Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-31-462/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-07
Bylos Nr.
AN2-31-462/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01684-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis (pirm.)
Institucija
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius"
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-31-462/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01684-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) vedėjos Kristinos Vintilaitės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-13 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmės

1. A. Ž. 2019-07-23 administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019-07-22 13.32 val. kiemo kelyje (kieme), adresu (duomenys neskelbtini), įrengė horizontalųjį kelio ženklinimą Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija“ žyminčias transporto priemonių stovėjimo vietų ribas. Techninė eismo reguliavimo priemonė įrengta nesuderinus su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis. Taip A. Ž. pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-07 įsakymo Nr. AD-2381 „Dėl eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo“ 5 punktą ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 10 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 3 dalyje. Institucijos 2019-10-03 nutarimu A. Ž. už ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta 140 Eur bauda.

2. A. Ž. su Institucijos 2019-10-03 nutarimu nesutiko, nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, atsižvelgę į tai, kad nors A. Ž. atlikti veiksmai formaliai atitinka ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, konstatavo, kad šiuo atveju jie neužtraukia asmeniui administracinės atsakomybės, nes A. Ž. veiksmuose nėra vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių – nėra subjektyviosios nusižengimo pusės – tyčios, 2019-12-13 nutarimu Institucijos 2019-10-03 nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną A. Ž. nutraukė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-13 nutarimu, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – palikti Institucijos 2019-10-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą. Skunde Institucija nurodo, jog teismas skundžiamame nutarime sutiko su tuo, jog A. Ž. veiksmai formaliai atitinka ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau, priimdamas nutarimą, neįvertino aplinkybės, kad A. Ž. kartą jau buvo baustas už analogišką veiką, iš to buvo galima padaryti išvadą, kad A. Ž. žinojo, jog savavališkas kelio ženklinimas, t. y. eismo ribojimo priemonių įrengimas, nustatyta tvarka nesuderinus su policija užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę. Todėl A. Ž. pakartotinai padaryta veika vienareikšmiškai turėtų būti vertintina kaip padaryta sąmoningai suvokiant savo veiksmų neteisėtumą ir daromos veikos pavojingumą, t. y. padaryta tiesiogine tyčia – suvokiant pavojingą (įstatymų uždraustą) veikos pobūdį ir norint taip veikti (veikti taip, kaip A. Ž. patogu).

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. Ž. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė nepagrįstą išvadą dėl tyčios A. Ž. veiksmuose nebuvimo, todėl nepagrįstai panaikino Institucijos 2019-10-03 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą A. Ž. nutraukė. Atsižvelgęs į tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama tik su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria konstatuotas tyčios A. Ž. veiksmuose padarant ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nebuvimas, apygardos teismas būtent tyčios klausimą A. Ž. veiksmuose ir analizuos.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už automobilių kelių tiesimo, kelio statinių, sankryžų statybos (įrengimo), apželdinimo projektų, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo), renginių keliuose organizavimo nesuderinimą su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad A. Ž. 2019-07-22 13.32 val. kiemo kelyje (kieme), adresu (duomenys neskelbtini), įrengė horizontalųjį kelio ženklinimą Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija“ žyminčias transporto priemonių stovėjimo vietų ribas. Techninė eismo reguliavimo priemonė įrengta nesuderinus su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis. Šie A. Ž. veiksmai neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-07 įsakymo Nr. AD-2381 „Dėl eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo“ 5 punkto reikalavimo privačiose, nuomojamose arba kitu teisėtu pagrindu suteiktose kitiems asmenims teritorijose eismo ribojimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoti teritorijų savininkams (valdytojams): parengti ir suderinti eismo organizavimo projektą su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru, ir pažeidžia KET 10 punkte įtvirtintą draudimą savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemones, avarinio ryšio linijas ir želdinius, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.

