- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- eI-4313-872/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02466-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- J. L.
- Atsakovas
- Valstybinei miškų tarnybai
- Advokatai
- Linas Songaila
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 9 d. priėmė pareiškėjo V. L. skundą, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 21R-368(AG-302/04-2019) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) bei Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. R6-1231 (toliau – ir Tarnybos Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą išregistruoti žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą mišką iš Miškų valstybės kadastro bei įregistruoti sklypo paskirtį kaip žemės ūkio.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2013 m. balandžio 15 d. kartu su sutuoktine J. L., įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Nurodė, kad susipažinus su visais Žemės sklypo dokumentais, nebuvo jokių duomenų, kad žemės sklype būtų miškas. Praėjus 1-2 mėnesiams nuo Žemės sklypo įsigijimo, pareiškėjas nuvykęs prie Žemės sklypo rado išmėtytas šakas, kelmus, todėl nusprendė jį sutvarkyti. Aplinkybę, kad Žemės sklype yra Miškų kadastre įregistruotas miškas, pareiškėjas sužinojo tik 2014 m. liepos 3 d., pareigūnui J. Č. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl 1080 m miško paklotės sunaikinimo. Nesutikdamas su nustatytu pažeidimu, pareiškėjas kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti paskirtą baudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 68 straipsnyje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjo skundą tenkino ir nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų apie Žemės sklype esantį mišką ar su miško naudojimu susijusių apribojimų, todėl konstatavo, kad pareiškėjas, šalindamas kelmus, negalėjo suprasti, kad naikina miško paklotę, nesiekė žalingų pasekmių, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Pareiškėjo atstovas 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į Miškų tarnybą, prašydamas išregistruoti Žemės sklype įregistruotą mišką, tačiau Miškų tarnyba Sprendime nurodė, kad nėra pagrindo pagal pateiktus duomenis ir dokumentus tikslinti Miškų kadastro duomenis.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisija nevertino fakto, kad pagal 2019 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Žemės sklypui 2010 m. kovo 3 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-703-(1.3.)3 kaip specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos yra nustatytos tik pelkių ir šaltinynų bei paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Teigia, kad Alytaus Apskrities viršininko 2010 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. Ž-703-(1.3.) atitinka savo esme atitinka sprendimą dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis, nes juo buvo panaikintos specialios miško naudojimo sąlygos, t. y. konstatuota, kad ginčo Žemės sklypas gali būti de facto naudojamas kaip žemės ūkio paskirties.
Pareiškėjas paaiškino, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. galutiniu procesiniu sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad pareiškėjo įsigytame Žemės sklype nei Nekilnojamojo turto registre, nei pirkimo – pardavimo sutartyje, nei Žemės sklypo plane nebuvo duomenų apie ten esantį mišką ar nustatytus su miško naudojimu susijusius apribojimus. Teigia, kad galutiniu procesiniu teismo sprendimu yra nustatyta, kad: apribojimai susiję su miško naudojimu apskritai yra panaikinti; šiuo metu nurodytame Žemės sklype miško nėra, jis plynai iškirstas, o po pareiškėjo darbų yra apskritai likviduotas. Teigia, kad pareiškėjas neturi pareigos įrodinėti šių aplinkybių, jos yra laikomos nustatytomis ir atsakovei privalomomis. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Tarnybos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Tarnybos Sprendimas ir Komisijos Sprendimas neatitinka pareiškėjo teisėtų lūkesčių principo. Mano, kad situacija, kai pareiškėjas, prieš įsigydamas Žemės sklypą, būdamas apdairus ir rūpestingas, pasitikrino informaciją apie Žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir ten nesant duomenų apie su miško naudojimu susijusius apribojimus nesikreipė į Miškų valstybės kadastrą dėl informacijos pateikimo, atitinka bonus pater familias elgesio standartą ir yra pakankamas konstatuoti, jog pareiškėjas, pasitikrindamas duomenis Nekilnojamojo turto registre apie Žemės sklypą, ir neradęs ten duomenų apie su mišku susijusius apribojimus, padarė pakankamai, jog įsitikintų apie tai, kad Žemės sklype nėra miško.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog jam nebuvo žinoma apie tai, kad Miškų valstybės kadastro duomenys yra vieši. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba neįvykdė pareigos perduoti duomenis apie įregistravimą Žemės sklypo į Miškų kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo 0,41 ha dalis patenka į Druskininkų miškų urėdijos Latežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 28, 29, 30, 31 taksacinius sklypus, registruotus Miškų kadastre. Nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. prašymu „Dėl duomenų pakeitimo miškų valstybės kadastre“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Tarnybą prašydamas išregistruoti Žemės sklype įregistruotą mišką iš Miškų kadastro. