- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- e2-782-479/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Bruneros“
sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokato padėjėjai K. K., A. L., atsakovės atstovei advokato padėjėjai J. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Bruneros“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovė viešoji įstaiga Mažeikių ligoninė (toliau VšĮ) 2018 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ „Bruneros“ (ankstesnis pavadinimas – „Kretingos maistas“) dėl viešojo maitinimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Ieškovė ieškinyje nurodė tai, kad 2014 m. spalio 28 d. ieškovė paskelbė apie supaprastinto atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Pacientų dietinio maitinimo paslauga“. Šio konkurso laimėtoja buvo pripažinta atsakovė.
2. 2015 m. sausio 2 d. su atsakove buvo sudaryta pacientų dietinio maitinimo paslaugų pirkimo– pardavimo sutartis Nr. 574 (toliau – pirmoji sutartis). Vykdant šią sutartį ieškovė nustatė, jog ieškovei būtina įsigyti papildomą paslaugą, tai yra pagal pirmąją sutartį pagaminto maisto išdalijimo palatose ir panaudotų įrankių, indų plovimo paslaugas. Dėl tos priežasties ieškovė vykdė mažos vertės pirkimą apklausos iš vieno tiekėjo būdu siekdama nurodytas paslaugas įsigyti.
3. Kvietimas dalyvauti konkurse buvo pateiktas atsakovei ir 2015 m. vasario 27 d. ieškovė su atsakove sudarė paslaugų sutartį Nr. F8-12/614 (toliau – antroji sutartis).
4. 2018 m. balandžio 24 d. ieškovė gavo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išvadą, jog pagal antrąją sutartį ieškovei paslaugos nebuvo teikiamos. 2018 m. lapkričio 7 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija taip pat įpareigojo ieškovę kreiptis į teismą dėl antrosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
5. Ieškovė, įvertinusi antrosios sutarties sudarymo aplinkybes nustatė, jog organizuodama antrąjį pirkimą buvo neteisingai apskaičiuota pirkimo vertė, pasirinktas netinkamas paslaugų pirkimo būdas. Ieškovė, vykdydama antrąjį paslaugų pirkimą, numatė, jog pirkimo vertė sudarys iki 58 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Antrojoje sutartyje buvo nustatyta, jog sutartis sudaroma 1 metams su galimybe ją pratęsti dar 2 metams. Faktinė šios sutarties vertė sudarė 128 997,74 Eur. Ieškovė, sudarydama antrąją sutartį, neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 9 straipsnio nuostatą, jog numatomo pirkimo vertė apskaičiuojama įvertinant ir visas sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes. Ieškovė pažeidė ieškovės patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – taisyklės) 5.10.1 punkto reikalavimus, kuriais nustatyta, jog mažos vertės pirkimai sudaromi paslaugoms iki 58 000 Eur įsigyti. Pagal taisyklių 49.1 punktą, apklausos būdu vykdomi tik maži pirkimai. Kadangi ieškovė, vykdydama antrąjį paslaugų pirkimą, pažeidė imperatyvias teisės normas, antroji sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia.
6. Ieškovė nustatė ir tai, kad paslaugos, kurias ieškovė įsigijo pagal antrąją sutartį, turėjo būti teikiamos pagal pirmąją sutartį. Prieš sudarant antrąją sutartį, pirmosios sutarties nuostatas atsakovė aiškino itin siaurai ir ieškovei nurodė, jog ji maisto porcijas teiks pagal maisto porcijų skyriams skaičių, neatsižvelgdama į palatose esančių ligonių skaičių. Tai reiškė, jog ligoninės darbuotojams tektų pareiga maistą padalyti porcijomis ir perduoti jį ligoniams. Atsakovė ieškovei nurodė ir tai, jog pagal pirmosios sutarties nuostatas atsakovė neprivalo surinkti iš palatų panaudotų įrankių, indų ir sutvarkyti juos pagal nustatytus reikalavimus.
7. VPT, pareikalavusi iš šalių duomenų apie abiejų sutarčių vykdymą, nustatė, jog atsakovė neteikė maisto išdalijimo ligoniams palatose paslaugos, maistą dalijo palatos slaugytoja, padedant skyriaus pagalbiniam darbuotojui. VPT konstatavo ir tai, jog daugkartinio naudojimo indų priežiūros paslauga, įgyta pagal pirmąją sutartį, įtvirtino ir tiekėjo pareigą užtikrinti daugkartinio naudojimo indų, įrankių plovimą, sausinimą ir sandėliavimą.
