- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-38/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Kazys Kailiūnas (pran.), Donatas Šernas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos
- Atsakovas
- V. P., G. G., Utenos apskrities viršininko administracijai, K. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. A., J. G.-R., A. G., J. Ž., A. S., Au
- Advokatai
- Saulė Katauskaitė
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Donato Šerno,
dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojos atstovei prokurorei Violetai Šulčytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1900-45/2005 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojos ieškinį atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, V. P. , G. G. , K. G. , tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. A. , J. G.-R., A. G. , J. Ž. , A. S. , Au. S. , dėl pažymų ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja, gindama viešąjį interesą, 2005 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, V. P. , G. G. , K. G. , prašydama pripažinti negaliojančiomis 2000 m. spalio 20 d. Utenos apskrities administracijos Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymas Nr.967, Nr.968, Nr.969, pripažinti negaliojančiais Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 3 d. sprendimus Nr.55589-45-6378, Nr.55590-45-6379, Nr.55591-45-6380, priteisti valstybei iš atsakovės V. P. 41 485 Lt, iš atsakovo G. G. 41 387 Lt, iš atsakovo K. G. 41 485 Lt, priteisti valstybei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad V. P. 1992 m. kovo 27 d., G. G. 1992 m. sausio 28 d., K. G. 1992 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Ignalinos rajono Linkmenų apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymais atkurti nuosavybės teises į jų senelio G. Gr. (Gr.) iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdytą 12,8 ha dydžio žemės sklypą Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje, Mačiutiškių kaime. Prie minėtų prašymų pateikė giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku G. Gr. (Gr.) patvirtinančius dokumentus ir Lietuvos archyvų generalinės direkcijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. archyvo pažymą Nr. 667, kurioje nurodoma, kad Švenčionių apskrities valsčių archyvinio fondo dokumentuose 1945-1946 m. ūkinėje knygoje yra žinių, kad Gr. G. , Kazio, gyveno Kaltanėnų valsčiaus Pelenių apylinkės Marjampolio kaime ir nuosavybės teisėmis turėjo 12,8 ha žemės. 2000 m. liepos 24 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-753-02/2000 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. Gr. (Gr.) nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d. Ignalinos rajono Linkmenų seniūnijos Mačiutiškių kaime valdė 12,8 ha žemės. 2000 m. rugpjūčio 17 d. G. G. ir K. G. , 2000 m. rugpjūčio 28 d. V. P. kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administracijos Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydami atkurti nuosavybės teises į jiems priklausantį žemės sklypą, esantį Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje, Mačiutiškių kaime, grąžinant jį natūra. 2000 m. spalio 20 d. Utenos apskrities administracijos Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius pagal G. G. , K. G. , V. P. prašymus parengė pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Pažymose nurodyta, kad pagal pareiškėjų pateiktus nuosavybės dokumentus nustatyta, jog į buvusio savininko G. Gr. (Gr.) nuosavybės teisėmis valdytus 12,8 ha žemės Utenos apskrities Ignalinos rajono Mačiutiškių kaime, remiantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, G. G. turi teisę į 4,26 ha, K. G. ir V. P. turi teisę į po 4,27 ha žemės. Utenos apskrities viršininko administracijos 2001m. rugpjūčio 3d. sprendimais Nr. 55589-45-6378, Nr. 55590-45-6379 ir Nr. 55591-45-6380 V. P. , G. G. ir K. G. atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančią žemės dalį. 2004 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-753-02/2000 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė teismą panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2000 m. liepos 24 d. sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. Gr. (Gr.) nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d. Ignalinos rajono Linkmenų seniūnijos Mačiutiškių kaime valdė 12,8 ha žemės, o G. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Ignalinos rajono apylinkės teismas, atnaujinęs procesą ir išnagrinėjęs bylą, 2004 m. lapkričio 17 d. sprendimu panaikino Ignalinos rajono apylinkės teismo 2000 m. liepos 24 d. sprendimą ir atmetė G. G. pareiškimą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs G. G. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 17 d. sprendimo, 2005 m. kovo 10 d. nutartimi G. G. apeliacinį skundą atmetė ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė pažymėjo, kad panaikintas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2000 m. liepos 24 d. sprendimas, todėl neliko pagrindo nuosavybės teisei į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti ir atsakovai V. P. , G. G. ir K. G. negali būti laikomi piliečiais, turinčiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į tariamai G. Gr. (Gr.G. G. ) nuosavybės teisėmis valdytą 12,8 ha ploto sklypą. Ieškovė nurodė, kad 2000 m. spalio 20 d. Utenos apskrities administracijos Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 967, Nr. 968, Nr. 969 ir Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 3 d. sprendimai Nr.55589-45-6378, Nr.55590-45-6379, Nr.55591-45-6380, kuriais V. P. , G. G. ir K. G. atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančią sklypo dalį, atitinkamai 4,27 ha, 4,26 ha ir 4,27 ha, buvusio savininko G. Gr. (Gr.G. G. ) nuosavybės teisėmis valdyto 12,8 ha sklypo Utenos apskrityje Ignalinos rajone Mačiutiškių kaime, grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise, priimti pažeidžiant LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto ir 3 straipsnio reikalavimus, todėl jie pripažintini neteisėtais ir dėl to negaliojančiais. Nurodė, kad pripažinus negaliojančiais Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 3 d. sprendimus Nr.55589-45-6378, Nr.55590-45-6379 ir Nr.55591-45-6380, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, taikytina restitucija. Pažymėjo, kad atsakovai, jiems nuosavybės teise priklausančias sklypo dalis, perleido tretiesiems asmenims. Duomenų apie trečiųjų asmenų nesąžiningumą nenustatyta, todėl šiuo atveju iš atsakovų, neteisėtai gavusių sklypo dalis pagal administracinius aktus, turi būti vykdoma restitucija pinigais (CK 6.146 str.). Atsakovai sklypo dalis tretiesiems asmenims perleido žinodami apie tai, kad teisme vyksta ginčas dėl sklypo priklausymo jų seneliui G. Gr., o taip pat žinodami apie tai, kad yra panaikintas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2000 m. liepos 24 d. sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Ieškovė nurodė, kad atsakovai V. P. , G. G. ir K. G. , perleisdami nuosavybėn tretiesiems asmenims sklypo dalis, buvo nesąžiningi, todėl jie privalo atlyginti valstybei didžiausią turto vertę (CK 6.147 str. 2 d.), t.y. sklypo dalių vidutinę rinkos vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino - pripažino negaliojančiais 2000 m. spalio 20 d. Utenos apskrities administracijos Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymas Nr.967, Nr.968, Nr.969 bei Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 3 d. sprendimus Nr.55589-45-6378, Nr.55590-45-6379, Nr.55591-45-6380, priteisė iš atsakovų V. P. 41 485 Lt, 1 244,55 Lt žyminio mokesčio, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš K. G. 41 485 Lt, 1 244,55 Lt žyminio mokesčio, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir iš G. G. 41 387 Lt, 1 241,60 Lt žyminio mokesčio, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 17 d. sprendimu panaikinus 2000 m. liepos 24 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. Gr. (Gr.) nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d. Ignalinos rajono, Linkmenų seniūnijos, Mačiutiškių kaime valdė 12,8 ha žemės, turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės - Utenos apskrities administracijos Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. spalio 20 d. pažymos Nr. 967, Nr. 968, Nr. 969 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir 2001 m. rugpjūčio 3d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimai Nr. 55589-45-6378, Nr.55590-45-6379, Nr.55591-45-6380 kaip prieštaraujantys LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto, 3 straipsnio nuostatoms. Teismas, vadovaudamasis CK 6.145 straipsniu ir remdamasis tuo, kad faktinių aplinkybių, įrodančių trečiųjų asmenų nesąžiningumą, į bylą nėra pateikta, konstatavo, kad tretieji asmenys laikytini sąžiningais žemės sklypo, kurio registro Nr. 45/10764, unikalus Nr.4540-02005-0077, esančio Mačiutiškių kaime, Ignalinos rajone, įgijėjais, kad žemės sklypo negalima išreikalauti iš tolimesnių įgijėjų dėl jų sąžiningumo ir kad restitucija taikytina pinigais iš turtą pagal panaikintus administracinius aktus gavusių asmenų. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.147 straipsnio antrąją dalį, jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Teismas konstatavo, kad atsakovų veiksmai, sudarant 2004 m. gruodžio 1 d. ir 2004 m. gruodžio 9 d. dovanojimo bei 2005 m. sausio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis dėl pastarojo sklypo dalių, laikytini nesąžiningais, kadangi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovai sklypo dalis tretiesiems asmenims perleido žinodami apie tai, kad teisme vyksta ginčas dėl sklypo iki 1940 m. liepos 22 d. priklausymo jų seneliui G. Gr. (Gr.), taip pat žinodami apie tai, kad yra panaikintas 2000 m. liepos 24 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. Gr. (Gr.) nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d. Ignalinos rajono, Linkmenų seniūnijos, Mačiutiškių kaime valdė 12,8 ha žemės. Teismas pažymėjo, kad 2005 m. spalio 19 d. VĮ Registrų centro informacinių paslaugų skyriaus pažymoje nurodyta, kad paminėto žemės sklypo, esančio Mačiutiškių kaime, Ignalinos rajone, indeksuota vertė per laikotarpį nuo 2001 m. rugpjūčio 3 d. iki 2004 m. lapkričio 12 d. nesikeitė ir buvo 123 277 Lt, vidutinė rinkos žemės sklypo vertė buvo perskaičiuota pagal G. G. 2004 m. lapkričio 12 d. prašymą ir sudarė 124 357 Lt, todėl 2004 m. lapkričio 12 d. šio žemės sklypo 427/1280 dalies vidutinė rinkos vertė buvo 41 485 Lt., 426/1280 dalies - 41 388Lt. Teismo nuomone, nurodyta žemės sklypo vertė atitinka ieškovės reikalaujamą priteisti sumą. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį dėl 41 387 Lt priteisimo iš G. G. ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas, nustatydamas priteistiną iš atsakovų sumą, nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro informacinių paslaugų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. pažyma Nr.(7.2/1147)s-8550, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, esančio Mačiutiškių kaime, Ignalinos rajone, vidutinė rinkos žemės sklypo vertė 2001 m. rugpjūčio 3 d. nebuvo perskaičiuota, vidutinė rinkos žemės sklypo vertė buvo perskaičiuota pagal G. G. 2004 m. gruodžio 12 d. prašymą ir tuo metu sudarė 124 357Lt. VĮ Registrų centro informacinių paslaugų skyriaus pažymoje Nr.(7.2/1147)s-8550 nurodytos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės negalima laikyti tikslia ir teisinga, kadangi VĮ Registrų centro informacinių paslaugų skyriaus pažymoje nurodyta ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra netiksli, nes ji buvo apskaičiuota masinio vertinimo būdu, t.y. vadovaujantis preliminarių žemės sklypo matavimų rezultatais ir neatsižvelgiant į konkretaus žemės sklypo situaciją, neįvertinant jame esančio miško kokybės bei medynų tūrio vertės. Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro Utenos filialo 2005 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr.(5.10/2090/04)S-652, kuriame nurodyta, kad „perskaičiuojant vidutinę rinkos vertę nebuvo atsižvelgiama į medyno vertės pokyčius. Buvo naudojami kadastrinių matavimų metu (2001 05 14) nustatyti duomenys apie medynų vertę“. Remiantis Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie LR aplinkos ministerijos pažymoje Nr.0509-7233 nurodytais duomenimis, minėtame žemės sklype medynų vertė yra 76 347Lt. Medynų vertė apskaičiuota vadovaujantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie Finansų ministerijos 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr.5 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2005 08 01“. Remiantis prie VĮ Registrų centro informacinių paslaugų skyriaus pažymos Nr.(7.2/1147)s-8550 pridėtu registro išrašu, šiuo metu žemės sklypo Nr. 45/10764, unikalus Nr.5440-0005-0077, vidutinė rinkos vertė yra 81 068 Lt. Ši žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo patikslinta atsižvelgus į Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos pažymą Nr.0509-7233. Teismas, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą, netenkino atsakovų prašymo skirti ekspertizę žemės sklypo vidutinei rinkos kainai 2004 m. gruodžio 12 d. nustatyti, nors byloje esančių įrodymų akivaizdžiai neužteko.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą ieškovė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja ir atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovų V. P. 41 485 Lt, 1 244,55 Lt žyminio mokesčio, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš K. G. 41 485 Lt, 1 244,55 Lt žyminio mokesčio, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir iš G. G. 41 387 Lt, 1 241,60 Lt žyminio mokesčio, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą, panaikintina ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo nustatytų pagrindų pakeisti ar panaikinti neapskųstą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti negaliojančiais 2000 m. spalio 20 d. Utenos apskrities administracijos Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymas Nr. 967 dėl G. G. . G. , Nr. 968 dėl V. P. , Nr. 969 dėl K. G. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų bei Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 3 d. sprendimus Nr. 55589-45-6378, Nr. 55590-45-6379 ir Nr. 55591-45-6380, kuriais V. P. , G. G. ir K. G. atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančią dalį, atitinkamai 4,27 ha, 4,26 ha ir 4,27 ha, buvusio savininko G. Gr. (Gr.) nuosavybės teisėmis valdyto 12,8 ha miško Utenos apskrityje, Ignalinos rajone, Mačiutiškių kaime.
Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu jo turto vertė buvo mažiausia, o jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovai V. P. , G. G. ir K. G. , privalantys grąžinti 12,8 ha sklypo, esančio Mačiutiškių kaime, Ignalinos rajone, Utenos apskrityje, dalis, yra nesąžiningi. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad apeliaciniu skundu neginčijama nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina paminėtą pirmosios instancijos teismo išvadą.
Apeliacinės instancijos teismas apelianto G. G. prašymu 2006 m. liepos 17 d. nutartimi paskyrė ekspertizę turto – 12,8 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio registro Nr.45/10764, unikalus Nr.4540-0005-0077, kadastrinis Nr.4540/005:77 Linkmenų k.v., adresas Ignalinos rajono savivaldybė, Mačiutiškių kaimas - vertei nustatyti. Pateikto į bylą VĮ Registrų centro ekspertizės akto Nr.1/2006 išvadoje nurodyta, kad šio 12,8 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypo (su medynais) vidutinė rinkos vertė 2001 m. rugpjūčio 3 d. buvo 159 418 Lt (sklypo 426/1280 dalių – 53 056 Lt), 2004 m. gruodžio 1 d. buvo 81 317 Lt (sklypo 426/1280 dalių – 27 063 Lt) ir 2006 m. rugpjūčio 29 d. (ekspertizės atlikimo metu) buvo 91 923 Lt (sklypo 426/1280 dalių – 30 593 Lt). Ekspertizės išvadas patvirtino ir pagrindė apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis.
Byloje nustatyta, kad atsakovams V. P. , K. G. ir G. G. nuosavybės teisės į nurodyto sklypo dalis buvo atkurtos 2001 m. rugpjūčio 3 d., t. y. atsakovų sklypo dalių gavimo data yra 2001 m. rugpjūčio 3 d. Byloje taip pat nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 1 d. G. G. , 2004 m. gruodžio 9 d. K. G. ir 2005 m. sausio 19 d. V. P. sandoriais perleido sklypo dalis tretiesiems asmenims.
Teisėjų kolegija pagal ekspertizės išvadą ir kitus į bylą pateiktus įrodymus konstatuoja, kad didžiausia grąžintino turto – paminėto sklypo dalių vertė buvo šio turto gavimo metu, t.y. 2001 m. rugpjūčio 3 d. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovai V. P. , G. G. , K. G. privalo atlyginti didžiausią grąžintino turto vertę, sprendimu priteisė iš atsakovo (apelianto) G. G. ir kitų atsakovų ne didžiausią grąžintino turto vertę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad nelaikomas blogesnio apeliantui sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje numatytu atveju (CPK 313 str.).
CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymu negalima nustatyti kokio nors baigtinio bylų, kuriose teismui (apeliacinės instancijos teismui taip pat) leidžiama apginti viešą interesą (inter alia peržengiant apeliacinio skundo ribas), sąrašo arba bylų, kuriose teismui neleidžiama apginti viešojo intereso (inter alia peržengiant apeliacinio skundo ribas), sąrašo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad CPK 320 straipsnio antroji dalis ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kitas, ne CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas, negali peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nors to ir reikalauja viešasis interesas, ir jų neperžengus šio teismo sprendimas (nutartis) būtų neteisingas (neteisinga) ir būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstitucinės valstybės ir teisingumo principams.
Viešo intereso apsaugai įstatymų leidėjas teikia pirmumą prieš privatų interesą.
Teisėjų kolegija dėl nurodytų motyvų sprendžia, kad dėl viešojo intereso gynimo peržengtinos apeliacinio skundo ribos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. visas sprendimas ar atskiros jo dalys nėra įsiteisėję, kadangi bent vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų padavus apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas dėl viešojo intereso gynimo gali peržengti apeliacinio skundo ribas ir, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, privalo patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tai reiškia, kad dėl viešojo intereso gynimo ir dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo teismas veikia ex officio ir privalo patikrinti neįsiteisėjusį teismo sprendimą tiek skundą nepadavusių asmenų atžvilgiu, tiek ir neapskųstą teismo sprendimo dalį.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovų V. P. 41 485 Lt, 1 244,55 Lt žyminio mokesčio, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš K. G. 41 485 Lt, 1 244,55 Lt žyminio mokesčio, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir iš G. G. 41 387 Lt, 1 241,60 Lt žyminio mokesčio, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą, panaikintina ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1, 4 punktais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovų V. P. 41 485 Lt, 1 244,55 Lt žyminio mokesčio, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš K. G. 41 485 Lt, 1 244,55 Lt žyminio mokesčio, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir iš G. G. 41 387 Lt, 1 241,60 Lt žyminio mokesčio, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.