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus duomenis ir dokumentus bei Miškų kadastre įregistruotus duomenis, nustatė, kad žemės ūkio paskirties Žemės sklype prašoma tikslinti teritorija buvo registruota miško žeme Miškų kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 2001 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Paaiškino, kad atlikus sklypinę miškų inventorizaciją po 10 metų, t. y. 2011 m., valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys nepakito. Ginčo teritorija inventorizuota miško žeme buvo ir 1988 metais (1988 m. miškotvarka, Latežerio girininkijos medynų planas). Pareiškėjas, ginčydamas Tarnybos Sprendimą, nepagrįstai vadovaujasi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas 2014 m. liepos 8 d. priimto nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutarime konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Miškų įstatymo 9 str., 2 ir 3 dalių reikalavimus. Pažymėjo, kad Miško buvimo Žemės sklype faktą patvirtina buvusio žemės sklypo savininko M. M., kuriam 2013 m. kovo 22 d. buvo išduotas leidimas kirsti mišką žemės sklype, veiksmai. M. M. žemės sklypą pardavė pareiškėjui 2013 m. balandžio 15 d., nepraėjus net mėnesiui po leidimo kirsti mišką išdavimo dienos, su šviežiais kirtavietės požymiais. Todėl pareiškėjas, būdamas sąžiningas, privalėjo pasidomėti, kodėl įsigytame Žemės sklype yra iškirstas miškas, o buvęs Žemės sklypo savininkas M. M. pareiškėją privalėjo informuoti, kad žemės sklypas priskirtas miškui. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas, šalindamas krūmų ir medžių kelmus kirtavietėje turėjo suvokti, kad daro neteisėtus veiksmus, galinčius sukelti neigiamas pasekmes. Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad Apskrities viršininko 2010 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Ž-703-(1.3.) Žemės sklype buvo nustatyti kadastro duomenys ir tai jokiu būdu nesusiję su Žemės sklypo paskirties pakeitimu.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje palaikė pareiškėjo skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu J. L., 2013 m. balandžio 15 d. įsigijo Žemės sklypą, kuris jiems priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise (el. b. l. 25, 63–66). Pareiškėjas Prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas išregistruoti Žemės sklype įregistruotą mišką iš Miškų kadastro (el. b. 1. 13). Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad Apskrities viršininko 2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. Ž-703-(1.3.) pagrindu buvo panaikintos Žemės sklypo specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, tačiau Miškų kadastro duomenimis Žemės sklype įregistruotas miškas (0,41 ha). Tarnyba Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą ir nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir dokumentus tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenų pareiškėjo žemės sklype neturi pagrindo (el. b. l. 9). Tarnyba Sprendime paaiškino, kad žemės ūkio paskirties Žemės sklype siūloma tikslinti teritorija buvo registruota Miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d. pagal 2001 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Tarnyba Sprendime taip pat paaiškino, kad šiai teritorijai 2013 m. kovo 22 d. buvo išduotas leidimas plynam pagrindiniam miško kirtimui 0,4 ha plote.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Sprendimu, dėl jo teikė Skundą komisijai (Komisijos byla, b. l. 1–7). Komisija Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti Tarnybos Sprendimą (Komisijos byla, b. l. 1–7). Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (Komisijos byla, b. l. 65–68). Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Tarnybos Sprendimą ir Komisijos Sprendimą bei prašo įpareigoti Tarnybą išregistruoti Žemės sklype įregistruotą mišką iš Miškų kadastro bei įregistruoti Žemės sklypo paskirtį kaip žemės ūkio. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Miško kadastre šiuo metu yra įregistruotas miško plotas pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančiame Žemės sklype. Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, kad Žemės sklypas ar jo dalis yra miško žemė ar nustatytos specialiosios miško naudojimo sąlygos, t. y. Tarnyba neįvykdė pareigos perduoti duomenis apie įregistravimą Žemės sklypo į Miškų kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Pareiškėjas taip pat remiasi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje ir 2010 m. kovo 3 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-703-(1.3.)3, pagal kurį, kaip teigia pareiškėjas, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos yra nustatytos tik pelkių ir šaltinynų bei paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostoms.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymas reglamentuoja miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Pagal Miškų Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą Tarnyba tvarko Miškų kadastrą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad Miškų kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013). Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Miškų kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis.
