- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2-880-669/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- Z. M.
- Ieškovas
- E. S.
- Advokatai
- Alius Galminas, Vidmantas Stonkus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo E. S. ieškinį atsakovei Z. M. dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamete dukra ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas turėtų teisę kiekvienais metais paimti dukrą G. S., gim. (duomenys neskelbtini), su savimi kartu praleisti vasaros atostogas, poriniais metais rudens, žiemos dukros atostogų metu turi teisę pasiimti dukrą G. gyventi pas save, poriniais metais sutikti Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus pasiimant dukrą pas save nuo gruodžio mėn. 23 d. 18 valandos iki sausio mėn. 3d. 18 val., poriniais metais turėtų teisę pasiimti dukrą G. pas save sutikti Šv. Velykas bei netrukdomai galėtų kiekvieną dieną su dukra bendrauti telefonu, interneto ryšiu. Iki bylos išnagrinėjimo prašė nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė neleidžia matytis su vaiku.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad sau atsakove iš esmės yra susitarę dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, yra atsakovės parengta taikos sutartis, tačiau ji nėra realizuotina, kadangi atsakovė nesutinka padengi ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas būtų linkęs mažinti iki 1000 Lt, todėl prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad iš esmės ji neprieštarauja ieškovo reikalavimams bendrauti su dukra, tačiau nurodo, kad ji taip pat pageidauja vasaros dalį praleisti su dukra. Todėl siūlo ieškovui dukrą vasaros metu pasiimti nuo liepos mėnesio 1 dienos ir grąžinti iki rugpjūčio 15 dienos. Be to atkreipė dėmesį, kad dukters mokslo metais esančios žiemos atostogos sutampa su Šv. Kalėdomis ir žiemos atostogomis ir ieškovo reikalavimai dubliuojasi. Taip pat nurodo, kad pageidauja, kad ieškovas pats asmeniškai pasiimtų dukrą ir ją gražintų, o nepavestų tai pašaliniams asmenims, nes jai neramu dėl dukters kelionių saugumo su kitais asmenimis. Taip pat pageidauja, kad dukters paėmimą ir pristatymą atgal atliktų savo sąskaita ir nereikštų priekaištų dėl dukters kelionių išlaidų. Atsiliepime nurodo, kad reikalavimas leisti jam bendrauti su dukra kiekvieną dieną telefonu ar internetu, jai nesuprantamas, nes ji dukrai bendrauti su tėvu tokiomis priemonėmis netrukdo ir jei ieškovui kyla kokių abejonių, siūlo savo iniciatyva papildomai dukrą aprūpinti mobiliuoju ryšiu ir internetu. Kadangi ieškinio iš esmės neginčija, siūlo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti LR CPK 93 str. nustatyta tvarka.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais sutiko iš pat pradžių, tačiau juos siūlė konkretinti ir patvirtino, kad buvo linkę su ieškovu sudaryti taikos sutartį, tačiau tokiu atveju, atsakovės ir jos atstovo manymu, šalys turėjo pasilikti prie savų bylinėjimosi išlaidų, o nesutarus taikiai dėl to reikalavimo, siūlo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti LR CPK 93 str. nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovui E. S. ir Z. M. (duomenys neskelbtini) yra gimusi dukra G. S. (b.l. 7), tačiau vaiko tėvai kartu negyvena. E. S. pateikė įrodymus, kad jis gyvena ir dirba Belgijoje (b.l. 39-47).
Teismas pažymi, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta ar nebuvo sudaryta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Šalys tarpusavio bendru sutarimu iš esmės sutarė šalims priimtinomis sąlygomis bendrauti su dukra, sutariant, kad E. S. turi teisę dukrą G. S. pasiimti gyventi pas save į savo gyvenamąją vietą kiekvienų metų liepos 01 dieną ir grąžinti rugpjūčio 15 dieną; poriniais metais rudens, žiemos dukros atostogų metu pasiimti dukrą nuo gruodžio 23 dienos 18 valandos iki sausio 3 dienos 18 valandos; poriniais metais pasiimti dukrą pas save sutikti Šv. Velykas; netrukdomai galės kiekvieną dieną su dukra bendrauti telefonu, interneto ryšiu bei, kad E. S. dukrą pasiims ir pristatys (iš) į nuolatinę gyvenamąją vietą su mama Z. M., savo sąskaita. Šalys buvo susitarusios, kad E. S. iš anksto informuos ir suderins su Z. M., koks asmuo pasiims dukrą ir pristatys ją atgal. Tokioms bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygoms neprieštaravo ir išvadą duodančios institucijos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas.
Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir jų lygiateisiškumą vaiko auklėjime, laiko, kad ieškovo prašoma nustatyti tvarka, su kuria iš esmės sutiko atsakovė ir, kurios sąlygos buvo aptartos tarp šalių taikos sutarties projekte, yra teisingos ir sąžiningos, nes tiek ieškovui tiek atsakovei tenka maždaug po vienodai laiko bendravimui su dukra, kas atitinka šalių lygiateisiškumo principą. Teismas, spręsdamas ieškinio tenkinimo apimtį, vadovaujasi būtent šalių sutartos bendravimo tvarkos projektu.
Šalys sutarę dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ginčą byloje kelia dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo atstovas, po atsakovės atsisakymo sudarius taikos sutartį padengiant nors 1000 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, pareiškė reikalavimą tenkinant ieškinį priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sumoje 2315 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant ieškinį, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir už atstovavimą teisme.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovo atstovo pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 2315 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas. Pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacija) 8.2 punktu už ieškinį rekomenduojama maksimali 3 MMA suma, o už vieną atstovavimo valandą rekomenduojama maksimali 0,15 MMA suma. Už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą ( išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), nustatytas maksimalus 0,12 MMA užmokestis.
Ieškovo atstovas teismui pateikė du Pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos atsakovas turėjo atitinkamai 1815 Lt ir 500 Lt išlaidų. Teismui pateiktos dvi išlaidų detalizavimo pažymos. Pirmoji išlaidų detalizavimo pažyma yra 1815 Lt sumai, antroji bendrai 2315 sumai.
Pažymėtina, kad nors ieškinio surašymo kaina neviršytų minėtų rekomendacijų, tačiau tiek pirmoje tiek antroje pažymoje pateikti detalizuojantys duomenys nesutampa (b.l. 23 ir 65). Pirma - skiriasi ieškinio surašymo įkainiai, galutinėje pažymoje nebenurodoma už konsultacijas sumokėta suma, atstovavimo valandų skaičius nesutampa su teismo posėdžio protokoluose fiksuotu laiku ir tai prieštarauja rekomendacijų 6 punkto reikalavimams.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos apimtis nėra didelė, byla nereikalavo specialių žinių, nėra sudėtinga, teismas mano, jog nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijoje nurodyto bylinėjimosi išlaidų maksimalaus dydžio, tačiau nesant aiškiai išlaidų detalizacijai, atsižvelgiant į rekomendacijų 5 punktą, vadovaujantis LR CPK 93 str. 4d., teismas nukrypsta nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų taisyklių ir sprendžia, kad jos turėtų būti mažinamos iki 1 350 Lt. Tokia išvada darytina ir dėl ieškovo atstovo pateiktų išlaidų detalizavimo pažymų trūkumų ir, vertinant tai, kad 2012-06-19 ieškovo atstovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo su trūkumais (b.l. 32-33), dėl ko, ne dėl atsakovės kaltės bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai padidėjo.
Atsakovės atstovo pateiktos atsakovės turėtos 605 Lt turėtos bylinėjimosi išlaidos ir jų detalizacija neprieštarauja Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymui Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
Ieškinį teismui tenkinus iš dalies išlaidos paskirstytinos proporcingai ieškinio tenkinamiems reikalavimams ( CPK 93 str. 2,3 dalys). Teismui pripažinus, kad patenkinta 80 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 1080 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 80 Lt žyminio mokesčio už ieškinį. Atmetus 20% ieškininių reikalavimų, atsakovei būtų iš atsakovo priteistina proporcingai 121 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju darytinas išskaitymas iš atsakovės priteistinos sumos ieškovo naudai, nustatant galutinę ieškovui iš atsakovės priteistiną 959 Lt sumą išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 80 Lt žyminio mokesčio už ieškinį.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
II. Nustatyti ieškovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. E. S. pasiima G. S. gyventi pas save į savo gyvenamąją vietą kiekvienų metų liepos 01 dieną ir grąžina rugpjūčio 15 dieną;
2. poriniais metais rudens, žiemos dukros atostogų metu E. S. pasiima G. S. nuo gruodžio 23 dienos 18 valandos iki sausio 3 dienos 18 valandos;
3. poriniais metais E. S. pasiima dukrą G. S. pas save sutikti Šv. Velykas;
4. E. S. netrukdomai gali kiekvieną dieną su dukra bendrauti telefonu, interneto ryšiu;
5. E. S. dukrą pasiims ir pristatys (iš) į nuolatinę gyvenamąją vietą su mama Z. M., savo sąskaita;
6. E. S. įpareigotinas iš anksto informuoti ir suderinti su Z. M., koks asmuo pasiims dukrą ir pristatys ją atgal.
III. Priteisti iš Z. M., a.k(duomenys neskelbtini) 1039Lt E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jo turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
IV. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.