- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-688-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01788-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Ramūnas Mitkus, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- H. A. P., W. T.
- Atsakovas
- I. A., UAB „A Grupė“
- Advokatai
- Nerijus Katilius
- Kategorijos
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Ramūno Mitkaus, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų H. A. P. ir W. T. OY Ltd atstovo advokato Nerijaus Katiliaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4629-191/2012 pagal ieškovų H. A. P., W. T. OY Ltd ieškinį atsakovams I. A., UAB „A Grupė“ dėl akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. H. A. P., W. T. OY Ltd pateikė teismui ieškinį dėl akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiomis 2002-01-14 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02-14, kuria B. K. OY perleido I. A. 73 paprastąsias vardines UAB „Barker textiles“ akcijas, 2004-04-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 04/13, kuria UAB „A Grupė“ perleido atsakovei I. A. 15 paprastųjų vardinių akcijų, bei taikyti restituciją. Ieškovų teigimu, UAB „Barker textiles“ akcijos negalėjo būti parduotos atsakovei prieš tai nepasiūlius jų pirkti kitiems bendrovėms akcininkams ir nesudarius jiems galimybės pasinaudoti pirmumo teise, todėl vertybinių popierių perleidimas atsakovei I. A. įvykdytas nesilaikant Akcinių bendrovių įstatyme (ABĮ 49 str. (ginčo sandorio sudarymo metu galiojusi ABĮ redakcija) imperatyviai įtvirtintos tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Dėl 2002 m. sausio 14 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. 02/14 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, teismas nustatė, kad ginčo sandorio sudarymo metu (2002-01-14) UAB „Barker textiles“ vadovo pareigas ėjo atsakovė I. A. (t. 1, b.l.139 ), o B. K. OY (akcijų pardavėjas) vadovas buvo E. T. T. P. , ieškovo H. A. P. tėvas, o tuo pačiu ir UAB „Barker textiles“ akcininkas (t.1, b.113-143 ), kuris atstovaudamas B. K. OY pasirašė ginčo sutartyje. I. H. A. P. yra mirusiojo E. T. T. P. teisių ir pareigų perėmėjas. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė W. T. OY Ltd buvo UAB „Barker textiles" akcininkė, o joje generalinio direktoriaus pareigas ėjo M. T. P., kuri tuo metu buvo mirusiojo E. T. T. P. žmona bei ieškovo H. A. P. motina. Teismas kritiškai vertino ieškovų ieškinio argumentus, kad prieš ginčo sandorio sudarymą E. T. T. P. nebuvo informuotas apie B. K. OY ketinimą perleisti akcijas. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai 2002 m. sausio mėn. 14 d. buvo sudaryta akcijų pasirašymo sutartis Nr. 02/14 tarp I. A. ir B. K. OY, pastarąją Suomijos kompaniją atstovavo būtent pats E. T. T. P., kuris ir pasirašė ginčo sutartyje, todėl teismas sprendė, kad E. T. T. P., betarpiškai pasirašydamas ginčijamą sutartį ir veikdamas kaip pardavėjo atstovas, žinojo jos turinį bei privalėjo žinoti sudaromo sandorio pasekmes. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti tai, kad tiek ieškovas H. A. P., kaip mirusiojo E. T. T. P., sūnus bei teisių ir pareigų perėmėjas ir ieškovė W. T. OY Ltd, kurios generalinė direktorė ginčo sandorio sudarymo metu buvo M. T. P., t. y. mirusiojo E. T. T. P. buvusi žmona bei ieškovo H. A. P. motina, turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi bei yra neigiamai nusistatę atsakovės atžvilgiu dėl kilusių ginčų kitose civilinėse bylose. Tą aplinkybę patvirtino faktas, kad ieškovų ieškinys buvo pareikštas tik po to, kai atsakovė I. A. kreipėsi su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (civ. byla Nr. 