Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant J. Žilionienei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas – pareiškėjui D. R., jo atstovui advokatui Romualdui Matoniui, Marijampolės RAAD skyriaus atstovui I. K., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal pareiškėjo D. R. skundą, dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento K. R. agentūros 2014-02-17 nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2014-02-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento K. R. agentūros nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3AM084995 vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. P. už tai, kad D. R. 2013 metų rugsėjo ketvirtą ar penktą dienomis (tikslesnė data nenustatyta) VĮ K. R. mokomosios miškų urėdijos K. R. girininkijos 74 kvartale (tikslesnė vieta nenustatyta) medžiotojų klubo ,,Šilas“ medžioklės ploto vienete ,,Sendrūnė“ medžiojo be galiojančio medžioklės lapo, tuo pažeisdamas Medžioklės LR teritorijoje taiksyklių 16.2 p., 24.1 p., 58.2 p. reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 2 d. paskyrė jam 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą, o už tai, kad 2013 metų rugsėjo ketvirtą ar penktą dienomis (tikslesnė data nenustatyta) VĮ K. R. mokomosios miškų urėdijos K. R. girininkijos 74 kvartale (tikslesnė vieta nenustatyta) medžiotojų klubo ,,Šilas“ medžioklės ploto vienete ,,Senrūdė“ apie dvidešimtą valandą naudodamasis nenustatytu šaunamuoju ginklu (apyvartoje turi kombinuotą medžioklinį šautuvą Nr.44192) neturėdamas tam licencijos sumedžiojo briedžio patiną, tuo padarydamas 19110 Lt žalą aplinkai, tuo pažeisdamas Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 16.4 p., 24.1 p., 58.2 p., 58.14 p. reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 4 d. paskyrė jam administracinę nuobaudą – teisės medžioti atėminą dvejiems metams. Vadovaujantis LR ATPK 30, 30 ², 31, 32, 33 str., D. R. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – teisės medžioti atėminą dvejiems metams, briedžio patino kaukolės viršutinę dalį su ragais D-3 ir K-3 saugojant K. R. agentūroje iki atskiro sprendimo priėmimo. Medžiotojo bilietą Nr.029424 nuobaudos galiojimo laikotarpiu saugojant K. R. agentūroje.