8. Ieškovė sutiko su VPT išvadomis, jog ji antrąją paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį sudarė nepagrįstai bei pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog pirkimų tikslas yra įsigyti reikalingas paslaugas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
9. Kadangi ieškovė pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovė prašė teismo antrąją paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, tai yra priteisti iš atsakovės pagal sutartį Nr. F8-12/614 sumokėtas atsakovei lėšas, tai yra 128 997,74 Eur.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad atsakovė nėra kalta, jog ieškovė netinkamai pasirinko antrojo pirkimo kainą ir pirkimo būdą. Už konkurso organizavimą ir tinkamą konkurso sąlygų nustatymą buvo atsakinga ieškovė.
11. Atsakovė nesutiko ir su tuo, jog atsakovė neteikė paslaugų ieškovei pagal antrąją sutartį. Pagal pirmosios sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo pagaminti maistą, pristatyti jį į skyrius, išduoti jį ligoninės skyrių darbuotojams, pateikti reikalingus indus bei įrankius. Pagal pirmąją sutartį atsakovė neįsipareigojo padalyti maistą į porcijas. Pagal antrąją sutartį ieškovė pirko aptarnavimo paslaugas, tai yra maisto padalijimo į porcijas paslaugą bei panaudotų indų, įrankių sutvarkymo paslaugą.
12. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepagrįstai prašo byloje taikyti restituciją, nes paslaugos ieškovei buvo suteiktos ir šalių grąžinimas į pradinę padėtį nėra galimas.
13. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja K. K. nurodė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas. Ieškovė teisėtai paskelbė konkursą ligonių maitinimo paslaugai įsigyti ir tikėjosi, kad konkurso sąlygos yra nustatytos tinkamai. Tik po konkurso paskelbimo paaiškėjo šalių nesutarimai dėl to, kas turi padalyti maistą į porcijas, kas privalo tinkamai sutvarkyti panaudotus įrankius, indus. Antroji sutartis su atsakove buvo sudaryta siekiant pašalinti tarp šalių kilusius nesutarimus. Antrosios sutarties sudarymą nulėmė atsakovės veiksmai, jog atsakovė siaurai aiškino pirmosios sutarties sąlygas. Paaiškėjus aplinkybei, jog pirmoji sutartis buvo sudaryta teisėtai ir sutarties dalykas atitiko antroje sutartyje numatytas paslaugas, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad nepagrįstai atsakovei sumokėtos lėšos būtų grąžintos ieškovei.
14. Analogiškai bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir ieškovės atstovas A. L.
Atsiliepimas
15. Atsakovės atstovė advokato padėjėja J. Č. nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovės atstovė teismui patvirtino, jog ieškovė pirmosios sutarties sąlygas išdėstė aiškiai ir atsakovė siekė jas tinkamai įvykdyti. Paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovė atsisako išdalyti maistą ligoniams, sutvarkyti panaudotus įrankius, indus, buvo sudaryta antroji paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis. Sudarius antrąją sutartį, atsakovė paslaugas pagal antrąją sutartį ieškovei suteikė. Tinkamą paslaugos suteikimą patvirtina tai, jog ieškovė sumokėjo lėšas atsakovei pagal antrąją sutartį, nesiekė nutraukti antrosios pirkimo–pardavimo sutarties. Kadangi abi sutartys yra įvykdytos tinkamai, ieškovė neturi pagrindo pripažinti antrąją sutartį negaliojančia bei reikalauti grąžinti pagal antrąją sutartį sumokėtas lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
16. Ieškovė ieškinyje nurodė tai, kad ieškovė, vykdydama antrąjį pirkimą, pažeidė imperatyvias teisės normas, tai yra netinkamai apskaičiavo pirkimo vertę bei netinkamai pasirinko pirkimo būdą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje yra pateiktos ieškovės VšĮ Mažeikių ligoninės supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės. Šių taisyklių 5.10.1. punkte nustatyta, kad supaprastintiems pirkimams yra priskiriami pirkimai, kurių vertė yra mažesnė nei 58 000 Eur be PVM. Tokią supaprastinto pirkimo ribą nustatė ir tuo metu galiojusio VPĮ 2 straipsnio normos.
18. Byloje yra pateikta 2015 m. vasario m. 20 d. ieškovės paraiška-užduotis viešajam pirkimui. Šioje paraiškoje yra nurodyta, kad planuojama sutarties vertė iki 58 000 Eur be PVM mokesčio.