2-1940-151/2012), kurioje vienas iš atsakovų yra H. A. P.. Teismas sprendė, kad esant prieštaravimams tarp ieškovų ir atsakovų nurodomų faktinių duomenų, įvertinęs įrodymų visetą, atsakovės I. A. bei atsakovės UAB „A grupė“ atstovo paaiškinimus, kaip įrodymus, įrodymų vertinimo prasme laiko patikimesniais nei ieškovų paaiškinimus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovė I. A. UAB „Barker textiles“ vadovės pareigas ėjo nuo 2001-04-26 iki 2004-03-08 todėl neturi pagrindo nesutikti su atsakovės paaiškinimais, kad visi su 2002-01-14 akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 02/14 susiję dokumentai, kurie pagal tuo metu galiojusias ABĮ nuostatas buvo reikalingi perleidžiant akcijas buvo bendrovėje „Barker textiles“. Tai, kad tokie dokumentai egzistavo patvirtino ir kito atsakovo UAB „A grupė“ atstovo paaiškinimai. Jokių duomenų apie tai, kad UAB „Barker textiles“ būtų reikalavusi iš atsakovės pateikti duomenis, susijusius su atsakovės nurodomais pranešimais byloje nėra. Todėl, laikytina, kad po to, kai atsakovė nuo 2004-03-08 nustojo eiti UAB „Barker textiles“ vadovo pareigas, ji objektyviai negali būti atsakinga už tai, kad kai kurie įmonėje dokumentai galėjo būti neišsaugoti. Šios aplinkybės neabejotinai apsunkina atsakovės įrodinėjimo galimybes dėl pareikšto ieškinio. Tai, kad bendrovėje dokumentų saugojimas ir archyvavimas buvo atliekamas netinkamai, patvirtina ir UAB „Barker textiles“2012-01-18 pranešimas ieškovo atstovui, kuriame nurodoma, kad dokumentų, kurių pagrindu I. A. būtų nuosavybės teise įgijusi UAB „Barker textiles“ akcijų bendrovė neturi, o vėliau nurodo, kad bendrovės dokumentų tarpe buvo rasta 2002-01-14 Akcijų pasirašymo sutartis. Teismas, įvertinęs tai, kad nuo ginčo sandorio sudarymo praėjo daugiau kaip dešimt metų, atsižvelgdamas į atsakovų I. A. atstovo, UAB „A grupė“ atstovo paaiškinimus, į tai, kad W. T. OY Ltd generalinė direktorė sandorio sudarymo metu buvo mirusiojo E. T. T. P. sutuoktinė, sprendė, kad labiau tikėtina, kad prieš sudarant ginčo sandorį buvo laikytasi ABĮ 49 str. įtvirtintos akcijų perleidimo tvarkos ir šį faktą, kaip atsakovų atsikirtimų pagrindą, laiko nustatytu.
Dėl 2004 m. balandžio mėn. 13 d. akcijų pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo teismas nustatė, kad ginčo sandorio sudarymo metu galiojusios ABĮ redakcijos (aktuali redakcija nuo 2002-12-10 d. iki 2003-12-31 d.) 49 straipsnio 9 dalis numatė, jog apie ketinimą perleisti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovui, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal rūšis ir klases, perleidimo būdą ir pardavimo atveju -pardavimo kainą. Apie ketinimą perleisti akcijas pranešti nereikia, jei akcininkas akcijas perleidžia kitam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui. Ginčo sandorio sudarymo metu atsakovė I. A. jau buvo UAB „Barker textiles" akcininke, o UAB „A Grupė“ minėta aplinkybė buvo žinoma (tą patvirtino UAB „A grupė“ atstovas V. V. teisme) dar nuo tada, kai 2002-01-14 d. buvo sudaryta akcijų pasirašymo sutartis Nr. 02/14 tarp I. A. ir B. K. O. R. ginčo sutarties sudarymo metu (2004-04-13) galiojusios ABĮ redakcijos 49 str. 9 d., UAB „A Grupė“ apie ketinimą perleisti akcijas neprivalėjo pranešti UAB „Barker textiles" administracijos vadovui, todėl atitinkamai atsakovė I. A. neturėjo pareigos informuoti kitus akcininkus. Teismas nurodė, kad ieškovų H.A. P. bei W. T. OY Ltd ieškinio reikalavimas pripažinti 2003-04-13 akcijų pardavimo sutartį Nr. 04/13, sudarytą tarp I. A. ir UAB „A Grupė“ negaliojančia ir taikyti restituciją, kaip nesilaikant ABĮ 49 straipsnyje nustatytos akcijų perleidimo tvarkos, yra nepagrįstas bei atmestinas.