Byloje pateiktas Druskininkų miškų urėdijos 1988 m. Latežerio girininkijos medynų planas patvirtina, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 1988 metais buvo apskaitomas kaip miško žemė (Komisijos byla, b. 1. 39).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 14 d.) (toliau – ir Miškų kadastro nuostatai) reglamentuojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) paskirtis, objektai, kadastro valdytojas ir kadastro tvarkytojas, jų funkcijos, teisės ir pareigos, kadastro duomenų, kadastro informacijos, kadastrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymas, kadastro sąveika su kitais valstybės registrais, kadastrais, valstybės informacinėmis sistemomis (toliau – valstybės registrai), kadastro duomenų ir informacijos sauga, kadastro duomenų ir informacijos pakartotinio naudojimo sąlygos ir tvarka, kadastro finansavimas, reorganizavimas ir likvidavimas. Miškų kadastro nuostatų 9 punkte nustatyta, kad Tarnyba tvarko Miškų kadastrą, kurio objektas yra taksacinis miško žemės sklypas (Nuostatų 12 punktas). Pagal Miškų kadastro nuostatų 30 punktą Miškų kadastro objektas išregistruojamas, jeigu: atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai); visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis; paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi; paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos; kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai; kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre. Miškų kadastras tvarkomas vadovaujantis Miškų kadastro nuostatais bei Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintu Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 4 punkte yra nurodyti kadastro duomenų tikslinimo atvejai. Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą Miškų kadastro duomenys tikslinami: atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar jos patikslinimą; įvykdžius miško ūkines priemones; pertvarkius girininkijas ar kitus ūkinius vienetus; perėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotus valdyti laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypus; teisės aktų nustatyta tvarka miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; įveisus mišką ne miško žemėje; pasikeitus miškų grupei, pogrupiui, valstybinės reikšmės miškų plotams ar kitiems Miškų kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 4.8. atlikus Miškų kadastro duomenų aktualizaciją pagal medynų augimo eigos modelius; 4.9. nustačius Miškų kadastro duomenų klaidas.
Teismas pažymi, kad Miškų kadastro nuostatuose ir Tvarkos apraše yra pateiktas baigtinis sąrašas kriterijų, kuriems esant yra išregistruojami (tikslinami) Miškų kadastro duomenys. Byloje pateiktos Tarnybos 2014 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. 51608 ir 2019 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. 97874, iš kurių turinio matyti, kad Žemės sklype yra miško žemė (el. b. l. 40, 43). Šiuo atveju byloje nėra nustatyti Miškų kadastro nuostatuose ir Tvarkos apraše nurodyti atvejai, kuriems esant Tarnybai kiltų pareiga keisti Miškų kadastro įrašus dėl miško žemės buvimo Žemės sklype.
Pareiškėjas skunde remiasi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-14-970/2014, kuriuo pareiškėjo atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl miško paklotės sunaikinimo (el. b. 1. 31–35). Teismas pažymi, kad, skirtingai nei skunde nurodo pareiškėjas, Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-14-970/2014 nenustatė prejudicinių faktų, kad Žemės sklype nėra miško žemės. Priešingai, Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-14-970/2014 konstatavo, kad, vadovaujantis Miškų kadastro duomenimis, Žemės sklype yra miško žemė (el. b. l. 36). Teismas pažymi, kad pareiškėjui palankus Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-14-970/2014 buvo priimtas remiantis tuo, kad pareiškėjas nežinojo apie daromą nusižengimą, t .y. naikindamas miško paklotę nenumatė ir nesiekė žalingų pasekmių.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Tarnybos Sprendimas ir Komisijos Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą. Teismas pažymi, kad Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio padalinio leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Serija A Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina aplinkybę, kad buvęs Žemės sklypo savininkas žinojo, kad jam nuosavybės teise priklausęs Žemės sklypas yra priskirtas miškui (el. b. 1. 56–58). Teismas pažymi, kad leidimas kirsti mišką buvo išduotas nuo 2013 m. kovo 22 d. Pareiškėjas kartu su sutuoktine Žemės sklypą įsigijo 2013 m. balandžio 15 d. (el. b. l. 63–66). Iš Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-14-970/2014 matyti, kad pareiškėjas, apžiūrėjęs Žemės sklypą, jame matė kelmų, t. y. matyti kirtavietės požymiai. Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalis nustato, jog miško žeme taip pat yra laikomi neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės. Kadastro registro nuostatų 47 punkte nustatyta, kad Miškų kadastro duomenys yra vieši. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad Miškų kadastre buvo registruota ir viešai skelbiama, jog Žemės sklype yra miško žemė, nėra pagrindo teigti, kad Tarnybai atsisakius pakeisti Miškų kadastro duomenimis buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas.
Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis ir galiojantį teisinį reglamentavimą teismas konstatuoja, kad Tarnyba tinkamai ištyrė pareiškėjo Prašymą. Esant šioms aplinkybėms, Tarnybos Sprendimas ir Komisijos Sprendimas laikomi teisėtais ir pagrįstais. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą išregistruoti Žemės sklype įregistruotą mišką iš Miškų kadastro bei įregistruoti Žemės sklypo paskirtį kaip žemės ūkio yra išvestinis iš pirmųjų reikalavimų panaikinti Tarnybos Sprendimą ir Komisijos Sprendimą, todėl išvestinis skundo reikalavimas taip pat netenkinamas. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.