19. Antrojoje sutartyje yra nurodyta, jog mažos vertės pirkimą laimėjo atsakovė VšĮ „Kretingos maistas“ („Bruneros“). Nurodytoje sutartyje nėra nustatyta perkamų paslaugų vertė. Sutarties 2 punkte yra nustatytas vieno ligonio aptarnavimo paslaugų metu įkainis, tai yra 0,75 Eur su PVM. Nors sutartyje nėra nurodyta tiksli sutarties vertė, tačiau ji šalims buvo žinoma, nes ieškovė vykdė tiekėjų apklausą pagal 2015 m. vasario 20 d. paraiškos-užduoties viešajam pirkimui sąlygas.
20. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė žinojo apie sutarties vertę vieneriems metams, tai yra iki 58 000 Eur, sutarties galiojimą trejus metus, tačiau ieškovė su atsakove sutartį sudarė. Tarp šalių nėra ginčo, jog faktinė sutarties vertė sudaro 128 997,74 Eur.
21. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusią VPĮ 9 straipsnio redakciją sutarties vertė yra nustatoma įvertinant sutarties atnaujinimo galimybes.
22. Taigi byloje yra nustatyta, jog ieškovė įvykdė antrąjį paslaugų pirkimą pagal supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, nors pirkimo vertė viršijo leistiną supaprastinto viešojo pirkimo ribą, tai yra 58 000 Eur be PVM mokesčio. Tuo buvo pažeistos imperatyvios viešojo pirkimo normos.
23. Akivaizdu tai, kad ieškovė, vykdydama antrąjį pirkimą tiekėjų apklausos būdu, derybas vykdė tik su atsakove. Tai patvirtina taisyklių 49.10.16 punkto nuostatos. Kadangi ieškovė nepagrįstai vykdė supaprastintą pirkimą, paslaugų pirkimas iš vieno tiekėjo nebuvo galimas. Tuo buvo pažeisti sutarties sudarymo metu galiojusiame VPĮ 3 straipsnyje nurodyti lygiateisiškumo, skaidrumo principai.
24. Nustačius, jog perkančioji organizacija netinkamai pasirinko pirkimo būdą, galima konstatuoti, jog viešojo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias VPĮ normas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 2A-647-180/2015).
25. Teismas nesutinka su atsakovės nuostatomis, jog dėl netinkamo pirkimo būdo parinkimo, pirkimo kainos nustatymo yra tik ieškovės kaltė ir ginčijamas viešasis pirkimas yra teisėtas. VPĮ 3 straipsnio nuostatos patvirtina, jog už įstatyme nurodytų principų įgyvendinimą yra atsakinga perkančioji organizacija. Akivaizdu tai, principų pažeidimas nulemia viešojo konkurso procedūrų neteisėtumą. Taigi nustačius, jog ieškovė netinkamai nustatė viešojo pirkimo kainą, netinkamai pasirinko viešojo pirkimo būdą, konkursas negali būti laikomas teisėtu nepriklausomai nuo sutarties šalių kaltės. Dėl to galima padaryti išvadą, jog antroji paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti (CK 1, 80 straipsnis).
26. Ieškovė byloje įrodinėja ir tai, kad ieškovė sudarė antrąją sutartį, mokėjo pagal ją lėšas atsakovei, nors paslaugos pagal antrąją sutartį ieškovei nebuvo teikiamos. Teismas su šiomis ieškovės nuostatomis sutinka.
27. Supaprastinto atviro konkurso sąlygose, pagal kurias ieškovė sudarė pirmąją sutartį, 2.4 punkte buvo nustatyta, jog ieškovė perka maitinimo paslaugas, kurias sudaro maisto pagaminimas bei išdavimas. Paslaugos mato vienetas yra vieno paciento maitinimo per parą kaina.
28. Pacientų dietinio maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje (toliau – specifikacijoje) buvo nurodyta, jog pacientų maitinimo paslaugas sudaro dietinio maisto gaminimas ir jo išdavimas. Taigi specifikacijoje buvo nurodyta, jog paslaugos tiekėjas privalo ne tik maistą pagaminti, bet ir išduoti. Maisto išdavimo tvarka buvo detalizuota specifikacijos 9.1 punkte. Jame nurodyta, jog maistas išduodamas pagal skyrius, dietas, maistas turi būti pagamintas porcijomis bei išduodamas ligoninės darbuotojams, kurie išdalija maistą ligoniams. Šio punkto nuostatos patvirtina, jog maistą perduoti ligoniams įsipareigojo perkančioji organizacija, tačiau paslaugos tiekėjas privalėjo maistą perduoti ieškovės darbuotojams pagal reikiamą maisto porcijų ligoniams kiekį.
