Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1435/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-15Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
2A-1435/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00920-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Alvydas Poškus, Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės NON-STOP PROMOTION
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Ozantis“
Kategorijos
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1435/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00920-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 50.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės NON-STOP PROMOTION apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4546-345/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ozantis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei NON-STOP PROMOTION dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Ozantis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui UAB NON-STOP PROMOTION, prašydamas priteisti iš atsakovo 154 139,93 Lt skolą, 8,06 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009 m. kovo 6 d. tarp ieškovo UAB ,,Ozantis“ (nuomotojo) ir atsakovo UAB NON-STOP PROMOTION (buvęs pavadinimas UAB ,,Imarlita“) (nuomininko) buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis 10 metų terminui. 2011 m. birželio 23 d. šalys pasirašė Nuomos sutarties pakeitimą Nr. 3 (toliau – ir Pakeitimas), kuriuo nutarė nuomos sutartį nutraukti prieš terminą. Minėtu pakeitimu šalys sutarė, kad nuomojamos patalpos ieškovui bus grąžintos paliekant atsakovo atliktus patalpų pagerinimus; atsakovas patvirtino savo 45 665,15 EUR (157 672,63 Lt) dydžio skolą ieškovui už patalpų nuomą; taip pat įsipareigojo išrašyti ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą už 35 665,15 EUR sumą, kurią gavęs ieškovas galėtų įskaityti savo priešpriešinius reikalavimus, t. y. atsakovas liktų įpareigotas sumokėti ieškovui tik 10 000 EUR sumą. Pasak ieškovo, atsakovas neišrašė Pakeitime numatytos PVM sąskaitos-faktūros, t. y. neįvykdė Pakeitime nurodytų sąlygų, kuriomis remiantis būtų galimas įskaitymas ir atsakovo skola sumažėtų 35 665,15 EUR suma. Dėl šios priežasties, ieškovo teigimu, jis turi teisę reikalauti visos Pakeitime nurodytos sumos. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs 5869,17 Lt sumą, ieškovo prašoma priteisti suma sudaro 154 139,93 Lt (157 672,63 Lt - 5869,17 Lt).

Atsakovas UAB NON-STOP PROMOTION su ieškiniu iš dalies sutiko, pripažindamas 10 000 EUR skolą. Nurodė, kad ieškovas negali reikalauti iš atsakovo 153 139,93 Lt skolos, nes pagal Pakeitimą, kuris šalims turi įstatymo galią, atsakovas yra įpareigotas ieškovui išrašyti 35 665,15 EUR (123 144,63 Lt) dydžio PVM sąskaitą-faktūrą už 2011 m. liepos 7 d. grąžinimo akto priede nurodytus objektus. Atsakovas nurodytų objektų įsigijimui yra išleidęs 29 577,58 Lt sumą, todėl negali vienašališkai (be PVM sąskaitos faktūros suderinimo su ieškovu) nustatyti prekių (paslaugų) vertės, kuri yra nepagrįsta tuo metu rinkoje galiojančiomis palyginamosiomis kainomis ir pateikti bet kokią PVM sąskaitą-faktūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovo UAB ,,Ozantis“ ieškinį tenkino – iš atsakovo UAB NON-STOP PROMOTION priteisė 154 139,93 Lt skolos, 8,06 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 4 383 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sprendė, kad atsakovas šalių sudarytame Pakeitime nustatytų sąlygų neįvykdė – nustatytais terminais ieškovui nesumokėjo 10 000 EUR sumos (Pakeitimo 4 p.); Pakeitimo 6 punkte nurodytos PVM sąskaitos-faktūros 35 665,15 EUR sumai ieškovui neišrašė. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo negalėjimą įvykdyti Pakeitimo 6 punkte numatytos pareigos išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už 35 665,15 EUR sumą, dėl ko būtų galima laikyti, kad atsakovo prievolė sumokėti 35 665,15 EUR sumą pasibaigė įskaitymu (CK 6.130 str.). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo dalis prievolės sumokėti 157 672,63 Lt įsiskolinimą už nuomą įskaitymu nesibaigė, teismas sprendė, kad atsakovui kilo pareiga apmokėti 154 139,93 Lt neapmokėtą įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB NON-STOP PROMOTION prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; tuo atveju, jei nebūtų pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo – sumažinti priteistą sumą iki 10 000 EUR, šios sumos mokėjimą išdėstant 36 mėnesių laikotarpiui bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priteisdamas 154 139,93 Lt sumą, neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių sudarytame Pakeitime, šalys susitarė, kad atsakovas ieškovui yra skolingas tik 10 000 EUR, nes nutraukiant sutartį ieškovui buvo palikti patalpų pagerinimai, kuriuos šalys įvertino 35 655,15 EUR ir šiai sumai atsakovas turėjo ieškovui išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą. Apeliantas šios pareigos neįvykdė, nes Valstybinė mokesčių inspekcija neleidžia atlikti sandorių ne rinkos kainomis, todėl atsakovas galėjo išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą tik 29 577,58 Lt sumai, t. y. tai sumai, kiek atsakovui kainavo Grąžinimo akto priede Nr. 1 nurodyti objektai.

2. Teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė patalpų pagerinimo klausimo, todėl jei skundžiamas sprendimas įsiteisėtų, ieškovas praturtėtų 35 655,15 EUR suma. Skundžiamu sprendimu nesukuriama tiesa tarp šalių, o sukuriamas dar didesnis konfliktas, nes atsakovas įgyja teisę reikalauti grąžinti pagerinimus arba jų vertę pinigais. Šios aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl byla turi būti perduodama apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolos dydį mažinti buvo susitarta abipusiu susitarimu, nes ieškovas teikė netinkamas paslaugas, t. y. nesugebėjo į prekybos centrą, kuriame yra nuomojamos patalpos, pritraukti pirkėjų, todėl nuomininkų darbas buvo nuostolingas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Ozantis“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sudarant Pakeitimą, atsakovas aiškiai patvirtino, kad jo skola ieškovui yra 157 672,63 Lt. Atsakovas yra padengęs tik 5869,17 Lt skolos dalį, todėl atsakovo nepamokėta skolos suma yra 154 139,93 Lt. Pakeitimo 6 punktu šalys susitarė, kad dalis skolos (35 665,15 EUR) būtų padengiama ne mokėjimo pavedimais, bet kitu būdu – įskaitant priešpriešinius reikalavimus. Pakeitime yra susitariama tik dėl galimos atsiskaitymo tvarkos, tačiau jokiu būdu nėra nurodoma, kad atsakovo skola mažesnė nei 157 672,63 Lt ar kad atsakovui bus daroma kokia nors nuolaida. Šalys susitarė, kad atsakovas, perleidęs ieškovui tam tikrą turtą ir už perleistą turtą išrašytą teisingą PVM sąskaitą-faktūrą pateikęs atsakovui, galės reikšti reikalavimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir tokiu būdu sumažinti faktiškai ieškovui mokėtinų sumų dydį. Atsakovas jokio reikalavimo ieškovui nepareiškė, PVM sąskaitos-faktūros neišrašė, todėl ieškovo atžvilgiu galiojančio reikalavimo neturi. Apeliantas, nurodydamas, kad negali ieškovui išrašyti PVM sąskaitos faktūros už 35 665,15 EUR sumą, nes ieškovui perleidžiamo turto įsigijimo vertė sudarė 29 577,58 Lt, pats patvirtina, kad net ir už perleistą turtą išrašęs PVM sąskaitą faktūrą daugiausia galėtų reikalauti 29 577,58 Lt. Tačiau net tokios PVM sąskaitos-faktūros, kuria ieškovui būtų reiškiamas 29 577,58 Lt reikalavimas, atsakovas ieškovui nėra pateikęs. Ieškovo teigimu, atsakovas, manydamas, kad turi kokių nors galiojančių reikalavimų ieškovui, galėtų juos reikšti tiek teismine, tiek neteismine tvarka, tačiau tokių reikalavimų nėra pareiškęs. Manytina, kad atsakovas siekia kuo ilgiau ištęsti teisminį procesą ir kuo ilgiau išvengti priverstinio skolos išieškojimo, o ne išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Šalių pasirašyto Nuomos sutarties pakeitimo Nr. 3 (b. l. 8-9) 3 punkte nuomininkas (apeliantas) pripažino 45 665,15 EUR (157 672,63 Lt) dydžio skolą nuomotojui (ieškovui), nurodydamas, kad atsisako reikšti nuomotojui (ieškovui) bet kokias pretenzijas dėl skolos atsiradimo pagrindo ir jos dydžio. Minėtu pakeitimu šalys taip pat susitarė, kad nutraukus nuomos sutartį, nuomojamos patalpos ieškovui bus grąžinamos nepašalinus lubų, išlygintų grindų, pertvarų, parduotuvės vitrinos ir įėjimo įrangos, kurie buvo įrengti apelianto (Pakeitimo 6 p.). Šalys taip pat numatė apelianto atliktų pagerinimo darbų išlaidų atlyginimo tvarką – apeliantas yra įpareigotas išrašyti ieškovui 35 665,15 EUR sąskaitą-faktūrą, kurią gavęs, ieškovas būtų įpareigotas šią sumą įskaityti į apelianto 45 665,15 EUR dydžio įsiskolinimą (Pakeitimo 6 p.). Įskaičius tarpusavio skolas apelianto 45 665,15 EUR įsiskolinimas sumažėtų iki 10 000 EUR (Pakeitimo 4 p., 6 p.).

