- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-02
- Bylos Nr.
- e2-131-867/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00341-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- V. V., V. R., L. R.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lailora“, T. J., E. J.
- Trečiasis asmuo
- GNSB „Žiobris“
- Advokatai
- Tomas Juodys, Visvaldas Petryla
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės V. V. atstovams D. M. ir advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai, ieškovui V. R.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lailora“ atstovams direktoriui S. S. ir advokatui Tomui Juodžiui, atsakovui T. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. V., V. R. ir L. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lailora“, T. J. ir E. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų daugiabučių namų savininkų bendrija „Žiobris“, G. V., M. V., G. V. ir išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovai 2023-04-24 patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo žemės sklypas) tvarką pagal UAB „Geoplanai“ 2023-01-17 parengtą žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos nustatymo planą, paskiriant ieškovei V. V. atskirai naudotis šio žemės sklypo dalimi pažymėta - V9516/516 ir bendrai dalimi B (96/596), ieškovams V. R. ir L. R. – atskirai naudotis dalimi - R (375/375) ir bendrai dalimi B(70/590), o atsakovams UAB „Lailora“, T. J. ir E. J. – atskirai naudotis dalimi - L(2313/2313) ir bendrai dalimi B (430/596). Ieškinio pagrindu nurodė, aplinkybes, kad jie ir atsakovai yra ginčo žemės bendraturčiai, ginčo žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuriame yra suformuoti šeši butai, iš kurių ieškovams priklauso butas Nr. 2 (V. V.) ir butas Nr. 4 (V. R. ir L. R.), o likę keturi butai: Nr. 1, Nr. 3, Nr. 5 ir Nr. 6 priklauso atsakovams. Nurodo, kad tarp jų ir atsakovų yra kilęs ginčas dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Naudojimosi tvarka tarp bendraturčių dėk ginčo žemės sklypo nėra nustatyta, todėl jie nori nusistatyti naudojimosi tvarką, kad realiai galėtų naudotis ginčo žemės sklypu ir tuo tikslu kreipėsi į UAB „Geoplanai“ ir buvo parengtas ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, kuriam atsakovai nepritaria, motyvuojant tuo, kad plane nėra išspręsti klausimai dėl daugiabučiui namui administruoti reikalingos teritorijos, nes žemės sklypo paskirtis yra specifinė, be to namas yra avarinės būklės ir yra sprendžiamas klausimas dėl pastato rekonstrukcijos. Mano, kad jų siūloma naudojimosi tvarka užtikrina bendraturčiams galimybę realiai naudotis nuosavybės dalimis ir tokio dydžio, kokios jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tai yra pagal siūlomą jų nustatyti naudojimosi tvarką bendraturčių idealinės ir realinės dalys sutampa ir tvarka užtikrins galimybę ginčo žemės sklypą naudoti pagal jo paskirtį. Be to, ginčo žemės sklypas yra pakankamas, kad būtų galima užtikrinti ne tik gyvenamoj namo administravimui bet ir išskirta asmeniniam naudojimuisi.
Atsakovė UAB „Lailora“ pateikė atsileidimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, nes ginčo žemės sklypas yra skirtas visam daugiabučiui gyvenamajam namui eksploatuoti. Iš ieškinio nėra aišku kokiu tikslu ieškovai siekia naudotis žemės sklypo dalis, nes net ir nustačius naudojimosi tvarką, ieškovai kitu tikslu nei numatyta ginčo žemės sklypo paskirtyje negalės naudoti. Nurodo, kad ieškovai žemės sklypą įsigijo iš valstybės, būtent daugiabučio namo naudojimui, nes tik turint butą buvo galima įsigyti dalį ginčo žemės sklypo. Taip pat nurodo, kad gretimo žemės sklypo savininkai yra neteisėtai užėmę dalį ginčo žemės sklypo, nes yra pastatyta tvora ir būtent ieškovei V. V. yra siūloma atiduoti naudotis ta sklypo dalimi, kuri yra užimta trečiojo asmens, nes tarp ieškovės yra susitarimas su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkais. Nurodo, kad daugiabutis namas yra avarinės būklės ir jį yra uždrausta eksploatuoti, šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl namo rekonstrukcijos. Nurodo, kad ieškovų siūlomas bendro naudojimo žemės sklypas po pastatu ir aplink pastatą yra per mažas pastatui tinkamai eksploatuoti. Pastatas neturi buitinių nuotekų ir geriamojo vandens tiekimo tinklų, tai bus atlikta namo rekonstrukcijos metu, o tai ieškovų plane nėra numatyta, nenumatytos ir automobilių stovėjimo aikštelės, poilsio aikštelė, privalomųjų inžinerinių tinklų koridoriai ir vietos, kas yra būtina eksploatuojant daugiabutį namą, tai yra pasiūlyta naudojimosi tvarka neatitinka esminės žemės sklypo paskirties, tai yra jo naudojimo daugiabučio namo savybių interesais. Ginčo žemės sklypas priklauso paveldo teritorijai ir tai yra reikšminga atliekant namo rekonstrukcijai.