2014-03-07 Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas D. R. skundas dėl minėto 2014-02-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento K. R. agentūros nutarimo. D. R. prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir jame nurodytoje vietoje nei jam inkriminuoto, nei jokio kito administracinės teisės pažeidimo nepadarė, tuo metu ir toje, ar kokioje nors kitoje vietoje jis apskritai nemedžiojęs, kas jo manymu visiškai suprantama, kad jokio briedžio patino nėra nušovęs. Taip pat nurodo, kad skundžiamas nutarimas nėra motyvuotas, tariamai nustatytos bylos aplinkybės nutarime nepagrįstos jokiais įrodymais, dėl pareiškėjas taip pat negali išsamiai bei kritiškai motyvuoti savo nesutikimo su nutarimu pagrindo, išskyrus tai, kad jam inkriminuotų pažeidimų vietoje nemedžiojo apskritai, todėl jokių teisės pažeidimų padaryti negalėjo. Pareiškėjo manymu, jo atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą leistinais įrodymais turėtų pagrįsti nutarimą priėmusios ir nuobaudą paskyriusios institucijos atstovas, tačiau jo žiniomis tokių įrodymų nėra, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o atdministracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Teismo posėdyje D. R. skundą palaikė. Paaiškino, jog jokio briedžio nenušovė. Nurodė, kad byloje yra keli jo paaiškinimai. 19 dieną jam prieš pietus paskambino A. P. ir nurodė 12.30 val. atvykti į agetūrą, dėl ko nesakė. Nuvykus, reikėjo laukti kol atvyks R. C.. Parodė kompiuteriu ragus, klausė ką apie tai žino. Buvo klausimas kur nušovęs briedį, į jo paaiškinimus niekas nekreipė dėmesio. Klausinėjo trys asmenys A. P., A. K. ir policijos pareigūnas R. C.. Iš pradžių policininkas klausė kur nušovęs briedį, nurodė, jog viską žino, liepė prisipažinti, paaiškindamas, kad tada bus administracinio teisės pažeidimo byla, o jei neprisipažins, tai baudžiamoji byla, veš į „sklepą“. Apklausa užtruko mažiausiai kelias valandas. Po to buvo atvykęs Č. B., į antrą pusę apklausos buvo surašyti paaiškinimai, Kundrotienė siūlė degtinės, vyko vos nepasityčiojimas. Nurodė, kad pats kelias dienas prieš tai buvo vartojęs alkoholį, todėl rankos drebėjo ir galva svaigo, todėl pats pasakė „jei viską žinote rašykit“. Mano, kad pasirašė ant kelių pasiaiškinimų vien dėl to, kad galėtų išeiti, jų neperskaitinėjo. Šių paaiškinimų metu nenurodęs, kad sumedžiojo briedžio patiną. Perskaičius 2013 09 19 paaiškinimą, nurodė, kad į klausimus atsakinėjo taip arba ne, sutiko su apklausą vykdžiusių pareigūnų teiginiais. Visus teiginius nurodė išgalvotus, kvartalą sugalvojo, nurodytam kvartale niekada nemedžiojęs, tai darė, kadangi norėjo pailsėti. Apie rastus ragus pranešė pažįstamas K. D., pažįsta jį seniai ir dažnai bendrauja. Kada paskambino neprisimena, skambino į tarnybinį telefoną, kuriuo niekas daugiau nesinaudoja. Atvyko į vietą pažiūrėti. Ragai buvo patraukti prie keliuko, pridengti plėvele. Apie tai niekam nepranešė, ragus įsidėjo į mašiną, K. D. liko miške. Ragus parsivežė namo, laikė apie 2-3 dienas. Po dviejų dienų kadangi sklido blogas kvapas, sugalvojo ragus nuvirti, nuvirus, galva buvo paruošta apdirbimui. Paskambino B. V. ir nuvežė jam ragus sutvarkyti. B. V. klausė ar yra dokumentai. Mano, kad B. V. išsigalvoja, jog jam pasakė, kad briedį nušovė iš bokštelio. Agentūroje apklausos dieną parodyti įvykio vietą nesiūlė, tai pasiūlė padaryti po savaitgalio, pirmadienį, paaiškino, kad duomenys išgalvoti, vėliau į telefoninius skambučius neatsakė.

Byloje remiantis ATPK 249 str. 2d. taikant BPK 276 str. 5d. bylą nagrinėjant teisme iš naujo, perskaityti anksčiau teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai.

Liudytojas K. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog D. R. pažysta. Miške tarp Bebruliškių ir K. R., grybaudamas rado jam nežinomo žvėries ragus. Ragai buvo su žvėries galva įdėti į maišelį. Paskambino D. R., kadangi jis yra miškininkas, medžiotojas, pasakė, kad rado ragus, prašė atvažiuoti. Atvažiavus D. R. ragus jam atidavė. Įvykis buvo penktadienį, rugsėjo mėnesį, galėjo būti apie 12-13 diena, tačiau tiksliai neprisimena, žino, kad buvo penktadienis apie 10 val. ryto. Iki D. R. atvažiavo su ragais vaikščiojo po mišką, maišelį išmetė, odos nebuvo, jautėsi kvapas nuo kaukolės, ar kaukolė buvo su žandikauliu neatsimena. Kokius ragus rado tokius ir atidavė D. R.. Paaiškino, kad miško kvartalų nežino, buvo apie 300 metrų nuo geležinkelio stoties, ragus rado miške. Kvartalo numerį buvo nugirdęs, kuo met miškininkas tikrino kompiuteryje. Nuvažiavo į mišką kartu, jiems tai parodė. Dirba R. R. įmonėje.

Liudytojas B. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog D. R. pažysta. Briedžio galvą su ragais gavo iš D. R.. Rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos neprisimena D. R. paskambino, prašė paruošti ragus, klausė ar yra dokumentai, D. R. atsakęs, kad bėdų nebus. Pats D. R. nepasakojo, kad pats sumedžiojo briedį. Perskaičius jo paaiškinimą bylos tyrimo metu nurodė, kad taip suprato, jog D. R. briedį sumedžiojo. Liepė D. R. galvą nuvirti ir atvežti. Po skambučio ragus atvežė po dviejų dienų su nuvirta galva. Jis ją sutvarkė, ragus pasiėmė regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai. Ragai buvo švieži, nesmirdėjo, tai buvo briedžio patino ragai.