Dėl ieškinio senaties termino. Teismas nurodė, kad tiek atsakovė I. A., tiek atsakovas UAB „A grupė“ prašė teismo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl 2001-02-14 akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teismas nurodė, kad ieškovei W. T. O Y Ltd, kurios atstovė (generalinė direktorė) buvo M. P. ir kuri ginčo sandorio metu buvo E. T. T. P. sutuoktinė, kuriuos siejo šeimos teisiniai santykiai ir kurie kartu dalyvavo versle, turėjo būti žinomos ginčo sandorio sudarymo aplinkybės. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo ir visi bendrovės akcininkai apie savo teisės pažeidimą sužinojo ar privalėjo sužinoti ne vėliau kaip 2002-01-14, t. y, tuomet, kada buvo pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis Nr. 02/14, todėl teismas sprendė, kad nuo šios datos prasidėjo ieškinio senaties termino pradžia (CK 1.127 straipsnio 1d.).
Šalies argumentai
Ieškovai su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi tiktai 2012-02-07, todėl kreipimosi su ieškiniu į teismą metu ieškovai jau buvo praleidę bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą sandorio ginčijimui (LR CK 1.125 str.1d.). Esant atsakovų reikalavimui, teismas taikė ieškinio senatį (LR CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (LR CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismui padarius išvadą, kad sudarant 2002-01-14 ginčo sandorį buvo laikytasi ABĮ įtvirtintos akcijų perleidimo tvarkos bei taikant ieškinio senatį, teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas taikyti restituciją nėra teisiškai reikšmingas. Be to, teismas nurodė, kad šioje byloje (dalyje dėl 2002-01-14 sutarties pripažinimo negaliojančia) restitucija objektyviai negalima, nes B. K. Ltd, kuris pardavė ginčo akcijas atsakovei I. A., yra likviduotas, o duomenų apie teisių ir pareigų perėmėjus byloje nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovų H. A. P. ir W. T. OY Ltd atstovas advokatas N. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovų ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo pozicijos, aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotos įrodymu vertinimo taisyklių taikymo klausimu, taip pat netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ieškovai nesutinka su teismo argumentu, kad sudarant 2002 m. sausio 14 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 02/14 buvo laikytasi akcijų perleidimo tvarkos. Į bylą nebuvo pateiktas nei akcininko B. K. OY ruoštas pranešimas apie ketinimą perleisti UAB „Barker textiles" akcijas, nei atsakovės I. A. ruoštas pranešimas su išsiuntimo/įteikimo akcininkams žymomis, nei akcininkų pranešimai dėl atsisakymo įsigyti parduodamas akcijas. Atitinkamų dokumentų nepateikė atsakovė I. A., jų nepavyko rasti ir ieškovams. Atsižvelgiant į tai, galima daryti pagrįstas išvadas, kad visi šie dokumentai apskritai niekuomet nebuvo parengti. Teismas, vadovavęsis subjektyviais atsakovės I. A. teiginiais, padarė absoliučiai nepagrįstas išvadas, tokiu būdu pažeisdamas LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti ir atsakovo UAB „A Grupė" argumentus, jog sudarant ginčijamą sandorį akcijų perleidimo tvarkos buvo laikytasi. Be to, pažymėtina, kad atsakovas UAB „A Grupė" užima tą pačią procesinę padėtį kaip ir atsakovė I. A., todėl jie buvo suinteresuoti laikytis vieningos pozicijos.