Atsiliepimas
Atsakovai T. J. ir E. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Palaiko atsakovės UAB „Lailora“ atsiliepime išdėstytas aplinkybes, nes daugiabutis namas yra avarinės būklės ir yra nenaudojimas, namui reikalingas kapitalinis remontas. Nurodo, kad visi sprendimai turi būti priimti bendrai tarp bendraturčių, tačiau ieškovai neiniciavo susirinkimo dėl to, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl ginčo žemės naudojimosi tvarkos nustatymo. Mano, kad ieškovų siūloma naudojimosi tvarka yra neracionali ir šiuo metu net negalėtų būti įgyvendinama, jog nepažeistų kitų daugiabučio savininkų interesų. Mano, kad ieškovai neįrodė, kad jog dėl ginčo žemės sklypo, kaip bendrojo naudojimo objekto, naudojimo būtų pažeistos ieškovų esminės, kaip bendraturčių, teisės, todėl ieškinys turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas.
Trečiasis asmuo M. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad apie tai, kad tvora patenka į ginčo žemės sklypą jam tapo aišku po kelerių metų nuo nekilnojamojo turto įsigijimo, nors prieš įsigyjant objektą (duomenys neskelbtini), buvo atliktas turto vertinimas ir tik 2020 m. iš UAB „Lailoros“ direktoriaus sužinojo, kad tvora patenka į ginčo žemės sklypą. Nurodė, kad neketina išsaugoti tvoros, nes ji nėra geros būklės. Neigia, kad iš atsakovės yra gavę pranešimą pašalinti pažeidimą.
Trečiasis asmuo daugiabučių namų savininkų bendrija „Žiobris“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nėra bendrijos nariai. Tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo žemės sklypas yra bendrojo naudojimo objektas ir yra skirtas daugiabučiam namui eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, jog daugiabutis gyvenamasis namas yra avarinės būklės, jam būtinas kapitalinis remontas, taip pat statinys yra kultūros paveldo objektas ir dalis daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių pradėjo statinio atstatymo procesą. Ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas, teisėtas ir pagrįstas būtų tik tada, jeigu tokia naudojimosi tvarka bus atsižvelgta į visus daugiabučio namo eksploatavimui būtinus kriterijus, kurie egzistuoja tiek dabar, tiek atsiras vėliau statinį eksploatuojant. Nurodo, kad ieškovų siūloma naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – reglamentas) bendrųjų reikalavimų numatytų skirsnyje 10 dalyje, tai yra neatitinka statinio eksploatavimui keliamų sąlygų, nėra numatyta nei automobilių stovėjimo aikštelės vieta, nenumatytos vaikų žaidimo ir sporto aikštelės, ramaus poilsio vietos, dviračių saugyklos vieta, vieta buitinių atliekų laikymui, inžinerinėms sistemoms (šiuo atveju ypač aktualu nuotekų sistema) įrengti būtinas žemės sklypo dalis. Mano, kad ieškovų pasiūlymas dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies dydžio yra akivaizdžiai per mažas ir objektyviai neatitinka minimalių teisinių reikalavimų daugiabučio gyvenamojo namo eksploatavimui. Pagal galiojančius teisės aktus privalomas mažiausias želdynų plotas, daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijoje negali būti mažesnis kaip 30 proc. nuo viso žemės sklypo ploto (žr. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-21 įsakymu Nr. D1-694 „Dėl viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo priedą), atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo plotą tai sudarytų 1140 m². Ieškovų siūlomoje naudojimosi tvarkoje nėra numatyta minimalus vaikų žaidimo aiktelės plotas – 50 m², nenumatyta buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aiktelės, automobilių stovėjimo aikštelė ir privažiavimai, neįvertintas ir reikalavimas vaikų žaidimo aikštelę įrengti ne arčiau kaip 10 m nuo nurodytų objektų. Nėra numatyta ir inžinerinių sistemų, šiuo atveju nuotekų sistemos įrengimo vieta, kuri yra privaloma ir turės būti įrengta norint eksploatuoti statinį. Visi bendrojo naudojimo objektai žemės sklype privalo būti sujungti privažiavimais ir priėjimais, tai taip pat ieškovų pasiūlyme nenumatyta. Mano, kad ieškovų prašoma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro turto naudojimo ir neabejotinai lemtų poreikį spręsti žemės sklypo naudojimosi tvarkos keitimo klausimą, nes minėta, prašomos nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas neatitinka nurodytų teisės normų reikalavimų. Kadangi ieškovai neįrodė, jog daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacija yra teisėtai galima, pagal jų pateiktą žemės naudojimosi tvarkos pasiūlymą, taip pat neįrodė, jog dėl žemės sklypo, kaip bendrojo naudojimo objekto, naudojimo būtų pažeistos ieškovų esminės, kaip bendraturčių, teisės, todėl ieškovų ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas - (duomenys neskelbtini) namas. Dalis ginčo žemės sklypo patenka į (duomenys neskelbtini) namo teritoriją. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir jų atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Nurodė, kad ieškovai nori turėti galimybę naudotis bent jau žeme, nes namas yra avarinės būklės ir juo nėra galimybės naudotis. Mano, kad ieškovų pateiktas planas yra tinkamas, nes yra numatyta galimybė eksploatuoti daugiabutį namą, o likusios dalys būtų paskirtos asmenims naudotis asmeniam naudojimui ir nepažeidžia atsakovų teisių. Paaiškino, iki šiol nebuvo nustatyta net faktinė naudojimosi tvarka, nes namas avarinis ir niekas jame negyveno ir žemės sklypu nesinaudojo. Nustačius naudojimosi tvarką ir priskyrus konkrečią dalį kiekvienam, bus galima nusimatyti vietas savo automobilio statymui, ar auginti daržoves ir panašiai. Atsakovai nesutinka su ieškovų siūloma naudojimosi tvarka, tačiau nepateikė jokio siūlymo dėl naudojimosi ginčo sklypu tvarkos. Paaiškino, kad namas yra kultūros paveldas ir jo plotai negalės būti keičiami ir anksčiau ar vėliau bus būtinybė spręsti dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypo tvarkos nustatymo. Žemės sklypas buvo formuojamas pagal seną teisinį reglamentavimą ir nebuvo reikalavimų numatyti kokie yra numatyti dabar, nes pagal ankstesnį reglamentavimą žmonės galėjo turėti ir asmeninius žemės sklypus savo asmeniniam naudojimui. Atsakovai nenori vidinio pasidalinimo, tačiau pagal Kasacinio teismo praktiką atsakovai negali ginčyti pačio reikalavimo nusistatyti naudojimosi tvarką, o ieškovų pateiktas žemės sklypas atitinka teisės aktų reikalavimus, nes yra numatytos dalys tiek asmeninio naudojimosi žemės sklypo dalys bei bendro naudojimo žemės sklypo dalis ir neprieštarauja kitų bendraturčių interesams. Paaiškino, kad planas buvo parengtas pagal ieškovų pasirinkimą, nes faktiškai žemės sklypas niekada nebuvo naudojamas, be to mano, kad atsakovams priskirtas didelis žemės sklypas ir yra vertingas ir nepažeidžia atsakovų interesų. Patvirtino, kad V. V. priskirtoje žemės sklypo dalyje yra tvora, kuri priklauso V. ir nėra šiai dienia nugriauta. Nurodė, kad V. V. į jai tenkančią žemės sklypo dalį galės patekti nuo gatvės ir ten gali pasistatyti automobilį. Mano, kad automobilius kiekvienas butas galės statyti savo asmeniniam naudojimui skirtoje teritorijoje, o jei ateityje bus poreikis bus galima suprojektuoti valymo įrenginius. Paaiškino, kad plane yra numatyti infrastruktūros objektai, tai yra tai kas šiai dienai yra. Žino, kad vandens gręžiniui yra reikalinga vandens apsaugos zona. Mano, kad bus galima vandentiekis bus centralizuotas, nes netoli yra centralizuoti vandentiekio tinklai ir tik atstačius namą bus sprendžiamas klausimas dėl prisijungimo prie centralizuoto vandentiekio.
Ieškovės V. V. atstovė D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos mama yra neveiksni ir ji yra jos globėja. Paaiškino, kad norint parduoti mamos butą yra reikalingas teismo leidimas, todėl jai juristas ir VĮ „Registrų centre“ pasakė, kad būtinas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planą nusprendė pasidaryti, nes ketina parduoti butą ir nusprendė atsidalinti žemės sklypą, kad galėtų žmogui parodyti kur bus priskirtas žemės sklypas butui. S. S. nepasirašė ant jų parengto plano. Paaiškino, kad jos mamai priklauso 6 arai žemės sklypo, mama gyvena su ja Telšiuose jau dešimt metų, nes yra ligota, o ginčo žemės sklypą prižiūrėjo jos sesuo. Nurodė, kad jos mamos daržas buvo kitoje pusėje namo, kur yra daržai. Patvirtino, kad iš pradžių su G. V. buvo kalbėta, kad ji gal pamokės jiems. Mano, kad jų siūloma tvarka yra gera, nes yra numatyta vieta nuo pradžios palei kelią, o kadangi negyvena ir mašinos neturi, tai nereikalingas privažiavimas, be to šalia gyvena jos brolis tai pas jį galėtų pasistatyti mašiną.