Liudytojas R. C. teismo posėdžio paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK smurtinių nusikaltimų skyriaus viršininku. Jam žinoma, kad savo viršininko nurodymu turėjęs pasidomėti dėl briedžio galvos nukaulinimo, kur yra galva. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, pas asmenį dirbusį pagal patentą, kuris paaiškino iš kur gavo briedžio galvą. Po to nuvyko į K. R. pasidomėti ar teisėta, ar neteisėta medžioklė. Nuvažiavus buvo iškviestas D. R., su juo kabinete bendravo. D. R. sunkiai sekėsi atsakinėti į užduotus klausimus, nurodyti iš kur pas jį atsirado briedžio galva. Apklausa truko ilgai, buvo keista, kad jis negalėjo atsakyti į elementarius klausimus. D. R. prašymu iškvietė Č. B.. Šiam atvykus jis nurodė kitą asmenį iš kurio gavo briedžio galvą, kur yra nurodytas žmogus nepaaiškino. Tiesioginės aplinkybės nesitvirtino, kad medžiojo D. R.. Nurodė, kad dalyvavo D. R. apklausoje, kurią vykdė aplinkos apsaugos pareigūnė. Nesulaukęs apklausos pabaigos išvažiavo, D. R. parodymų nėra matęs. Pats D. R. nesugebėjo atsakyti iš kur gavo briedžio galvą. Jis susiimdavo už galvos, prakaituodavo, nežino gal jo sveikata buvo bloga, galėjo būti „pagiriotas“. Į apklausą buvo atvykęs Č. B., tačiau į kabinetą nebuvo įleistas. D. R. buvo užduodami paprasčiausi klausimai, iš kur atsirado briedžio galva, tačiau jis atsakyti nesugebėjo, klausinėjo pareigūnų ką jam atsakyti ir kaip geriau pasielgti. Psichologinio spaudimo nebuvo, niekas jo negąsdino, paprasčiausiai buvo užduodami klausimai.

Liudytojas Č. B. teismo posėdžio paaiškino, kad rugsėjo mėnesį, galėjo būti 19 diena po pietų, apie 3 val. jam paskambino kolega iš Marijampolės AVPK R. C., paprašė atvykti į miškų urėdiją. Nuvykus, R. C. kabinete nebuvo, buvo A. P.. Kad D. R. agentūroje žinojo, nes jis prieš tai, buvo minėjęs. Po to, iš gretimo kabineto išėjo R. C., o į tą patį kabinetą užėjo A. P., matė, kad tame kabinete sėdėjo D. R., girdėjo, kad buvo ir moteris. R. C. jam nurodė, kad D. R. paaiškino, jog nušovė briedį ir, kad jis kartu dalyvavo nurodytoje medžioklėje, siūlė prisipažinti, kadangi D. R. viską papasakojo. Tuo momentu kabinete buvo tik R. C.. Pasakė, kad apie tai nieko nežino, tada šis nuėjo atgal į kabinetą kuriame buvo A. P., o šis atėjo, kuriame buvo jis. A. P. taip pat pradėjo aiškinti, kad D. R. papasakojo, jog jie abu kartu su D. R. nušovė briedį, siūlė prisipažinti, susitvarkyti reikalus, kad viskas paprasčiau išsispręstų. Girdėjo kaip gretimame kabinete R. C. pakeltu tonu kalbėjo su D. R., grasino uždaryti į sklepą. Taip pat girdėjosi moteriškas balsas. Taip pat paaiškino, kad, įvykio dieną apie pietus kalbėjosi su D. R., kuris pasakė, kad yra kviečiamas A. P.. Vėliau bendravo su D. R., šis sakė, kad jį apkaltino, jog nušovė briedį, grasino į sklepą uždaryti , dėl to išsigandęs pasirašė paaiškinimą. Nurodė, kad D. R. pažysta kelis metus, tuo metu jis buvo kelias dienas vartojęs alkoholį, depresuotas. Pats dirba tyrėju, todėl mano, kad tokios būsenos žmogus bet ką gali pasakyti tiek laiko būdamas apklausiamas. Kad apžiūrėti klubo kuriame medžioja su D. R. bokštelių teritoriją, reikėtu apie pusės dienos laiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą bei argumentuotą sprendimą, teisė žinoti už ką jam yra taikomos įstatyme numatytos sankcijos. Motyvuotas nustatytų aplinkybių įvertinimas reiškia, kad motyvuojamojoje nutarimo dalyje turi būti nurodyta ne tik nustatytos aplinkybės atitinkančios konkrečiam ATPK straipsnį numatyto pažeidimo požymius bei nurodytos faktinės pažeidimo aplinkybės, bet ir išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos nutarimą priimančio pareigūno ar organo išvados; argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti įrodymai atmetami; Turi būti ne tik išvardinti įrodymai, bet ir išdėstytas jų turinys, nurodant įrodomąją reikšmę, taip pat pasisakoma dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie yra prieštaringi bei nutarimo turinį, daro išvadą, kad priimant nutarimą nurodytų įstatymo reikalavimų nesilaikyta, todėl jau vien dėl to skundžiamo nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Iš bylos medžiagos bei institucijos atstovo pozicijos bylą nagrinėjant teisme, daroma išvada, kad nustatytos aplinkybės ir D. R. kaltė padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus grindžiama, jo paties 2013 09 19 17 val. paaiškinimu, liudytojo K. D. paaiškinimo neatitikimu faktinėms aplinkybėms apie liudytojo K. D. paaiškinimuose nurodytą ragų radimo laiką, kadangi jo aiškinimas prieštarauja liudytojo B. V. parodymams apie briedžio galvos pristatymo laiką.