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčydami sandorį ieškovai nebuvo praleidę 10 metų termino jam ginčyti. Apeliantų įsitikinimu, ieškinio senaties termino pradžia šiuo atveju laikytinas momentas, nuo kurio ne E. T. T. P. (kuris, be kita ko, (duomenys neskelbtini) mirė), bet H. A. P. žinojo arba turėjo žinoti apie ginčo sandorį. Pabrėžtina, jog ieškinį dėl atitinkamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareiškė du ieškovai, iš kurių vienas nėra E. T. T. P., pasirašiusio 2002-01-14 ginčo sandorį, teisių perėmėjas. Pirmosios instancijos teismas nepagristai atmetė ieškovų argumentą, jog jie apie ginčijamus sandorius sužinojo tik iš Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1468-151/2011, netinkamai taikė senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, įrodinėjimą reglamentuojančias procesinio įstatymo nuostatas, kas sąlygojo neteisėto ir nepagristo sprendimo priėmimą. Teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu, ir siekdamas realiai apginti ieškinį pareiškusių asmenų teises, gali pakeisti teisinį santykį (LR CK 1.138 str. 1 d. 5 p.), pakeisdamas -restitucijos būdą (LR CK 6.145 str. 2 d.). Būtent to ieškovai (apeliantai) ir prašė ieškinyje. Atsižvelgiantį tai, kad B. K. OY Ltd yra likviduotas, ieškinyje buvo nurodytas atitinkamas restitucijos natūra būdas - ieškinyje ieškovai prašė pagal ginčijamą sutartį parduotus vertybinius popierius grąžintini ieškovams, esantiems UAB „Barker textiles" akcininkais, o ieškovus įpareigoti grąžinti I. A. akcijų kainą.
Ieškovai nesutinka su teismo argumentu, jog yra nepagrįstas ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia 2004 m. balandžio 13 d. akcijų pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Jokių įrodymų apie tai, kad apie 2004-04-13 sandorį būtų buvę informuoti kiti UAB „Barker textiles" akcininkai, byloje nėra, tuo tarpu teismo argumentai, neva I. A. 2004-04-13 sandorio sudarymo metu jau buvo bendrovės akcininke, todėl atitinkamo LR ABĮ įtvirtinto reikalavimo neprivalėjo būti laikytasi, vertintini kritiškai. 2002-01-14 sandorio pripažinimas negaliojančiu ab initio reiškia situacijos grąžinimą į status quo, t.y. reiškia atkūrimą padėties, buvusios iki šio sandorio sudarymo, taigi, esant atitinkamai situacijai konstatuotina, jog I. A. iki 2004-04-13 nebuvo UAB „Barker textiles" akcininke. Pirmosios instancijos teismo priešinga išvada vertintina kaip absoliučiai teisiškai nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. A. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, o apeliantų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai bei motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Nors nagrinėjamos bylos atveju atsakovė nepateikė tiesioginių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad prieš sudarant 2002-01-14 ginčo sandorį buvo laikytasi akcijų perleidimo tvarkos, tačiau teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą bei visas reikšmingas bylai aplinkybes priėmė pagrįstą sprendimą. Vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, tikimybių pusiausvyros principais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė pagristą išvadą, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo ir visi bendrovės akcininkai apie savo teisės pažeidimą sužinojo ar privalėjo sužinoti ne vėliau kaip 2002-01-14, t. y., tuomet, kada buvo pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis Nr. 02/14, todėl nuo pastarosios datos prasidėjo ieškinio senaties termino pradžia. Kadangi į teismą su ieškiniu buvo kreiptasi tik 2012-02-07, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreipimosi su ieškiniu į teismą metu ieškovai buvo praleidę bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą 2002-01-14 sandorio ginčijimui (LR CK 1.125 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.). Atsiliepime nurodo, kad apeliantų prašomas taikyti restitucijos būdas neužtikrintų kitų UAB „Barker textiles" akcininkų teisėtų interesų pusiausvyros ir net pažeistų jų teises. Sudarant 2002-01-14 ginčo sandorį buvo laikytasi LR ABĮ įtvirtintos akcijų perleidimo tvarkos, o be to, iki ieškinio pateikimo teismui jau buvo suėjęs ieškinio senaties terminas, vien dėl šių priežasčių apeliantų reikalavimas taikyti restituciją apskritai yra teisiškai nereikšmingas. 