- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-01
- Bylos Nr.
- N-556-182-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Vaida Urmonaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 5 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus pareigūnas 2005 m. rugpjūčio 26 d. A. R., UAB “Haidaja” direktoriui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad šis neįvykdė Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo Nr. 596-097: dalinai punkto Nr. 2 ir pilnai neįvykdė punkto Nr. 4. 2005 m. liepos 8 d. A. R. surašytas ir 2005 m. liepos 12 d. įteiktas minėtas inspekcijos reikalavimas. Remiantis Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalimi, punkte Nr. 2 nurodyta, kad UAB “Haidaja” nesuderintas su darbuotojų atstovais įmonės darbo grafikas. Remiantis Darbo kodekso 230 straipsniu, punkte Nr. 4 nurodyta, jog UAB “Haidaja” nesuderintos su darbuotojų atstovais įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės. Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo Nr. 596-097 punktai Nr. 2 ir 4 nebuvo apskųsti įstatymo nustatyta tvarka, yra teisėti, todėl turėjo būti įvykdyti iki 2005 m. liepos 29 d. 2005 m. liepos 19 d. A. R. pranešė raštu dėl inspekcijos reikalavimo Nr. 596-097 punkto Nr. 2 dalinio neįvykdymo ir punkto Nr. 4 pilno neįvykdymo, t. y. kad įmonės darbo grafikas nesuderintas su įmonės darbuotojų atstovais ir įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės nesuderintos su įmonės darbuotojų atstovais. Tuo A. R. pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies reikalavimus. A. R. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 5 d. nutarimu A. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41² straipsnyje, sudėties. Teismas nurodė, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog įmonėje veiktų darbo taryba ar profesinė sąjunga, kurios, vadovaujantis Darbo kodekso 19 straipsniu, gali atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams. Teismas konstatavo, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų reikalavimai buvo neįvykdyti ne dėl A. R. kaltės, surinktų įrodymų nepakanka padaryti išvadą, jog A. R. padarė pažeidimą.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliantas nurodo, kad teismo nutarimas nepagrįstas. Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis ir 230 straipsnis yra imperatyvios nuostatos, reikalaujančios darbuotojų darbo grafikus ir darbo tvarkos taisykles suderinti su darbuotojų atstovais. Darbo tarybų įstatyme nėra nuostatos, draudžiančios darbdavio atstovui imtis iniciatyvos ir organizuoti darbuotojus darbo tarybų rinkimams, kad būtų įgyvendinti Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalies ir 230 straipsnio reikalavimai, suderinti darbuotojų grafikus, darbo tvarkos taisykles su darbuotojų atstovais.
Atsiliepimas
A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis Darbo tarybų įstatymo 6 straipsniu, darbo tarybų rinkimų iniciatyva priklauso darbuotojams ir tik gavus rašytinį ne mažiau kaip vieno penktadalio darbuotojų pasirašytą pasiūlymą būtų galima skelbti darbo tarybų rinkimus. Darbuotojai nesiėmė iniciatyvos ir nepateikė pasiūlymo sudaryti darbo tarybos. Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 09(62)-1463/2005 yra pažymėjęs, jog Darbo tarybų įstatymo 6 straipsnis nesuteikia darbdaviui teisės pačiam pareikšti iniciatyvos sprendžiant klausimą su darbuotojais dėl darbo tarybos sudarymo galimumo. Taigi nėra galimybės įgyvendinti Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalies ir 230 straipsnio reikalavimų. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus reikalavimas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Valstybinė darbo inspekcija 2005 m. liepos 8 d. reikalavimu įpareigojo UAB „Haidaja“ pašalinti Darbo kodekso 147 straipsnio 1 ir 3 dalies (nesuderintas su darbuotojų atstovais ir įmonės informaciniame stende nepaskelbtas darbo laiko grafikas) bei 230 straipsnio (nesuderintos su darbuotojų atstovais vidaus darbo tvarkos taisyklės) pažeidimus. Reikalavimas įvykdytas iš dalies, nes, kaip nurodyta UAB „Haidaja“ atsakyme (b.l. 5), įmonėje nesant darbo tarybos, derinti darbo laiko grafiko ir vidaus darbo tvarkos taisyklių nėra su kuo. Kas gali būti organizacijų darbuotojų atstovais numatyta Darbo kodekso 19 straipsnyje: profesinė sąjunga, atitinkamos ekonominės veiklos profesinė sąjunga, o jeigu jų nėra darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. UAB „Haidaja“ profesinės sąjungos nėra. Neturima informacijos ir apie šios įmonės darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijų perdavimą atitinkamos veiklos šakos profesinei sąjungai. Nėra duomenų ir apie darbo tarybos išrinkimą, reglamentuojamą Darbo tarybų įstatymu. Šio įstatymo 6 straipsnyje 1 dalyje pasisakyta, kad darbo tarybos rinkimus skelbia darbdavys, gavęs rašytinį ne mažiau kaip vieno penktadalio įmonės darbuotojų pasirašytą pasiūlymą dėl darbo tarybos sudarymo. Cituotos normos analizė suponuoja išvadą, jog darbo tarybos rinkimų iniciavimo teisė priklauso patiems darbuotojams ir nėra viena iš darbdavio pareigų. Darbo teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė. Šiuo atveju darbuotojų teisė inicijuoti darbo tarybos rinkimus, o darbdavio pareiga ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos sudaryti darbo tarybos rinkimų komisiją.Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvinė pusė, subjektas, subjektyvinė pusė. Subjektyvinės pusės struktūrą, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Kaltė – asmens psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais. A. R. kaltinamas neatlikęs lokalinių teisės aktų derinimo su bendrovės darbo taryba, tačiau jis negalėjo įvykdyti Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo dėl darbo grafiko ir vidaus darbo tvarkos taisyklių suderinimo su darbo taryba, kadangi ji UAB „Haidaja“, pasibaigus reikalavimo įvykdymo terminui, nebuvo išrinkta. Taigi šio asmens kaltė dėl jo elgesio nenustatyta. Nėra vieno iš būtino subjektyvinės pusės struktūrinio elemento, todėl negali kilti ir klausimo dėl A. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimo ir grąžinti bylos nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės darbo inspekcijos apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.