Teismas konstatuoja, kad nurodyti duomenys yra prieštaringi, juos laikyti patikimais nėra pagrindo, jie nėra pakankami nustatyti faktines aplinkybes ir D. R. kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas ir leistinumas. Nagrinėjamu atveju remiantis byloje surinktų įrodymų visuma negalima konstatuoti fakto, jog D. R. 2013 09 04-05 d. vykdydamas neteisėtą medžioklę(medžiodamas be medžioklės lapo), naudodamas šaunamąjį ginklą, neteisėtai sumedžiojo briedžio patiną.

Akivaizdu, kad įvykiuose dalyvaujantys asmenys, aplinkybes gali suvokti skirtingai, dėl individualių atminties savybių, nuo įvykio iki apklausos praėjusio laiko, streso įtakos, ir kitų individulių savybių. Kaip matyti iš K. D. 2013 09 23 16 val. 10 min. paaiškinimo jis nurodė, kad briedžio patino galvą rado‚ maždaug dvi ar daugiau savaitės iki apklausos, ir tai buvo ketvirtadienis ar penktadienis“, paprašytas tikslinti laiką kategoriškai mėnesio dienos nenurodė, išsireikšdamas, kad „tai turėjo būti 12-13 diena, apie 9-10 val. ryto“. Apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad mėnesio dienos tiksliai nepamena, tačiau žino, kad tai buvo penktadienis. Tikslinant bylos aplinkybes byloje Marijampolės RAAD K. R. agentūros prašymu VĮ K. R. mokomoji miškų urėdija savanoriškai pateikė D. R. naudojamo tarnybinio mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, iš kurių matyti, kad kaip nurodyta K. D. 2013 11 28 15 val. 26 min. paaiškinime, D. R. pranešė naudodamasis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip matyti iš išklotinių, fiksuojamas D. R. ir K. D. kontaktas 2013 09 06( penktadienį) 09 val. 49 min., o tai patvirtina K. D. 2013 09 23 d. paaiškinimo, kad rado galvą daugiau kaip prieš dvi savaites, apie 9-10 val ir apie tai telefonu pranešė D. R., teisingumą. Vertinant B. V. parodymus apie laiką kada buvo pristatyta briedžio galva, konstatuojama, jog jis pirminiame paaiškinime nurodė, kad tai buvo 2013 09 04, 2013 10 16 paaiškinimu tikslino, nurodė, kad prieš atveždamas galvą D. R. paskambino iš telefono (duomenys neskelbtini) apie dvi dienos iki tol ir tai turėjo būti 2013 09 01-02 dienos. Paaiškinime B. V. nurodė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš išklotinių joks B. V. ir D. R. kontaktas nuo 2013 08 01 iki 2013 09 08 9 val. 10 min. nefiksuotas. Pirmasis kontaktas fiksuojamas 2013 09 08 9 val. 10 min. taip pat 2013 09 09 16 val. 48 min. 17 val. 45 min.. Vertinant šiuos duomenis kyla abejonės ar B. V. briedžio galva su ragais buvo pristatyta 2013 09 04 kaip jis teigia paaiškinime, priešingai galima daryti išvadą, kad jam briedžio galva buvo atvežta po to kai ją galimai rado K. D.(2013 09 06). Be to, teismas konstatuoja, kad tiek K. D. parodymai, tiek D. R. parodymai apie galvos radimo (perdavimo) vietą buvo tikrinami. Įvertinant, kad vietovė yra miške, teismas konstatuoja, kad abu asmenys patvirtindami savo parodymų teisingumą vietą nurodė iš esmės analogiškai, šiais duomenimis nėra paneigtas, o priešingai patvirtintas D. R. paaiškinimo teisingumas, kad briedžio galva buvo rasta, briedžio nesumedžiojo. Be to, akivaizdu, jog tokio gyvūno kaip briedis sumedžiojimas, jo dorojimas sumedžiojimo vietoje, pakankamai ilgą laiko tarpo palieką matomus pėdsakus, tikslu surasti galimus pažeidimo pėdsakus, juos apžiūrėti, medžioklės plotas kuriame medžioja D. R. apžiūrėtas nebuvo, jokie duomenys be paties D. R. paaiškinimo(kaip jis nurodo išgalvoto) negauti.