Ieškovas V. R. nurodė, kad nori nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kad S. S. nevaikščiotų ir nenurodytų kur kam žolę pjauti. Iš esmės jam nėra svarbu kokia tvarka būtų nustatyta ir jis laukė priešingos pusės siūlymo, tačiau toks siūlymas nebuvo pateiktas. Paaiškino, kad jis norėjo, kad jam atitektų žemės sklypas palei kelią. Žino, kad reikės daryti nuovažas, tačiau dar tuo nesidomėjo. Jokio nesutarimo kas kokia dalimi naudosis tarp namo gyventojų nebuvo. Paaiškino, kad V. V. pasiūlė savo plano variantą jis nurodė ko jis norėtų ir matininkas pabraižė. Nurodė, kad bendrijos susirinkimuose priimti sprendimus nėra galima, nes atsakovams priklauso daugiau butų ir kitų savininkų balsai nieko nereiškia.
Atsakovės UAB „Lailora“ atstovas direktorius S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad pastato kapitaliniam remontu bus reikalingas statybos leidimas, todėl visi bendraturčiai turės surasti, kur bus namo infrastruktūra. Pagal pateiktą ieškovų planą namo bendro naudojimo yra numatyti tik 6 arai ir yra per mažas plotas, kad būtų galima tame sklype suprojektuoti visus daugiabučio namui reikalingus eksploatuoti inžinerinius objektus. Mano, kad visų pirma turi būti suprojektuotas žemės sklypo dalis, kurioje būtina numatyti bendro namo infrastruktūros objektai ir tik tada bus spręsti kiek bus galima atskirti asmeniniam kiekvieno buto naudojimui. Namas yra kultūros paveldo objektas ir sugriuvęs, jo rekonstrukcija brangiai kainuos, vien projekto parengimas kainuos apie 35 000,00 Eur ir visiems bendraturčiams reikės mokėti už projektą. V. V. nori parduoti, bet nurodo, kad jai būtina nusistatyti naudojimosi tvarką. Paaiškino, kad įmonė pastatą įsigijo, labai apleistą, nes jis yra griūvantis. Visa teritorija buvo labai apleistas, buvo šeši lauko tualetai, teritorija buvo absoliutus šiukšlynas su sugriuvusiais kitais sandėliukais ir atsakovė išvalė visą teritoriją, tai yra išvežė 22 konteinerius šiukšlių ir ieškovai prie to neprisidėjo. Name niekas negyvena ir jie nesinaudoja ginčo žemės sklypu, o nori tik parduoti. Mano, kad ieškovai šiuo teisminiu procesu nori pasikelti savo turto kainą. Nurodė, kad įmonė sutvarkiusi savo butus juos parduos, todėl ir plane turėtų būti numatyta kur bus konkrečiam butui paskirta naudotis, o šiai dienia atsakovei ir kitiems atsakovams yra priskirtas bendras plotas.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „Lailora“ atstovas advokatas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovų parengtas pasiūlymas neatitinka daugiabučio namo savininkų interesams. Paaiškino, kad namas yra daugiabutis ir egzistuoja ne tik privatus interesas, bet ir viešas interesas. Statinys yra avarinis ir ieškovai to neginčija. Norint namą eksploatuoti namą būtina suremontuoti, o tam yra numatytas teisinis reglamentavimas ir turės būti atliekama pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Statybos techninis reglamentas „Gyvenamieji pastatai“ dėl Daugiabučių namų yra numatyti kokie yra reikalavimai, tai yra, kad turi būti numatytos automobilių stovėjimo aikštelės, inžineriniai tinklai, numatyti ir suprojektuoti želdiniai. Mano, kad nepagrįstai ieškovų atstovas sako, kad reikia vadovautis namo statybos metu galiojančiais teisės aktų reikalavimais.
Šalies argumentai
Trečiojo asmens DGNSB „Žiobris“ pirmininkas T. J. ir atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jis yra ne tik bendrijos pirmininkas, bet ir buto savininkas, todėl jo tikslas yra, kad ginčo žemės sklypas taip būtų suprojektuotas, kad daugiabutis namas galėtų funkcionuoti. S. S. yra jo uošvis. Paaiškino, kad jam priklauso vienas butas, esantis name. Jam reikėtų dviejų vietų automobilių stovėjimo vietų, tačiau pagal galiojančius teisės aktus priklauso tik viena stovėjimo vieta. Nurodė, kad šiuo metu ieško projektuotojo, kad parengtų projektą, Ieškovui V. R. susirinkimo metu buvo pateiktas preliminarus variantas dėl naudojimosi tvarkos. Namas yra avarinės būklės ir jie siekia jį sutvarkyti, tačiau ne visis gyventojai su tuo sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Iš VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-01-03 išrašo nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra 0,3800 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas) bendrasavininkai. Ginčo žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, o ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdis mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Ieškovei V. V. priklauso 612/3800 dalys ginčo žemės sklypo, V. R. priklauso 2225/380000 dalys ginčo žemės sklypo, L. R. priklauso 2225/38000 dalys ginčo žemės sklypo, pagal 2008-07-31 valstybinės žemės sklypo pirkimo – padavimo sutartį Nr. NB2-4887 ir tos pačios dienos perdavimo – priėmimo aktą Nr. NB2-4888. Ginčo žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje taikomas SŽNS.
Iš 2008-07-31 pirkimo – pardavimo sutarties notarinis Nr. NB2-4487 nustatyta, kad Lietuvos respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pardavė J. D. 751/3800 dalis ginčo žemės sklypo (tai sudaro 0,0752 ha bendrame žemės sklype) pažymėta indeksu E (752 m²), E. P. pardavė 277/3800 dalis ginčo žemės sklypo (tai sudaro 0,0277 ha bendrame žemės sklype), pažymėta indeksu A (277 m²), G. P. pardavė 278/3800 dalis ginčo žemės sklypo (tai sudaro 0,0278 ha bendrame žemės sklype), pažymėta indeksu B (278 m²), V. V. pardavė 612/3800 dalis ginčo žemės sklypo (tai sudaro 0,0612 ha bendrame žemės sklype), pažymėta indeksu F (612 m²), K. R. pardavė 457/3800 dalis ginčo žemės sklypo (tai sudaro 0,0457 ha bendrame žemės sklype), pažymėta indeksu G (457 m²), O. A. G. pardavė 979/3800 dalis ginčo žemės sklypo (tai sudaro 0,0979 ha bendrame žemės sklype), pažymėta indeksu H (979 m²), V. R. ir L. R. pardavė 445/3800 dalis ginčo žemės sklypo (tai sudaro 0,0445 ha bendrame žemės sklype), pažymėta indeksu D (445 m²).
Iš 2022-05-21 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 5108 nustatyta, kad UAB „Lailora“ iš J. K. už 27 000,00 Eur nusipirko keturis butus, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra butą Nr. 1, Nr. 6, Nr. 5 ir Nr. 3 bei 2743/3800 dalis ginčo žemės sklypo.
Ginčo žemės sklype yra pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra suformuoti 6 atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jis yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, pagal 2021-10-12 Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr. KLR-RM-37.
Ieškovei V. V. nuosavybės teise pagal 1993-02-25 pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. Nr. 313, priklauso vieno kambario butas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei UAB „Lailora“ nuosavybės teise pagal 2022-05-31 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5108 priklauso dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), trijų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini) ir trijų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovams L. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pagal 2002-06-04 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. NGP-2284 ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktą Nr. NGP-2285, priklauso dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini).
Iš 2023-03-07 pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Klaipėdos 2-ojo notarų biuro notaro Gintaro Bastakio, nustatyta, kad UBA „Lailora“ T. J. pardavė butą, (duomenys neskelbtini) ir 457/3800 dalis ginčo žemės sklypo už 4 500,00 Eur.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-04-03 išrašo nustatyta, kad atsakovams T. J. ir E. J., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pagal 2023-03-07 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2025, priklauso 457/3800 dalys ginčo žemės sklypo.
Iš UAB „Geoplanai“ Žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos plano sudaryto 2023-01-17 nustatyta, kad ginčo žemės sklypo, bendraturčiams yra padalinta taip naudotis ginčo žemės sklypu atsakovei UAB „Lailora“ priskirta dalimi pažymėta - „L-2313/2313“ ir bendrai „B-430/596“, ieškovei V. V. priskirta bendrai naudotis „B-96/596“, o atskirai -„V-516/516“, o ieškovams V. R. ir L. R. priskirta bendrai naudotis „B-70/596“, o atskirai „R-375/375“, šį planą pasirašė ieškovės V. V. įgaliotas asmuo D. M.
Iš UAB „Lailora“ 2023-02-06 ieškovei V. V. adresuota rašto dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“ nustatyta, kad atsakovė nesutiko su siūlomu naudojimosi planu ir išdėstė nesutikimo motyvus.
Iš UAB „Lailora“ 2023-02-28 adresuoto rašto M. V., G. V. ir G. V. nustatyta, kad 2023-01-17 vykusio žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo metu nustatyta, kad yra užimtas UAB „Lailora“ ir kitiems bendrasavininkams priklausančio žemė sklypo apie 280 m² ir prašoma atlaisvinti užimtą žemės sklypo dalį.
Iš UAB „Baltų būstas“ 2022-09-22 pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizės akto Nr. 22-67E nustatyta, kad pastatas dėl savo būklės yra pripažintas avarinės būklės.
Iš 2023-06-19 Juridinių asmenų registro elektroninio sertifikato nustatyta, kad 2023-06-19 yra įregistruota daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Žiobris“, namui esančiam (duomenys neskelbtini), administruoti, kurios pirmininkas T. J.
Pagal daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Žiobris“ įstatus bendrijos tikslas yra įgyvendinti Pastato patalpų savininkų teise ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektu ir Žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra, tvarkymu bei atnaujinimu.
Iš 2023-08-29 DGNSB „Žiobris“ butų savininkų susirinkimo protokolo Nr. 4 nustatyta, kad susirinkime buvo svarstoma klausimas dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo naudojimosi galimybių bei variantų kiekvienam butui. Susirinkimo metu nuspręsta, kad reikia paspartinti kvalifikuotų projektuotojų, kurie galėtų suprojektuoti daugiabučio gyvenamojo sklypą paiešką ir gavus tris pasiūlymus išsirinkti tinkamiausią kainos ir kokybės santykyje. Taip pat nuspręsta projektavimo užduotyje numatyti suprojektuoti sklypo dalį, kurią pagal bendro naudojimo taisykles būtų atidalinti atskirai kiekvienam iš būtų savininkų. Šiame susirinkime ieškovas V. R. iš esmės pritarė, kad reikia suprojektuoti infrastruktūros objektus ir jiems turi būti skirta atitinkama vieta sklype, o matininko atmatuotame namui skirtame plote tie objektai neišsiteks ir pritarė, kad tai turi atlikti specialistai.
Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė V. V. 2017-05-18 sprendimu Nr. 2YT-54-344/2017 yra pripažinta neveiksnia, o jos globėja bei turto administratorė paskirta D. M.
Tarp šalių nėra ginčo, kad jie yra ginčo žemės sklypo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik ginčo žemės sklypas, bet ir jame esantis daugiabutis gyvenamasis namas bei tai, kad nėra nustatyta naudojimosi tvarka ginčo žemės sklypu. Tiek byloje surinktais rašytiniai įrodymai, tiek ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ginčo žemės sklype esantis gyvenamasis namas yra avarinės būklės ir šalys jame negyvena, nes namui yra būtinas kapitalinis remontas, be to namas yra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą. Ieškovai kaip daugiabučio namo bendraturčiai iš valstybės 2008-07-31 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. NB2-4887 įsigijo ginčo žemės sklypo dalis, tai yra ginčo žemės sklypą ieškovams bei kitiems daugiabučio namo butų savininkams buvo leista išsipirkti pagal jų turimą nekilnojamąjį turtą pastato – gyvenamojo namo dalis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis yra gyvenamosios teritorijos, o ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdis mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.
Bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, t.y. objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus, mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai ir nepažeistų nė vieno bendraturčio teisių bei interesų.
Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus (projektą) galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.
Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.
Teismai praktikoje išaiškino tokius naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus: teisėtumas, adekvatumas dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).
Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įstatymai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Iš byloje esančio UAB „Geometra“ 2007-03-13 parengto ginčo žemės sklypo plano nustatyta, kad ginčo žemės sklypo bendraturčiams buvo paskaičiuotos kokio dydžio dalys žemės sklypo priklauso kiekvienam iš bendraturčių ir nurodant tik indeksą ir ginčo žemės sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau minėtame plane nėra nurodytos vietos kur kiekvienas iš bendraturčių naudosis ginčo žemės sklypu, tai yra nenustatyta konkreti naudojimosi ginčo žemės sklypo tvarka.
Tarp šalių nėra ginčo, kad tarp žemės sklypo bendraturčių ir daugiabučio namo bendraturčių nėra nesustovėjusi konkreti naudojimosi ginčo žemė sklypu tvarka, nes daugiabutis namas yra avarinės būklės ir jame niekas negyvena. Iš ieškovės V. V. atstovų duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė siekia nusistatyti naudojimosi ginčo žemės sklypų tvarką, nes nori parduoti jai priklausantį butą bei jai priklausančią dalį ginčo žemės sklype ir iš teisininko bei VĮ „Registrų centro“ darbuotojų sužinojo, kad yra būtina nusistatyti naudojimosi ginčo žemė sklypu tvarką. Ieškovas V. R. nurodė, kad naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką siekia nusistatyti, nes atsakovės UAB „Lailora“ atstovas S. S. nenurodinėtų ką ir kur jis kaip ginčo žemės sklypo bendraturtis turi daryti ginčo žemė sklype.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio dalies 1 punktą yra numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai žemės sklypą privalo naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklypo paskirtis yra gyvenamųjų namų, tai yra ginčo žemės sklypas buvo suformuotas daugiabučio gyvenamojo namo eksploatavimui ir kiekvienam iš pastato – gyvenamojo namo bendraturčiui buvo leista išsipirkti iš valstybės dalis ginčo žemės sklypo.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą). Pagal šio straipsnio 7 dalį perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame gyvenamajame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame gyvenamajame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje taip pat yra numatyta, kad kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį, žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, šios dalies neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo dalį gretimų žemės sklypų ribos pertvarkomos perdalijimo būdu, kai perleidžiant statinio ar įrenginio dalį kartu perleidžiama nuosavybės teisė į jiems naudoti reikalingą dalį žemės sklype, taip pat kai žemės sklypo bendraturtis perleidžia nuosavybės teisę į dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį dalies bendrojoje nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas.
