Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46288-18, kurioje

N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003 m. gegužės 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 7500 LT (2172 Eur) bauda.

2) 2004 m. vasario 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2003 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 7500 LT (2172 Eur) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis N. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. rugsėjo 24 d., 15.00 val., per neužrakintas duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą turtą – 600 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo V110“, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. S. 600 Eur turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis N. N., pareiškus jam įtarimą dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 10.00 val. prie namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje sutiko kaimyną M. S., gyvenantį tame pačiame name, 7 bute. Su juo buvo draugas T., pas kurį jie nuėjo adresu, (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį. Apie 14.00 val., jis su M. S. išvažiavo į parduotuvę „Maxima“ ir nusipirkę alaus sugrįžo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur dar išgėrė. M. S. pasiūlė eiti pas jį namus ir pratęsti išgertuves, todėl jis, M., G., T. ir A. nuėjo pas M. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Geriant alkoholinius gėrimus, jis matė, kad kambaryje ant stalo buvo padėtas nešiojamas kompiuteris. Apie 15.00 val. kaltinamasis su T. išėjo iš buto, kuriame liko M. ir jo dėdė G. Apie 15.15 val. sugrįžo pas M. S. į butą, turėdamas tikslą pavogti nešiojamą kompiuterį ir jį pardavus užsidirbti pinigų alkoholiui. Kaltinamasis žinojo, kad M. savo buto durų neužsirakino, todėl užėjo į vidų. Kambaryje, kur stovėjo nešiojamas kompiuteris, nieko nebuvo, todėl jį pavogė ir išėjo iš buto. Iš karto su pavogtu kompiuteriu nuėjo pas draugą M. B., kurio paprašė parduoti kompiuterį už 80 Eur. Neaiškino iš kur gavo kompiuterį. Apie 18.00 val. sugrįžo pas M. B., kuris pasakė, kad jau pardavė kompiuterį už 80 Eur. M. S. jo klausinėjo ar nepavogė jo kompiuterio, tačiau jis neprisipažino. Vėliau nuėjo pas nukentėjusįjį ir pasakė, jog jis pavogė nešiojamąjį kompiuterį, jo atsiprašė, atlygino žalą ir su M. S. susitaikė (b. l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. S. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį su dėde G. Z. ir bendradarbiu A. Š.. Išgėrus pora butelių alaus A. Š. išėjo namo, o jis su dėde nuėjo miegoti, tačiau eidamas pamiršo užrakinti buto duris. Grįžusi namo jo žmona rado pravertas buto duris, o vėliau apie 18.00 val. pastebėjo, kad namuose nėra nešiojamo kompiuterio. Kompiuteris buvo kambaryje ant stalo, kuriame ir sėdėjo su bendradarbiu ir dėde. Jam padaryta 600 Eur žala. Papildomai apklaustas M. S. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. pas jį į namus atėjo kaimynas N. N., kuris prisipažino, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. išgertuvių metu, kurios vyko jo namuose, pavogė nešiojamą kompiuterį. N. N. jo atsiprašė, kompiuteris surastas ir grąžintas, žala nepadaryta ( b. l. 2, 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. N. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. jam telefonu paskambino M. B., kuris pasiūlė pirkti nešiojamą kompiuterį. Apie 18.30 val. paskambino M. B. ir pasakė, kad ateis iki jo. Nuėjus M. B. parodė nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ ir paklausė ar nenorėtų jo pirkti už 90 Eur. Apžiūrėjęs kompiuterį, kuris buvo be kroviklio ir dokumentų, nupirko jį už 80 Eur. M. B. teiravosi kur kompiuterio dokumentai ir kroviklis, jis pasakė, kad kompiuterį gavo iš draugo, todėl dokumentų ir kroviklio neturi. Įtarimo, kad kompiuteris gali būti vogtas, nekilo ( b. l. 27-28).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėjas M. S. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 18.00 val. pasigedo jam priklausančio nešiojamojo kompiuterio, kurio vertė yra apie 600 Eur. Atlikta įvykio vietos apžiūra, kurioje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-10).

PVM sąskaita – faktūra, kurioje nurodyta kompiuterio „Lenovo V110“ vertė – 580 Eur (b. l. 25).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu užfiksuota, kad iš S. N. paimtas kompiuteris „Lenovo“, kuris aprašytas daiktų apžiūros protokole ir nutarimu grąžinti daiktus grąžintas M. S. (b. l. 31-40).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamojo N. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas įsibraudamas į patalpą pagrobė svetimą turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis N. N., turėdamas išankstinę tyčią pagrobti svetimą turtą, be turto savininko žinios ir leidimo, įsibraudamas į svetimą patalpą ir pagrobdamas kitam asmeniui priklausiusį turtą – nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“, padarė tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pagrobto turto vertė nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas. Kaltinamojo nusikalstama veika visiškai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Iš prokurorės pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinio matyti, kad nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau suklysta rezoliucinėje dalyje nurodant BK straipsnį. Nagrinėjamu atveju pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu rezoliucinėje dalyje prašoma pripažinti N. N. kaltu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, nors kaltinamojo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl darytina išvada, jog tai yra rašymo apsirikimas, kuris ištaisytinas šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad N. N. padarė vieną tyčinę apysunkią nusikalstamą veiką, praeityje teistas 2 kartus, abu teistumai yra išnykę (b. l. 63-65), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (b. l. 68-70), nedirba (b. l. 67), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 66).

Kaltinamasis sutiko būti nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu. Įvertinus visas aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti N. N. paskyrus prokuroro prašomą arešto bausmę. Nustatant arešto trukmę, atsižvelgiama į tai, kad nustatytos dvi lengvinančios ir viena sunkinanti kaltinamojo atsakomybę, aplinkybės. Taip pat, į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jam pretenzijų neturi. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio N. N. sulaikymo momento, vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti N. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.