Dėl 2013 09 19 17 val. D. R. paaiškinimo kaip įrodymo leistinumo, teismas konstatuoja, kad iš šio paaiškinimo nėra aišku kokiam statuse apklausinėtas D. R., tačiau iš jo turinio bei pirmojo suformuluoto ir konkrečiais teiginiais paremto klausimo(Kada vykdėte medžioklę, kai buvo sumedžiotas briedžio patinas?), galima daryti išvadą, jog buvo apklausiama apie galimai paties D. R. padarytą pažeidimą, tokiu atveju kaip asmuo traukiamas atsakomybėn apklausiamasis remiantis ATPK 272 str. duoti parodymus turi teisę, o ne pareigą, kad tokios teisės jam buvo aiškintos duomenų nėra. Atsižvelgiant į Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad nei vienas asmuo negali būti verčiamas duoti parodymus prieš save, teisė neatsakyti į tokio pobūdžio klausimus bei neduoti parodymų prieš save, turi būti taip pat paaiškinta ir kaip liudytojui apklausiamam asmeniui, tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą. Kadangi jokių duomenų, kad šios teisės D. R. buvo išaiškintos nėra, todėl nėra pagrindo nurodytu paaiškinimu remtis asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn, teismas šį paaiškinimą pripažįsta neleistinu įrodymu byloje.

Apklausiamas teismo posėdžio B. V. parodė, kad D. R. nepasakojo, kad pats sumedžiojo briedžio patiną, nurodė, jog jis taip suprato, jo parodymai teisme ir bylos tyrimo metu šioje dalyje prieštaringi. B. V. perteikė tik paaiškinimą išgirstą iš paties D. R., tai yra iš tiesioginio įrodymų šaltinio, kurį tikrinant, tokios aplinkybės paneigtos. Todėl B. V. parodymai nėra pakankamas įrodymas byloje nustatant konkrečias neteisėtos medžioklės aplinkybes- laiką, būdą, vietą, medžioklės dokumentų pildymo tvarkos pažeidimus.

Teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007), o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismas sprendžia, kad D. R. paaiškinimas teisme nėra paneigtas, dėl praėjusio laiko tarpo surinkti naujų įrodymų nėra galimybės, todėl dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju LR ATPK 85 str. 2d. 4d. nurodytų administracinių teisės pažeidimų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nėra įrodyti, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Įvertinus faktines ir teisines bylos aplinkybes, pripažįstama, kad 2014-02-17 LR AM Marijampolės RAAD Kalvarijos agentūros nutarimas Nr. 51 nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir byla nutraukta(LR ATPK 250 str. 1d. 1p) .

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės RAAD K. R. agentūros 2014-02-17 nutarimą, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 85 str. 2 d. 4d. , ir jam paskirta nuobauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl LR ATPK 85 str. 2 d. 4d. numatytų administracinių teisės pažeidimų D. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės RAAD K. R. agentūrai, D. R..