8. A. Ž. neneigia, jog horizontalųjį kelio ženklinimą „Siaura ištisinė linija“ žyminčios transporto priemonių stovėjimo vietų ribos buvo sužymėtos nesuderinus su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis, tačiau nurodė, jog derinimo procedūra su policijos pareigūnais buvo pradėta, tačiau dėl (duomenys neskelbtini) esančio kiemo bendraturčių konfliktiškų santykių nebuvo gauti visų minėto kiemo bendraturčių sutikimai, dėl to policija atsisakė suderinti parengtą kiemo projektą. Atsižvelgęs į tai, kad A. Ž. projekto derinimo procedūras policijos įstaigoje buvo pradėjęs, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. Ž. neveikė savavališkai ir jo veiksmuose nėra tyčios. Tačiau apygardos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

9. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad kieme (duomenys neskelbtini) A. Ž. įrengė horizontalųjį kelio ženklinimą Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija“ žyminčias transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir toks įrengimas nėra suderintas su policija, taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti objektyvieji ANK 459 straipsnio 3 dalies sudėties požymiai – A. Ž. priešingi teisei veiksmai.

10. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiame straipsnyje nurodant kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, detalizuojama ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimą būdamas kaltas. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tyčinės kaltės rūšis. ANK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo.

11. A. Ž. inkriminuota administracinio nusižengimo veika, numatyta ANK 459 straipsnio 3 dalyje, pagal savo formą ir sudėtį yra formalus administracinis nusižengimas, kurio faktui nustatyti pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista tam tikra teisės norma, kuri įtvirtina tam tikrą prievolę asmenims elgtis nustatyta tvarka, o jos nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. Šiuo atveju A. Ž. savo veiksmais pažeidė KET 10 punkto ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-07 įsakymu Nr. AD-2381 patvirtinto Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimus, draudžiančius, kaip minėta, eismo ribojimo priemones įrengti savavališkai ir nustatančius pareigą tokių priemonių įrengimą suderinti su policija. A. Ž., žinodamas, kad horizontalųjį kelio ženklinimą Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija“ žyminčių transporto priemonių stovėjimo vietų ribų projektas nėra suderintas su policija, vis tiek pasirinko kieme (duomenys neskelbtini) minėtą žymėjimą įrengti, t. y. suprasdamas, kad neturi teisės be su policija suderinto projekto kieme žymėti transporto priemonių stovėjimo vietų ribas, vis tiek linijas sužymėjo.

12. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, jog A. Ž. veiksmai formaliai atitinka ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, neatsižvelgė į aplinkybę, kad A. Ž. jau buvo baustas už analogišką veiką (b. l. 42), iš to darytina neabejotina išvada, kad A. Ž. buvo žinoma, jog savavališkas kelio ženklinimas, t. y. eismo ribojimo priemonių įrengimas, nustatyta tvarka nesuderinus su policija, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, Institucijai priimant 2019-10-03 nutarimą, A. Ž. dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino bei nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 7). Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. analogišką administracinį nusižengimą padaro pakartotinai, į tai, kad sutiko dėl padaryto nusižengimo, į tai, kad jam buvo žinoma administracinė atsakomybė dėl ženklinimo įrengimo nesuderinus su policija, tačiau jis vis tiek sąmoningai pasirinko priešingą teisei veikimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra subjektyviosios nusižengimo pusės – tyčios. A. Ž. veiksmai vertintini kaip padaryti sąmoningai suvokiant savo veiksmų neteisėtumą ir daromos veikos priešingumą teisės aktuose nustatytiems įpareigojimams bei draudimams, t. y. padaryti tiesiogine tyčia – suvokiant pavojingą (įstatymų uždraustą) veikos pobūdį ir norint taip veikti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju A. Ž. veiksmai atitinka ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, Institucijos 2019-10-03 nutarimas, kuriuo A. Ž. nubaustas už minėto administracinio nusižengimo padarymą, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, jog A. Ž. veiksmuose nėra tyčios, ir panaikinęs teisėtą ir pagrįstą Institucijos 2019-10-03 nutarimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-13 nutarimas naikintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019-10-03 nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-13 nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019-10-03 nutarimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis