- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- 1S-72-654/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- E. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. J. skundą dėl 2017 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas E. J. skundas dėl 2017 m. spalio 16 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sprendimo Nr. 96-4712 ir 2017 m. gruodžio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) sprendimo Nr. 2S-7170 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
E. J. 2003 m. rugpjūčio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 4 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2002 m. lapkričio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 4 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2005 m. vasario 3 d. Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo nutartimi E. J. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Likusi neatlikta bausmės dalis yra 2 metai 6 mėnesiai ir 28 dienos. 2007 m. kovo 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi E. J. lygtinis paleidimas panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Likusią laisvės atėmimo bausmės dalį E. J. atlieka nuo 2017 m. balandžio 27 d.
2017 m. spalio 10 d. nuteistasis E. J. pateikė prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. 2017 m. spalio 16 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus pavaduotojo rašte, adresuotame nuteistajam E. J., nurodyta, kad jis neturi teisės į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes to nenumato šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnis. Šį pataisos įstaigos administracijos atsakymą nuteistasis E. J. apskundė Kalėjimų departamentui. 2017 m. gruodžio 7 d. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas išnagrinėjęs nuteistojo skundą nurodė, kad šiuo metu palankesnės lygtinio paleidimo nuostato negalioja, todėl E. J. atžvilgiu taikoma šiuo metu galiojanti BVK redakcija. Nesutikdamas su tokiu Kalėjimų departamento administracijos atstovo sprendimu nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistojo skundą dėl nurodytų pataisos įstaigos bei Kalėjimų departamento sprendimų atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokia BVK redakcija – šiuo metu galiojanti ar galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, taikytina. Aptaręs normų kolizijos sampratą teismas padarė išvadą, kad E. J. jam paskirtą bausmę turi atlikti taikant galiojančias BVK normas, kurios nenumato, jog asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi E. J. pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, 2017 m. gruodžio 7 d. Kalėjimų departamento sprendimą ir 2017 m. spalio 16 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sprendimą ir įpareigoti priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą siekiant išsiaiškinti ar BVK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.
Skunde nurodė, kad įstatymas kalba ne apie galiojančių bausmės vykdymo įstatymų konkurenciją, bet apie koliziją, tai yra situaciją, kai tas pats santykis reguliuojamas prieštaringai, šiuo konkrečiu atveju, ta pati norma laike yra pakitusi. Laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 25 d., t.y. bausmės pradžios, iki šio skundo padavimo BVK pakito 18 kartų ir būtent tokiems atvejams yra skirtos BVK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos. Ši norma numato, kad BVK kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, todėl E. J. turėtų būti taikomas bausmės pradžioje galiojusios BVK nuostatos, kurios nenumatė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Šios įstatymo nuostatos BVK atsirado tik 2013 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju susidariusi BVK įstatymo kolizija, kai yra prieštaravimas tarp bausmės vykdymo pradėjimo ir prašymo pateikimo metu galiojusių teisės normų.
Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl įstatymo negaliojimo atgal principo taikymo, nors pareiškėjas skunde kėlė šį klausimą. Teismas tik formaliai pritaikė įstatymą, vadovaudamasis teismų praktika. Pareiškėjo manymu yra daromas konstitucinis pažeidimas, kadangi teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams, įvykusiems dar iki šių aktų įsigaliojimo. Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir prieštarautų Konstitucijai. Lygtinio paleidimo netaikymas pažeidžia E. J. kaip asmens teises, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Apeliantas įsitikinęs, kad atitinka visus BVK 157 straipsnio reikalavimus, tad yra pakankamas pagrindas daryti išvadas, kad ateityje jis gyvenimo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir nenusikals.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš skundo turinio matyti, kad yra ginčijamos BVK nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo sąlygas, galiojimas ir taikymas. Pareiškėjas nurodė, kad jam turėtų būti taikomos tos BVK nuostatos, kurios galiojo tuo metu, kai buvo padaryta nusikalstama veika arba jo bausmės atlikimo pradžios metu.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties motyvus, skundo argumentus bei asmens bylą, teisinio pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį nenustatė. 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ja išsamiai bei motyvuotai atsakyta į visus esminius nuteistojo E. J. skundo argumentus. Tinkamai išaiškinta ir atskleista įstatymų kolizijos samprata. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
Kolegija mano, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės normų atitikimo Konstitucijai išaiškinimo, o pareiškėjas klaidingai interpretuoja įstatymų normas, painioja įstatymų kolizijos, teisės normų konkurencijos sampratas bei įstatymo negaliojimo atgal principo taikymą. Šie teisės institutai bei jų santykis buvo tinkamai išaiškinti ankstesniais teismo bei institucijų sprendimais. Įstatymų kolizijos atvejai galimi tada, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai. Įstatymų kolizija galima tik tarp galiojančių įstatymų. Nagrinėjamu atveju joks kitas įstatymas su BVK nekonkuruoja, o sprendžiamas klausimas dėl šiuo metu galiojančios ir anksčiau galiojusios to paties įstatymo redakcijų taikymo. Tokia situacija neatitinka įstatymų kolizijos sampratos. Pagal BVK 3 straipsnio 1 dalį taikoma ta teisės norma, kuri galioja bausmės vykdymo metu. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad nagrinėjamu atveju BVK 3 straipsnio 3 dalimi vadovautis nėra galimybės, nes įstatymų konkurencijos nagrinėjamu atveju nėra. Taigi E. J. atžvilgiu pagrįstai taikoma nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusi BVK 158 straipsnio redakcija, kuri numato, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.
Skunde pareiškėjas teigia, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl įstatymo negaliojimo atgal principo taikymo. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kodėl taikant ir aiškinant BVK normas negalima remtis BK 3 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Apygardos teismas papildo šią poziciją. BK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Lygtinio paleidimą reglamentuojančios teisės normos yra BVK, kuriame numatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančias BVK nuostatas. Bausmių vykdymo įstatymas nėra baudžiamasis įstatymas. Teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar poveikio priemonių vykdymo tvarką yra procesiniai teisės aktai. Padėtį sunkinančio įstatymo negaliojimo atgal principo taikymas galimas tik materialiosios baudžiamosios teisės atžvilgiu, o nagrinėjamu atveju ginčijamas procesinių teisės aktų taikymas, kuriems minėtas principas neturi jokios įtakos
Remiantis konstitucine jurisprudencija įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). BVK 158 straipsnio 2 punkto atžvilgiu to nėra padaryta ir tai pagrindžia imperatyvą, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus.
Skunde pareiškėjas teigia, kad lygtinio paleidimo netaikymas pažeidžia jo teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje nėra užtikrinta teisė į lygtinį paleidimą ar atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Laisvės atėmimo bausmė, paskirta kompetentingo teismo nuosprendžiu, pirmiausia yra pagrįsta procesais pirmoje ir apeliacinėje instancijose, o Konvencijos 6 straipsnis netaikomas procesui, kurio metu sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, nes nėra sprendžiamas baudžiamojo kaltinimo ar civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas (Ganusauskas v. Lithuania (dec.), no. 47922/99, 1999 m. rugsėjo 7 d.) (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-619-626/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. J. skundą atmesti ir 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti galioti nepakeistą
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.