29. Specifikacijos 11 punkte nustatyta, jog paslaugos tiekėjas privalo užtikrinti įrangos, inventoriaus, įrengimų švarą, priežiūrą. Specifikacijų 13 punkte nustatyta tiekėjo pareiga tvarkyti maisto atliekas. Šių specifikacijos punktų nuostatų įvertinimas leidžia padaryti išvadą, jog paslaugos teikėjas įsipareigojo užtikrinti maitinimo procese panaudotų indų, įrankių švarą.
30. Tai, kad konkurso sąlygų specifikacijoje nurodyti reikalavimai atitiko abiejų sutarties šalių valią, patvirtina tarp šalių sudarytos pirmosios sutarties nuostatos. Pirmosios sutarties 1.1 punkte yra nurodyta, jog pirkimo objektas yra dietinio maitinimo paslaugos, tai yra maisto pagaminimas, jo išdavimas ir kiti su šia paslauga susiję aptarnavimo darbai. Pirmosios sutarties 2.3 punkte nustatyta, jog į paslaugų kainą yra įskaičiuoti visi mokesčiai ir visos su paslaugos teikimu susijusios maisto produktų, maisto pagaminimo, jo išdavimo bei kitos ūkinės išlaidos.
31. CK 6.193 straipsnyje nurodyta, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus.
32. Taigi pirmosios sutarties sąlygų, specifikacijos punktų nuostatos leidžia padaryti išvadą, jog ieškovė ketino įsigyti ligonių maitinimo paslaugą, pagaminto pagal porcijų kiekį maisto perdavimą ieškovės darbuotojams.
Žemesnės instancijos teismas
33. Bylos medžiaga patvirtina, jog antroji sutartis buvo sudaryta praėjus trumpam laikotarpiui nuo pirmosios sutarties sudarymo. Akivaizdu tai, kad ieškovė, sudariusi pirmąją sutartį, nebuvo suinteresuota nedelsiant sudaryti antrąją sutartį, nes ieškovė nei iš steigėjo, nei iš kitų valstybinių institucijų nebuvo gavusi nurodymų apie netinkamą pirmosios sutarties sudarymą ar vykdymą. Dėl to galima padaryti išvadą, jog antroji sutartis buvo sudaryta atsakovės reikalavimu.
34. Antrosios sutarties 1.1 punkte nustatyta, jog atsakovė įsipareigojo suteikti maisto išdalijimo ligoniams palatose paslaugą, sutvarkyti panaudotus įrankius, indus, pristatyti juos į indų plovimo patalpą bei juos plauti, sausinti, sandėliuoti.
35. Atsižvelgtina į tai, kad jau pirmosios sutarties sudarymo metu atsakovė įsipareigojo atlikti visas aptarnavimo paslaugas, susijusias su maisto pagaminimu ir išdavimu. Atsakovei maisto gamyba bei jo išdavimas yra kartu ir jos profesinė veikla, todėl atsakovė iš karto privalėjo įvertinti visas išlaidas, kurios yra susijusios su pirkimo objektu – maisto gamyba, jo išdavimu, panaudotų įrankių, indų sutvarkymu (CK 6. 38 straipsnio 2 dalis).
36. Dėl to teismas sutinka su ieškovės nuostata, jog antroji sutartis buvo sudaryta atsakovės reikalavimu, atsakovei nepagrįstai atsisakius perduoti maistą pagal reikiamą porcijų kiekį, atsisakius sutvarkyti panaudotus indus bei įrankius.