2004 m. balandžio mėn. 13 d., t. y. sandorio sudarymo metu atsakovė buvo UAB „Barker textiles" akcininke ir UAB „A grupė" minėta aplinkybė buvo žinoma dar nuo tada, kai 2002 m. sausio mėn. 14 d. buvo sudaryta akcijų pasirašymo sutartis Nr. 02/14 tarp atsakovės ir B. K. OY, todėl sutinkamai su 2003 m. balandžio mėn. 13 d. sudarytos akcijų pardavimo sutarties Nr. 04/13 sudarymo metu galiojusios LR ABĮ redakcijos 49 str. 9 d., UAB „A Grupė" apie ketinimą perleisti akcijas neprivalėjo pranešti UAB „Barker textiles" administracijos vadovui, t. y. atsakovei, o atsakovė atitinkamai neturėjo pareigos informuoti kitus akcininkus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „A Grupė“ prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, įvertinęs tai, kad nuo ginčo sandorio praėjo daugiau kaip dešimt metų, atsižvelgdamas į atsakovų I. A. atstovo, UAB „A Grupė" atstovo paaiškinimus, į tai, kad W. T. OY Ltd generalinė direktorė sandorio sudarymo metu buvo mirusiojo E. T. T. P. sutuoktinė, sprendė, kad labiau tikėtina, kad prieš sudarant ginčo sandorį buvo laikytasi ABĮ 49 str. įtvirtintos akcijų perleidimo tvarkos ir šį faktą, kaip atsakovų atsikirtimų pagrindą, laiko nustatytu. Esant šioms aplinkybėms atmestinas ieškovų reikalavimas dėl 2002-01-14 akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo ir visi bendrovės akcininkai apie savo teisės pažeidimą sužinojo ar privalėjo sužinoti ne vėliau kaip 2002-01-14, t.y. tuomet, kada buvo pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis Nr. 02/14, todėl teismas nusprendė, kad nuo šios datos prasidėjo ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovai su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi tik 2012-02-07, todėl kreipimosi su ieškiniu į teismą metu ieškovai jau buvo praleidę bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą sandorio ginčijimui. Esant atsakovų reikalavimui, teismas taiko ieškinio senatį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ginčo sandorio sudarymo metu atsakovė I. A. jau buvo UAB "Barker textiles" akcininke, o UAB "A Grupė" minėta aplinkybė buvo žinoma dar nuo tada, kai 2002-01-14 d. buvo sudaryta akcijų pasirašymo sutartis Nr. 02/14 tarp I. A. ir B. K. O. R. ginčo sutarties sudarymo metu (2003-04-13) galiojusios ABĮ redakcijos 49 str. 9 d., UAB "A Grupė" apie ketinimą perleisti akcijas neprivalėjo pranešti UAB "Barker textiles" administracijos vadovui, todėl atitinkamai I. A. neturėjo pareigos informuoti kitus akcininkus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
A. I. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priimti naują įrodymą 2003 m. balandžio 15 d. vykusio UAB „Barker textiles“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją, nes aplinkybę, jog apeliantai nedalyvavo visuotiniuose UAB „Barker textiles“ akcininkų susirinkimuose ir dėl to jiems nebuvo žinoma apie 2002-01-14 ginčo sandorio sudarymą, apeliantai nurodė tik pateiktame apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutinkamai su CPK 314 str. pateiktas naujas įrodymas priimtinas, nes jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau atsikertant į apeliacinio skundo argumentus.