Minėto nuomos sutarties pakeitimo turinys patvirtina, kad tarpusavio įsiskolinimų įskaitymas yra siejamas su teisingos PVM sąskaitos-faktūros ieškovui pateikimu (CPK 185 str.). Apeliantas neginčija, kad minėtos PVM sąskaitos-faktūros nėra išrašęs. Tai reiškia, kad apeliantas neįvykdė sutartinio įsipareigojimo, su kuriuo siejamas tarpusavio skolų įskaitymas (Pakeitimo 6 p.). Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo prievolė sumokėti dalį (35 665,15 EUR) Pakeitimo 3 punkte pripažintos skolos (45 665,15 EUR) yra pasibaigusi įskaitymu (CK 6.130 str. 1 d.).

Pareiga išrašyti ir ieškovui pateikti PVM sąskaitą-faktūrą už atliktus patalpų pagerinimo darbus yra apelianto, o ne ieškovo (Pakeitimo 6 p.). Todėl apelianto įrodinėjama aplinkybė, kad jis minėtos PVM sąskaitos-faktūros negalėjo išrašyti, nepaneigia ieškovo teisės reikalauti priteisti visą nepadengtą įsiskolinimą, numatytą Pakeitimo 3 punkte.

Apelianto teiginys, kad teismas skundžiamu sprendimu turėjo išspręsti patalpose atliktų pagerinimų atlyginimo klausimą yra nepagrįstas, nes tokio priešpriešinio reikalavimo apeliantas šioje byloje nebuvo pareiškęs. Kartu pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas neužkerta kelio apeliantui reikšti ieškovui reikalavimus, susijusius su patalpose atliktų pagerinimų atlyginimu.

Nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad šalių susitarimu buvo sutarta sumažinti ieškovo prašomo priteisti nuomos mokesčio dydį iki 10 000 EUR atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesugebėjo užtikrinti prekybos centro, kuriame apeliantas nuomojosi patalpas, veiklos. Kaip minėta, Pakeitimu apeliantas patvirtino savo 45 665,15 EUR dydžio skolinį įsipareigojimą ieškovui (Pakeitimo 3 p.), o minėto įsipareigojimo sumažinimas iki 10 000 EUR (Pakeitimo 4 p.) yra siejamas su 35 665,15 EUR sumos už apelianto atliktus patalpų pagerinimus, įskaitymu.

Šalys neginčija, kad apeliantas iki ieškinio pateikimo yra padengęs 5 869,17 Lt dydžio įsiskolinimą. Tokiu būdu likusi nesumokėta apelianto įsiskolinimo suma sudaro 154 139,93 Lt, kurią teismas pagrįstai priteisė skundžiamu sprendimu.

Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Apelianto prašymas dėl priteistos skolos išdėstymo dalimis netenkinamas. Pažymėtina, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (CPK 284 str.). Sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo būtina atsižvelgti ne tik į skolininko (apelianto), bet ir į ieškovo interesus. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dėl sunkios finansinės padėties, tačiau nepateikė aktualių duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie leistų spręsti, kad neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo įmonės finansinė padėtis neadekvačiai pablogės. Byloje pateiktas apelianto 2011 metų balansas ir 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaita, patvirtinantys, kad atsakovas 2011 m. patyrė 208 761 Lt nuostolių (b. l. 139-140), kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymo. Juo labiau, kad VĮ Registrų centras duomenys patvirtina, kad apeliantas 2012 m. gavo 107 542 Lt pelno (CPK 179 str. 3 d.). Be to, bylos nagrinėjimo metu apeliantas pripažino 10 000 EUR įsiskolinimą, nagrinėjama civilinė byla iškelta 2012 m. gegužės 4 d., skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2012 m. spalio 15 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas civilinės bylos nagrinėjimo metu ar po skundžiamo sprendimo priėmimo būtų padengęs bent dalį pripažįstamos skolos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybės naudai priteisiamas 2892 Lt žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi (b. l. 142-143; CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės NON-STOP PROMOTION (į. k. 123503638) valstybei 2 892 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.

TeisėjaiRasa GudžiūnienėAlvydas PoškusVigintas Višinskis