37. Teismas nesutinka su atsakovės nuostata, jog antrosios sutarties sudarymą nulėmė netinkamas pirmojo konkurso sąlygų išdėstymas. Akivaizdu yra tai, kad ieškovė pagal pirmąją sutartį įsigijo visas paslaugas, susijusias su maisto pagaminimu, išdavimu. Atsakovė, būdama profesionali maitinimo paslaugų tiekėja, privalėjo įvertinti visas išlaidas, kurios nulems atsakovės išlaidas maisto pagaminimo, jo perdavimo bei įrangos, indų, įrankių sutvarkymo procese. Atsakovė, atsisakydama perduoti maistą pagal porcijas, atsisakydama sutvarkyti indus, įrankius, netinkamai vykdė pirmąją sutartį, nes atsakovė iš ligonių maitinimo proceso išskyrė tokias maitinimo dalis kaip maisto padalijimą porcijomis, indų, įrankių sutvarkymą. Akivaizdu, kad ieškovės tikslas buvo įsigyti ligonių maitinimo paslaugą, kad šiame procese nedalyvautų ieškovės darbuotojai. Tą aplinkybę, jog ligonių maitinimo procese nedalyvaus ieškovės darbuotojai, patvirtina ir reikalavimas konkursiniame pasiūlyme nurodyti paslaugos organizavimo įkainį. Dėl to nėra pagrįsta atsakovės pozicija, jog pagal pirmąją sutartį atsakovė įsipareigojo vykdyti tik dalį maitinimo paslaugų, tai yra neįtraukiant į atsakovės pareigas maisto padalijimo į porcijas, pareigos sutvarkyti panaudotus įrankius, indus.
38. Teismas įvertina ir VPT išvadas, jog pirmąja sutartimi ieškovė įgijo teisę iš tiekėjo reikalauti sutvarkyti maitinimo procese panaudotus indus, įrankius, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta be teisėto pagrindo, nes antrosios sutarties pirkimo objektas buvo įgytas pirmąja paslaugų pirkimo– pardavimo sutartimi.
39. Akivaizdu ir tai, kad VPT savo išvadose konstatavo, jog atsakovė faktiškai neteikė antrojoje sutartyje nurodytos paslaugos, tai yra pristatyto maisto išdalijimo ligoninės pacientams palatose. Apie tai, kad atsakovė įsipareigojo pagal antrąją sutartį išdalyti maistą ligoniams palatose, yra nurodyta antrosios sutarties 1.1 punkte.
40. Teismas atsižvelgia į atsakovės atsiliepimo 24.1 punkto nuostatą, jog atsakovė dėl maitinimo paslaugos anonimiškumo negalėjo perduoti ligoniams maisto palatose. Taigi atsakovė pripažino aplinkybę, jog maisto išdavimą ligoniams palatose vykdė ieškovės darbuotojai. Atsakovė baigiamosiose kalbose taip pat teismui nurodė, jog maisto išdavimo ligoniams paslauga atsakovės nebuvo teikiama. Atsakovė nurodė, kad žinodama apie ligonių skaičių skyriuje, ji paruošdavo reikiamą maisto kiekį ir perduodavo ieškovės darbuotojams. Taigi byloje yra įrodyta, jog antrojoje sutartyje numatyta maisto išdavimo ligoninės pacientams palatose paslauga atsakovės nebuvo teikiama.
41. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo ir tai, kad jei ieškovė netinkamai nustatė pirmojo pirkimo sąlygas, tai dėl antrosios sutarties sudarymo neigiamos pasekmės turi tekti ieškovei kaip perkančiajai organizacijai. Teismas su šiomis atsakovės nuostatomis nesutinka. Ieškovė pirmojo pirkimo sąlygas išdėstė tinkamai ir atsakovė su šiomis sąlygomis sutiko. Pagal tuo metu galiojusio VPĮ 28 straipsnio nuostatas atsakovė turėjo teisę paklausti ieškovės dėl viešojo pirkimo sąlygų, jeigu jos buvo išdėstytos neaiškiai. Akivaizdu tai, kad atsakovė šia teise nepasinaudojo. Dėl to negalima padaryti išvados, kad pirmojo pirkimo sąlygos buvo išdėstytos netinkamai.
42. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ieškovė netinkamai nurodė pirmojo pirkimo objektą ir tai patvirtina kitų ligoninių vykdyti pirkimai, tai yra VšĮ Šiaulių ligoninės pacientų dietinio maitinimo paslaugų techninė specifikacija. Teismas atsižvelgia į tai, kad Šiaulių ligoninės paruoštoje specifikacijoje yra nurodyta panaudotų įrankių, indų išplovimo paslauga. Dėl maisto padalijimo ir perdavimo ligoniams yra nurodyta, jog maistas yra perduodamas ligoninės darbuotojams ir jie perduoda maisto porcijas ligoniams palatose. Taigi kitų viešųjų pirkimų praktika leidžia padaryti išvadą, jog įrankių, indų išplovimo, sutvarkymo paslauga yra maitinimo paslaugos dalis ir ieškovė, neįvardydama nurodytos paslaugos pirmojo pirkimo metu, atsakovės teisių nepažeidė. Ta aplinkybė, jog ir kita gydymo įstaiga laikosi analogiškos praktikos dėl maisto perdavimo ligoninės darbuotojams, patvirtina, kad ieškovė maisto padalijimo į porcijas bei jų perdavimo ligoniams paslaugą antrąja sutartimi pirko nepagrįstai.
