Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės UAB „VIA MARIS“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, UAB „VIA MARIS“, tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, E. G., S. G., V. G., V. S., I. S., O. K. dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir statybos leidimo galiojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo nutraukti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą 2004-04-29, Nr. N25/2004-40, ir 2006-08-11 priedą prie minėtos sutarties dėl 4,73 arų žemės sklypo dalies; panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto 2007-12-19 statybos leidimo Nr. 333 galiojimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –uždrausti perleisti nuosavybės teisę į atsakovei UAB „VIA MARIS“ priklausančius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-11-28 nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – atliko įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į atsakovei UAB „VIA MARIS“ priklausančius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad įvertinus ieškinio reikalavimus, ieškinyje dėstomas aplinkybes ir pridėtus įrodymus, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo reikalavimų įgyvendinimas gali būti apsunkintas ar tapti negalimas dėl atsakovei UAB „VIA MARIS“ nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių ginčo sklype, galimo perleidimo tretiesiems asmenims.

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „VIA MARIS“ prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės R. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „VIA MARIS” atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas neturtinio pobūdžio bei ji nepagrįstai prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nurodytą CPK 145 str. 1 d. 2 p. Todėl pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuri yra taikytina tik esant turtinio pobūdžio reikalavimui, aiškiai pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklę. Taip pat ieškiniu ieškovė siekia tik modifikuoti teisinius santykius tarp atsakovų, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai. Taip pat ieškovės ieškinys nepagrįstas, ji kišasi į trečiųjų šalių, t. y. atsakovų UAB „VIA MARIS” ir Nacionalinės žemės tarnybos civilinius santykius, siekdama juos modifikuoti, sukelti teisines pasekmes ne sau, o tretiesiems asmenims, nereikšdama jokių su ieškovės subjektinėmis teisėmis susijusių teisėtų reikalavimų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl skundžiamos Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nutarties neteisėtumo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumo, vertinti ir spręsti palieka teismo nuožiūra.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais. LR CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (LR CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.

Nustatyta, kad ieškovė prašo nutraukti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą 2004-04-29, Nr. N25/2004-40 ir 2006-08-11 priedą prie minėtos sutarties dėl 4,73 arų žemės sklypo dalies; panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto 2007-12-19 statybos leidimo Nr. 333 galiojimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ginčija valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties, sudarytos su atsakove UAB „VIA MARIS“ dalį dėl 4,73 arų žemės, (duomenys neskelbtini), į kurią ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises natūra, tuo pagrindu, kad atsakovė iš esmės pažeidė Nuomos sutartį ir teisės aktų reikalavimus, nepagrįstai ilgą laiką nenaudodamas sklypo pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį ir jo visiškai neprižiūrėdamas. Minėti statiniai, esantys ginčo sklype, negali būti baigti statyti ir turėjo būti nugriauti, tačiau tai nuo 2006 metų, kai buvo išnuomotas žemės sklypas, iki šiol nėra padaryta. Ginčo sklype stovintys ir priklausantys atsakovei UAB „VIA MARIS“ statiniai yra areštuoti ir iš šio turto gali būti pradėtas vykdyti priverstinio skolos išieškojimo procesas. Pradėjus priverstinį išieškojimo procesą kitose bylose, minėtų nors ir nebaigtų statyti ir bet kuriuo atveju griautinų pastatų nuosavybė gali pereiti tretiesiems asmenims ir tai sudarytų pagrindą pakeisti ginčo Nuomos sutartį numatant naują Žemės sklypo nuomininką ir galimai kitas naujas Nuomos sutarties sąlygas, ir dėl to pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas ieškovės reikalavimų įvykdymas šioje byloje dėl ginčo.

Pirmosios instancijos teismas taikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skunde nurodytais motyvais.

Kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės bei jos taikomos darant prielaidą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti neigiamų padarinių. Taip pat teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą. Pažymėtina, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Tai reiškia, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas, pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas. Šiuo atveju ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo, susijusio su atsakovei priklausančių pastatų nuosavybe, jų nugriovimu ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomos taikyti bei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su pareikštu ieškinio reikalavimu bei patenkinus ieškinį, jis būtų įvykdytas ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad taikyti ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (CPK 185 str.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – netenkintinas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 329 str. 1 d., 337 str.1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės R. P. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.