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoplanai“ 2023-01-17 parengtą ginčo žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos planą M 1:500, sklypo plotas 3800 m“, kuriame: atsakovei UAB „Lailora“ ir atsakovams T. J. ir E. J. priskirta naudotis ginčo žemės sklypo dalimi pažymėta - „L-2313/2313“ ir bendrai „B-430/596“, ieškovei V. V. priskirta bendrai naudotis „B-96/596“, o atskirai -„V-516/516“, o ieškovams V. R. ir L.R. priskirta bendrai naudotis „B-70/596“, o atskirai „R-375/375“.
Atsakovai ir trečiasis asmuo DGNSB „Žiobris“ nepritaria ieškovų prašomai nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarkai dėl šių priežasčių, nes mano, kad ieškovų prašoma nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia kitų bendraturčių interesus ir neišsprendžia kaip bus eksploatuojamas ginčo žemės sklype esantis daugiabutis namas, kuris yra avarinės būklės, nes ieškovų parengtame naudojimosi plane nėra numatyti daugiabučiui namui eksploatuoti reikalingi inžineriniai objektai, ir 6 arų plote, kuris pagal ieškovų siūlomą planą paskirtas, daugiabučio namo eksploatavimui, nėra galimybės įrengti visų pagal galiojančius Statybos įstatymus numatytus daugiabučiui eksploatuoti reikalingų infrastruktūros objektus, kad gyvenamasis namas galėtų būti eksploatuojamas pagal jo paskirtį.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 14 straipsnyje 1 dalyje yra numatyta, kad valdytojas turi teisę: naudotis savo valdomu turtu pagal paskirtį, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, o šio straipsnio 3 dalyje yra numatyta valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Valdytojas privalo: 1) prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę: laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdynus ir želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius.
Kaip patvirtina bylos medžiaga dalis ginčo žemės sklypo bendraturčių siekia atlikti ginčo žemės sklype esančio daugiabučio namo kapitalinį remontą, kad ginčo pastatą būtų galima eksploatuoti pagal jo paskirtį. Nors namas ir yra statytas 1937 m., tačiau tvarkybos darbai turės būti atliekami laikantis pagal šiuo metu galiojančių Statybos įstatymų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo (Suvestinė redakcija nuo 2022-07-16) (toliau – Reglamentas“) numato, kad šis Reglamentas nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį.
Reglamento II skyriaus I skirsnio 10 punkte numatyta, kad pastato sklype turi būti : 10.1. pastato užimamas plotas; 10.2. priėjimai ir privažiavimai prie pastato; 10.3. automobilių saugykla*; 10.4. želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms; 10.5. dviračių saugykla*; 10.6. vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti*;10.7. inžinerinių sistemų statiniai (transformatorinės ir kita).
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto statybos techninis reglamentas STR2.60.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107 punkto nuostatas Statant, rekonstruojant, remontuojant statinius, formuojant nekilnojamojo turto objektus ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus. Įvertinus tai, kad ginčo žemės sklype esantis gyvenamasis namas yra daugiabutis, kuriame yra 6 butai, pagal turėtų būti įrengta po vieną stovėjimo vietą kiekvienam butui prie daugiabučio namo.
Susipažinus su ieškovų pateikta naudojimosi tvarka nustatyta, kad naudojimosi tvarkoje nėra numatyta, kur bus suprojektuotos daugiabučio namui skirti inžinerinės infrastruktūros objektai, tai yra nėra numatyta automobilių stovėjimo vietos, nėra nurodyta vieta, kur bus šiukšlių konteineriai, vandentiekis ir kanalizacija bei želdiniai. Be to, kaip matyti iš ieškovų pateikto plano patvirtinus ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką ieškovė V. V. neturės privažiavimo prie jai skirtos žemės sklypo dalies iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies. Ieškovės V. V. atstovai nurodė, kad ieškovė į jai priskirtą dalį galės patekti iš (duomenys neskelbtini), tačiau plane nėra numatytas, toks įvažiavimas ir nėra pateikta įrodymų, kad yra galimybė įrengti nuovažą iš (duomenys neskelbtini), į ieškovei tenkančią žemės sklypo dalį. Be to, kaip tvirtina ieškovės V. V. atstovė, ieškovė niekada nesinaudojo ginčo žemės sklypu ir ateityje ketiną ginčo žemės sklypą parduoti, todėl jai nėra aktualus patekimo klausimas į jai tenkančią naudotis žemės sklypo dalį. Atkreiptinas ieškovės V. V. dėmesys į tai, kad jos teisė parduoti jai priklausantį butą bei dalį ginčo žemės sklypo yra galima ir nenustačius konkrečios naudojimosi tvarkos ginčo žemės sklypu. Ieškovė V. V. teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad dėl to, kad nėra nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra suvaržyta jos teisė perleisti jai priklausantį butą bei dalį ginčo žemės sklypo. Tai, kad nenustačius konkrečios žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra galima parduoti butą ir šiam butui priklausančią žemės sklypo dalį patvirtina ir tai, kad atsakovė UAB „Lailora“ įsigijo dalį būtų ir dalį ginčo žemės sklypo, o po bylos iškėlimo pardavė vieną jai priklausančių butų atsakovui T. J., nors naudojimosi tvarka ginčo žemės sklype tarp bendraturčių ir nebuvo nustatyta.