43. Atsakovė byloje įrodinėja tai, kad ginčijamos sutarties teisėtumą patvirtina aplinkybė, jog ši sutartis buvo vykdoma, ji nebuvo nutraukta. Teismas su šiomis atsakovės nuostatomis nesutinka. Ieškovės vadovas A. L. teisme patvirtino, jog antroji sutartis buvo sudaryta atsakovei reikalaujant, ieškovė sutartį sudarė siekiant nenutraukti teikiamų maitinimo paslaugų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijama sutartis pažeidė imperatyvias VPĮ normas, ieškovė sumokėjo lėšas už paslaugas, kurios nebuvo teikiamos (maisto perdavimas ligoniams palatose) arba turėjo būti teikiamos pagal pirmąją sutartį (indų, įrankių sutvarkymas). Taigi ieškovės veiksmai sudaryti antrąją pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo teisėti.
44. Atsakovė byloje nurodo ir tai, kad ieškovės reikalavimų teisėtumą paneigia viešai išsakyti ieškovės vadovo teiginiai, jog ginčijamos sutarties sudarymas atitiko ieškovės interesus. Akivaizdu yra tai, kad ieškovės vadovas A. L. masinės informacijos priemonėms aiškino ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties sąlygas ir tai buvo jo asmeninės nuomonės pateikimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovės vadovas A. L. patvirtino, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta neteisėtai. Taigi ieškovės vadovo A. L. viešai išsakyti komentarai apie ginčijamą sutartį neįrodo šios sutarties pagrįstumo ir teisėtumo.
45. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusio VPĮ įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas viešuoju pirkimu siekiama įsigyti perkančiajai organizacijai paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė antrąja paslaugų sutartimi sumokėjo lėšas nepagrįstai, todėl yra pagrindas spręsti dėl sumokėtų lėšų grąžinimo ieškovei.
46. Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo teismo taikyti restituciją. Kadangi byloje įrodytas imperatyvių įstatymo normų pažeidimas, ieškovės prašymas taikyti restituciją yra teisėtas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tai, kad viešųjų pirkimų bylose yra taikoma restitucija, patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-583/2008).
47. Atsakovė nurodė, kad restitucija byloje negali būti taikoma, nes ieškovei paslaugos buvo suteiktos sutarties galiojimo metu. Teismas su šia atsakovės nuostata nesutinka, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog maisto padalijimo į porcijas bei perdavimo ligoniams paslaugos atsakovė ieškovei neteikė. Kaip nustatyta byloje, indų, įrankių sutvarkymo paslauga yra pirmosios sutarties dalis ir už šią paslaugą atsakovei yra sumokėta. Tai patvirtina, jog restitucijos taikymas nagrinėjamoje byloje yra teisėtas ir pagrįstas.
48. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad restitucijos taikymas pažeistų protingumo ir teisingumo principus, nes šalių grąžinimas į pradinę padėtį nėra galimas. Teismas su šiomis atsakovės nuostatomis nesutinka. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog realiai antroji pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta, tai yra paslaugos, nurodytos ginčijamoje sutartyje, ieškovei nebuvo teikiamos. Dėl to galima padaryti išvadą, jog restitucijos taikymas nagrinėjamoje byloje yra galimas ir teisėtas ieškovės interesų gynimo būdas. Ginčijama sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.95 straipsnis).
49. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovė pareiškė pagrįstą ieškinį ir jis yra tenkinamas. Kadangi ieškovės ieškinys patenkinamas, ieškovei priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis, tai yra 1 942,49 Eur (CPK 93 straipsnis). Ieškovės pateiktos atstovavimo išlaidos iš esmės neviršija rekomenduojamų dydžių ir yra pagrindas jas, tai yra 4 150,30 Eur, iš atsakovės priteisti (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patenkinti ieškovės viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės ieškinį ir pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. vasario 27 d. paslaugų sutartį Nr. F8-12/614, sudarytą tarp ieškovės viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės ir atsakovės viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ (dabar viešoji įstaiga „Bruneros“).
Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškovei viešajai įstaigai Mažeikių ligoninei 128 997,74 Eur.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškovei viešajai įstaigai Mažeikių ligoninei 1 942,49 Eur žyminio mokesčio bei 4 150,30 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.