasti kliūtis ir, nesilaikant KET reikalavimų, gali kilti eismo įvykis. Konstatuotina, kad pats kaltinamasis, sėdęs už automobilio vairo neblaivus, nebūdamas pakankamai atidus, savo veika (Kelių eismo taisyklių 37, 38 punktų reikalavimų nesilaikymu) sukūrė situaciją, dėl kurios prarado techninę galimybę automobilį laiku sustabdyti ir išvengti susidūrimo su nukentėjusiuoju. Nors kaltinamajam nustatytas girtumas nedaug viršija leistiną neblaivumo laipsnį, atsižvelgtina į tai, kad, kaip matyti iš bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos (b.l.18), pranešimas apie eismo įvykį gautas 2009-11-13 13.38 val., o kraujas girtumo laipsniui nustatyti buvo paimtas 15.50 val. ir nustatyta kraujyje 0,64 promilės etilo alkoholio (b.l.50).

Laikytina, kad aptartu įrodymų visetu įrodyta V. R. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 4 d. padarymo.

Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos 120000 Lt atlyginimo tenkintinas iš dalies 45000 Lt sumai.

Pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus. LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, vertinant jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.

Neturtinės žalos, priteistinos iš kaltinamojo V. R., dydis nustatomas, atsižvelgiant į nukentėjusiajam V. S. padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, jų sukeltas pasekmes –sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, galvos kaulų lūžimai bei rankos sužalojimai susiję ne tik su sukeltu dideliu fiziniu skausmu, emociniu stresu, bet ir gydymo procese atliktomis operacijomis bei numatomomis atlikti ateityje. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų, jis dėl galvos traumos buvo gydomas gydymo įstaigoje 2009-11-13-18 dienomis, taip pat dėl dešinės rankos raktikaulio išnirimo, dešinio peties raiščių plyšimo 2010-03-18-2010-04-01, 2010-03-31 atlikta operacija, po kurios rekomenduota su dešine ranka nesportuoti ir nedirbti fizinio darbo 4 mėn.; 2010-04-29 stebimas pakartotinis dešinio raktikaulio išnirimas. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis buvo gydomas sanatorijoje, taip pat ruošiamas naujai operacijai. Nors minėtuose dokumentuose pažymėta, kad nukentėjusysis nedarbingumo pažymėjimo atsisakė, ši aplinkybė įvertintina, atsižvelgiant į nukentėjusiojo darbo pobūdį – jis yra religinės bendruomenės dvasininkas, Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį nedirba ir socialiniu draudimu nėra apdraustas ir nelaikant jos įrodymu, kad nukentėjusysis minėtų dokumentų išdavimo metu buvo pasveikęs. Nors sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo lapsnis buvo nustatytas dėl galvos sužalojimų, o dabartinis gydymas tęsiamas dėl rankos sužalojimų, iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad rankos sužalojimas padarytas dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų įvykusio eismo įvykio metu, todėl į tai atsižvelgtina, nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, susirūpinimą būsimomis pasekmėmis - kaip patirti sužalojimai paveiks jo sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti, kaip jo sveikatos būklė atsilieps jo šeimos – žmonos ir keturių mažamečių vaikų gyvenimui.

Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį – jis yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, dirbantis ir turintis pastovias pragyvenimo pajamas, į neatsargų nusikaltimo pobūdį, į tai, kad jis savanoriškai atlygino žalos dalį, atlygindamas turtinę žalą, taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes vairavo automobilį, apsvaigęs nuo alkoholio.

Civilinis ieškinys dalyje dėl proceso išlaidų - 2000 Lt atstovavimo išlaidų (b.l.114) tekintinas visiškai, proceso išlaidas, vadovaujantis LR BK 105-106 str., priteisiant iš kaltinamojo V. R..

LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 1 d. reglamentuota, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, t.y. iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. LR BPK 109, 118 str. o tai pat CK 6.249-6.251, 6.263 str. grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostolis) padaryta nusikalstama veika. Šis principas inter alia draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai padidinant advokato, kaip nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) atstovo honoraro sumą. Todėl, sprendžiant išlaidų, nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtų jo pusėje stojusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo (priteisimo iš kaltinamojo) klausimą tais atvejais, kuomet advokatas nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovu dalyvauja teisinės pagalbos sutarties pagrindu, atsižvelgtina į kaltinamojo, pripažinto kaltu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pusėje stojusio advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, teisinės pagalbos teikimo vietovėje nusistovėjusius teisinių paslaugų įkainius, advokato kvalifikaciją ir patirtį, teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką ir panašiai.

Teismas sutinka su tuo, kad V. S., kaip nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, turėjo teisę į advokato pagalbą. Jis yra Rusijos Federacijos pilietis, nemokantis lietuvių kalbos; nukentėjusįjį atstovaujantis advokatas D. P. teikė teisines konsultacijas, rengė procesinius dokumentus, civilinį ieškinį, išreikalavo rašytinius įrodymus, susijusius su jo atstovaujamojo civiliniu ieškiniu, atstovavo jį teisme. Teismui buvo pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr.404933 (b.l. 114), kuriame nurodyta, kad V. S. advokatui D. P. sumokėjo 2000 litus. Ši suma, atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovavimo apimtį, nelaikytina per didele ir priteistina iš kaltinamojo V. R..

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų (LR BK 16 str.). V. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad jis savanoriškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, šešis kartus baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už vairavimą, esant neblaiviam, baustas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam už jo įvykdytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė –laisvės atėmimas, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str., parenkant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, ir, konstatavus, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo - jos vykdymą LR BK 75 str. 1d., 2d.7p. pagrindu atidedant.

Kadangi kaltinamojo V. R. nusikaltimas padarytas, apsvaigus nuo alkoholio, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones (LR BK 68 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 4 d. ir nubausti jį jį laisvės atėmimu vieneriems metams, LR BK 75 str.1d., 2d.7p. pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 68 str. pagrindu V. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus 6 mėn. vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš V. R. V. S. 45000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2000 Lt atstovavimo išlaidų.

V. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.