Teismas įvertinęs bylos medžiagą iš esmės sutinka su atsakovų ir trečiojo asmens DGNS „Žiobris“ procesiniuose dokumentuos bei teismo posėdžių metu išdėstytais argumentais bei motyvais, kad ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka ginčo žemės sklypu yra neracionali, neužtikrina, kad tarp šalių ateityje nekils ginčų. Teismo vertinimu vien ta aplinkybė, kad ilgą laiką bendraturčiai faktiškai nesinaudoja avarinės būklės namu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie neprivalo kaip bendraturčiai išsaugoti ir imtis priemonių, kad būtų galima pastatą – gyvenamąjį namą naudoti ateityje pagal jo tikslinę paskirtį, o tam yra būtina pagal galiojančius įstatymus atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus.
Įvertinus tai, kad ginčo žemės sklypo paskirtis yra gyvenamojo daugiabučio namo eksploatavimui ir ginčo žemės sklypas tiek ieškovams, tiek ir vėlesniems bendraturčiams buvo parduotas daugiabučio namo eksploatavimui ir nesant pakeistais ginčo žemės naudojimo paskirčiai, teismo vertinimu visų pirma turėtų būti išspręsti visi klausimai, kad būtų galima eksploatuoti pagal tikslinę paskirtį gyvenamąjį namą ir tik po to spręsti tarp bendraturčių, kur kiekvienas iš butas galėtų naudotis ginčo žemės sklypu atskirai.
Siekiant išvengti ateityje tarp bendraturčių galimiems ginčams ieškovų pateiktame ginčo plane turėtų būti nurodomas dalys kurios atskirai atitektų konkrečiai kiekvienam daugiabučio namo butui, nes pagal ieškovų siūlomą planą atsakovė UAB „Lailora“ ir atsakovai T. J. ir E. J. turėtų naudotis bendra „L„ indeksu pažymėta žemės sklypo dalimi ir nėra išskirta konkreti dalis, kuri turėtų atitekti atsakovei UAB „Lailora“, kuri kitiems atsakovams, nes kaip nurodė atsakovė UAB „Laiora“ ji ateityje suremontavusi jai priklausantį turtą ketiną parduoti.
Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą, kuris nepažeistų bendraturčių teisių ir interesų, atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, teismas daro išvadą, jog ieškovų pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovų kaip bendraturčių teises ir interesus, yra sudaranti galimybes bendraturčių ginčams ir konfliktams kilti ateityje, todėl ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamu atveju atsakovai savo projekto ir siūlymų neteikė, o tik reiškė prieštaravimus. Pažymėtina, jog atsakovai savo teises bei interesus byloje gali ginti tiek pareikšdami priešieškinį, tiek teikdami atsiliepimą. Atsakovai patys pasirenka vieną iš šių būdų ir tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Jeigu ieškovai siekia, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų nustatyta, būtent ji privalo pateikti tokį pasiūlymą/žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir interesų.
Kaip minėta, teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių/bendraturčio pateiktus projektus (projektą) galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai (projektas) yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė UAB „Lailora“ pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 400,00 Eur atstovavimo išlaidų, ieškinį atmetus yra pagrindas atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra iš kiekvieno ieškovo po 466,67 Eur.
Byloje yra susidariusių 58,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kurios, ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis), todėl iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai yra pagrindas priteisti po 19,51 Eur išlaidų valstybės naudai.
Sprendimui įsiteisėjusi informuoti NTR, kad panaikintų teismo pranešimo pagrindu įregistruotą faktą apie bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis iškėlimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. V. 466,67 Eur atsakovės UAB „Lailora“ patirtų bylinėjimsoi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės L. R. 466,67 Eur atsakovės UAB „Lailora“ patirtų bylinėjimsoi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės V. R. 466,67 Eur atsakovės UAB „Lailora“ patirtų bylinėjimsoi išlaidų.
Priteisti iš ieškovų V. V., L. R. ir V. R. po 19,51 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kad panaikintų įrašą viešame registre apie bylos susijusio su daiktinėmis teisėmis iškėlimą, kuris padarytas 2023-02-27 pranešimo civilinėje byloje Nr. e2-2999-867/2023 pagrindu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.