Byloje nustatyta, kad pagal 2002-01-14 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02-14 B. K. OY perleido I. A. 73 paprastąsias vardines UAB „Barker textiles“ akcijas, pagal 2004-04-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 04/13 UAB „A Grupė“ perleido atsakovei I. A. 15 paprastųjų vardinių akcijų. I. H. A. P., W. T. OY Ltd pateikė teismui ieškinį dėl akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, nes ieškovų teigimu, UAB „Barker textiles“ akcijos negalėjo būti parduotos atsakovei prieš tai nepasiūlius jų pirkti kitiems bendrovėms akcininkams ir nesudarius jiems galimybės pasinaudoti pirmumo teise, todėl vertybinių popierių perleidimas atsakovei I. A. įvykdytas nesilaikant Akcinių bendrovių įstatyme (ABĮ 49 str. ginčo sandorio sudarymo metu galiojusi ABĮ redakcija) imperatyviai įtvirtintos tvarkos.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar akcijų pirkimo-pardavimo sandorių metu buvo laikomasi akcijų perleidimo nustatytos ir tuo metu galiojusios tvarkos. 2002-01-14 akcijų pirkimo pardavimo metu galiojo Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 49 straipsnio 9 dalis, kuri numatė, kad apie ketinimą perleisti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovui, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal rūšis ir klases, perleidimo būdą ir pardavimo atveju – pardavimo kainą. Apie ketinimą perleisti akcijas pranešti nereikia, jei akcininkas akcijas perleidžia kitam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui. Pirmenybę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi esami uždarosios akcinės bendrovės akcininkai. Uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovas per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas asmeniui, kuris nėra bendrovės akcininkas, gavimo privalo kiekvienam bendrovės akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, nurodydamas parduodamų akcijų klasę, skaičių, kainą ir terminą, per kurį akcininkas gali pranešti bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų.
Ieškovas apeliaciniu skundu nurodo, kad jie nebuvo gavę iš UAB „Barker textiles“ jokio pranešimo apie ketinimą perleisti akcijas, taip pat nurodo, kad į bylą nebuvo pateikta nei akcininko B. K. Oy ruoštas pranešimas apie ketinimą perleisti UAB „Barker textiles“ akcijas nei atsakovės I. A. ruoštas pranešimas su išsiuntimo/įteikimo akcininkams žymomis nei akcininkų pranešimai dėl atsisakymo įsigyti parduodamas akcijas, todėl laiko, kad nebuvo laikytasi akcijų perleidimo tvarkos. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo laikytasi akcijų perleidimo tvarkos remiantis sekančiais duomenimis. Ginčo sandorio sudarymo metu (2002-01-14) UAB „Barker textiles“ vadovo pareigas ėjo atsakovė I. A. (t. 1, b. l. 139 ), o B. K. OY (akcijų pardavėjas) vadovas buvo E. T. T. P. , ieškovo H. A. P. tėvas, o tuo pačiu ir UAB „Barker textiles“ akcininkas (t. 1, b. l. 113-143 ), kuris atstovaudamas B. K. OY pasirašė ginčo sutartyje. I. H. A. P. yra mirusiojo E. T. T. P. teisių ir pareigų perėmėjas. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė W. T. OY Ltd buvo UAB „Barker textiles" akcininkė, o joje generalinio direktoriaus pareigas ėjo M. T. P., kuri tuo metu buvo mirusiojo E. T. T. P. žmona bei ieškovo H. A. P. motina. Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino ieškovų argumentus, kad prieš ginčo sandorio sudarymą E. T. T. P. nebuvo informuotas apie B. K. OY ketinimą perleisti akcijas.
A. I. A. nurodė, kad gavusi iš E. T. T. P., kuris sandorio sudarymo metu buvo B. K. OY vadovas, pranešimą apie tai, kad B. K. OY ketina parduoti 73 paprastąsias vardines 100 Lt nominaliosios vertės UAB „Barker textiles“ akcijas. Apie tai buvo informuoti visi bendrovės akcininkai – W. T. OY Ltd, L. K. OY, UAB „A Grupė“. Visi šie akcininkai nepageidavo įsigyti pirmumo teise siūlomų parduoti akcijų. Taip pat atsakovė nurodė, kad visi susirašinėjimo dokumentai susiję su UAB „Barker textiles“ akcijų pasirašymo sutartimi liko bendrovėje UAB „Barker textiles“, todėl atsakovė jų pateikti negalinti. Tačiau šiuos atsakovės I. A. teiginius patvirtino atsakovas UAB „A Grupė“, kuris nurodė, kad prieš sudarant ginčo akcijų perleidimo sutartį UAB „A Grupė“ buvo gavusi iš UAB „Barker“ textiles“ pranešimą su B. K. OY siūlymu pirkti UAB „Barker textiles“ akcijas. Atsiųstame pranešime buvo nurodyti ir kiti tuo metu buvę bendrovės akcininkai – L. K. OY, W. T. OY Ltd, E. T. T. P., tačiau UAB „A Grupė“ akcijas įsigyti atsisakė. CPK 177 straipsnyje yra nurodyta, kad viena iš įrodinėjimo priemonių yra šalių paaiškinimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės I. A. ir atsakovo UAB „A Grupė“ paaiškinimais, kurie patvirtino, kad buvo laikytasi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintos akcijų perleidimo tvarkos.
A. I. A. UAB „Barker textiles“ vadovės pareigas ėjo nuo 2001-04-26 iki 2004-03-08, todėl visi su 2002-01-14 akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 02/14 susiję dokumentai buvo bendrovėje „Barker textiles“, todėl ji negali būti atsakinga už tai, kad kai kurie įmonės dokumentai galėjo būti neišsaugoti.
Byloje aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įvertinus tai, kad nuo ginčo sandorio sudarymo praėjo daugiau kaip dešimt metų ir per tą laikotarpį nė vienas akcininkas nesikreipė į teismą dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu, atsižvelgus į atsakovės I. A., UAB „A Grupė“ atstovo paaiškinimus, į tai, kad W. T. OY Ltd generalinė direktorė sandorio sudarymo metu buvo mirusiojo E. T. T. P. sutuoktinė, labiau tikėtina, kad prieš sudarant ginčo sandorį buvo laikytasi ABĮ 49 str. įtvirtintos akcijų perleidimo tvarkos.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo taikė ieškinio senatį.
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais apie tai, kad E. T. T. P., atstovaudamas B. K. OY pasirašė ginčo sutartyje, todėl jam buvo žinoma apie ginčo sandorį, dėl to jo atžvilgiu ieškinio senaties termino pradžia sietina su ginčo sutarties pasirašymo data t.y. 2002-01-14. I. H. A. P. yra E. T. T. P. teisių ir pareigų perėmėjas, todėl jo atžvilgiu atsakovė I. A. gali reikšti atsikirtimus tais pačiais argumentais, kuriuos galėtų reikšti mirusiajam E. T. T. P.. A. H. A. P. teisių apimtis yra tokia pati kokią turėjo mirusysis E. T. T. P., įskaitant teisę reikšti reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau šios savo teisės mirusysis E. T. T. P. nerealizavo. Teismas sprendė, kad ieškovė W. T. OY Ltd žinojo ar turėjo žinoti apie sudarytą ginčo sandorį, nes minėta bendrovė UAB „Barker textiles“ akcininke buvo nuo 2001-01-13. Be to, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad remiantis ABĮ nuostatomis, akcininkai kiekvienais metais tvirtina bendrovės finansinę atskaitomybę bei realizuoja kitas ABĮ įtvirtintas akcininko teises bei pareigas, todėl teismas laikė nepagrįstu ieškovų argumentą, kad apie ginčo sutartį sužinojo tik Kauno miesto apylinkės teisme iškėlus civilinę bylą Nr. 2-1468-151/2011. Į bylą pateiktas UAB „Barker textiles“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2003 m. balandžio 15 d. protokolo nuorašas (t. 2, b. l. 126-131) patvirtina, kad atsakovė I. A. dalyvavo susirinkime kaip akcininkė, turinti UAB „Barker textiles“ 73 paprastąsias vardines akcijas, tame pačiame susirinkime dalyvavo UAB „Barker textiles“ akcininkas T. T. P. bei akcininkas W. T. OY Ltd, atstovaujamas M. P.. Iš to darytina išvada, kad akcininkai dalyvavo akcininkų susirinkime ir žinojo apie ginčo sandorį, jo neginčijo ir tai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad apie ginčo sandorį apeliantams tapo žinoma tik Kauno miesto apylinkės teisme iškėlus civilinę bylą Nr. 2-1468-151/2001.
Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė ir tą aplinkybę, kad ginčo sutarties sudarymo momentu W. T. OY Ltd buvo UAB „Barker textiles“ akcininke, o minėtos bendrovės generalinės direktorės pareigas ėjo M. T. P. – tuo metu buvusi mirusiojo E. T. T. P. žmona. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aukščiau nurodytų bendrovių vadovus siejo šeimos santykiai, jie taip pat kartu dalyvavo versle, todėl ir M. P. turėjo žinoti apie ginčo sandorio sudarymo aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad apie tai, kad mirusysis E. T. T. P. būtų informavęs savo sutuoktinę apie 2002-01-14 akcijų pasirašymo sutartį bei, kad parašo ant tam tikro sandorio egzistavimas jokiu būdu negali būti laikomas prielaida daryti išvadai apie tai, kad kitas sutuoktinis apie sandorį buvo informuotas. Tačiau šis argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, tikimybių pusiausvyros principais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis padarė pagrįstą išvadą, kad visi bendrovės akcininkai apie savo teisės pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2002-01-14.
Ieškinio senaties terminas prasidėjo tuomet kai buvo pasirašyta akcijų perleidimo sutartis, todėl teismas sprendė, kad nuo šios datos prasidėjo ieškinio senaties termino pradžia (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovai su ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą 2012-02-07, praleidę bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą sandorio ginčijimui (LR CK 1.125 str. 1 d.). Esant atsakovų reikalavimui teismas taikė ieškinio senatį (LR CK 1.126 straipsnio 2 dalis), kas sudarė pagrindą ieškinį atmesti (LR CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Ieškovai ieškinio reikalavimu prašė pripažinti negaliojančia 2004-04-13 akcijų pardavimo sutartį Nr. 04/13 sudarytą tarp I. A. ir UAB „A Grupė“ negaliojančia ir taikyti restituciją, kaip nesilaikant ABĮ 49 straipsnyje nustatytos akcijų perleidimo tvarkos. Pagal tuo metu galiojančią ABĮ 49 straipsnio 9 dalies redakciją apie ketinimą perleisti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarosios akcinės bendrovės vadovui , nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal rūšis ir klases, perleidimo būdą ir pardavimo atveju – pardavimo kainą. Apie ketinimą perleisti akcijas nereikia, jei akcininkas perleidžia akcijas kitam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovė I. A. jau buvo UAB „Barker textiles“ akcininke, o UAB „A Grupė“ apie tai buvo žinoma. Todėl UAB „A Grupė“ apie ketinimą perleisti akcijas neprivalėjo pranešti UAB „Barker textiles“ administracijos vadovui, todėl atitinkamai atsakovė I. A. neturėjo pareigos informuoti kitus akcininkus. Kadangi ABĮ 49 straipsnyje numatyta akcijų perleidimo tvarka pažeista nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančia 2004-04-13 akcijų pardavimo sutartį.
Kadangi ieškinys dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmestas pagrįstai, apeliacinio skundo argumentas dėl restitucijos taikymo būdo yra teisiškai nereikšmingas priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.
Teisėjų kolegija, aukščiau aptartų duomenų pagrindu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą tinkamai taikydamas materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u ta r i a:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.