Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-584-541/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-19
Bylos Nr.: I3-584-541/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01208-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Jolanta Vėgelienė (pirm.)
Pareiškėjas: R. B.
Atsakovas: Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-584-541/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01208-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,dalyvaujant pareiškėjui R. B.,atsakovo atstovei E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Regioninės plėtros departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Regioninės plėtros departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2020 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ (toliau – Įsakymas) 1 punktą; 2) įpareigoti Departamento direktorę E. D. atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 m. Vertinimo komisijoje, kurioje būtų suteikta galimybė dalyvauti ir Departamento darbo tarybos atstovui (I t., b. l. 1–7).

Pareiškėjas paaiškina, kad 2020 m. sausio 31 d. buvo atliktas jo, Departamento Klaipėdos apskrities skyriaus (toliau – Skyrius) (duomenys neskelbtini), kasmetinis tarnybinės veiklos už 2019 metus vertinimas, kurį atliko jo tiesioginė vadovė ir pareiškėjo veiklą įvertino nepatenkinamai. Tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo I skyriuje „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ tiesioginės vadovės buvo pažymėta, kad pareiškėjas pirmą užduotį įvykdė 100 proc. (įvykdyta); antrą užduotį, kuri buvo įvertinta pagal tris kriterijus: 100 proc. (kvietimų teikti projektinius pasiūlymus dėl regiono projektų įgyvendinimo paskelbimas tinkamai ir laiku), 25 proc. (savivaldybių pateiktų projektinių pasiūlymų įvertinimas nustatytu laiku), 100 proc. (Klaipėdos regiono projektų sąrašų projektų parengimas tinkamai ir laiku) (dalinai įvykdyta), o trečia užduotis – 100 proc. (įvykdyta). Motyvuoto siūlymo II skyriuje „Pasiektų rezultatų, vykdant užduotis, vertinimas“ buvo pažymėta, kad pareiškėjas neįvykdė užduočių, ir pateiktas įvertinimas 1 balu. Motyvuotame siūlyme nurodoma, kad buvo praleisti projektinių pasiūlymų įvertinimo terminai, tačiau su tuo pareiškėjas nesutinka, kadangi įvertinimo terminai būdavo derinami su Skyriaus vedėja ir ji žinojo apie esamą situaciją.

Pažymi, kad Motyvuoto siūlymo III skyriuje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ visi pareiškėjo tarnybinės veiklos gebėjimai nepagrįstai įvertinti žemiausiu 1 balu, pareiškėjo įsitikinimu, jis sugeba tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl Vertinimo anketoje vertinimo kriterijus įsivertino 3 balais. Motyvuoto siūlymo IV skyriuje „Kvalifikacijos vertinimas“ pareiškėjo kvalifikacija įvertinta 1 balu, jis su tokiu vertinimu nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad kvalifikaciją nuolat tobulina mokymuose, seminaruose, studijuojant teisės aktus ir panašiai. Pareiškėjas nesutinka su V skyriaus „Bendras tarnybinės veiklos vertinimas“ bendru jo tiesioginės vadovės vertinimu nepatenkinamai. Atkreipia dėmesį, kad Motyvuoto siūlymo IV skyriuje „Siūlymai valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui“ nebuvo pažymėtas joks siūlymas, tuo buvo pažeistas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1295 (toliau – Aprašas), 10.7 punktas, kuriame nustatyta, kad tiesioginis vadovas įrašo atitinkamai vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 8 ar 9 dalyje nustatytų siūlymų. Pareiškėjas su aptartu tiesioginės vadovės vertinimu nesutiko, manė, kad jis yra nepragrįstas ir nemotyvuotas, todėl kreipėsi į Departamento direktorių prašydamas jo tarnybinę veiklą įvertinti Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje (toliau – Vertinimo komisija). Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad Motyvuotas siūlymas bei Vertinimo anketa jam susipažinti buvo pateikti tiesioginės vadovės nepasirašyti, be datos.

Pareiškėjas nurodo, kad Vertinimo komisijoje posėdis vyko 2020 m. vasario 26 d., kuriame dalyvavo pats pareiškėjas. Pareiškėjo tarnybinė veikla Vertinimo komisijoje buvo taip pat įvertinta nepatenkinamai, su tokiu vertinimu pareiškėjas nesutiko. Vertinimo komisija pateikė siūlymą valstybės tarnautojui nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnę, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Pareiškėjas pažymi, kad jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pats žemiausias pareiginės algos koeficientas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo tarnybinė veikla Vertinimo komisijoje buvo vertinta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. nesilaikant Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalies reikalavimų, jog jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas, o kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas. Vertinimo komisijoje nedalyvavo Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų darbo tarybos (toliau – Darbo taryba) atstovas.

Atsiliepimas

Atsakovas Regioninės plėtros departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti (II t., b. l. 2–12).

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, prašo panaikinti Departamento direktorės 2020 m. kovo 4 d. įsakymo „Dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ 1 punktą, kuriame numatyta pritarti Komisijos išvadoje pateiktam Vertinimo komisijos sprendimui dėl siūlymo įgyvendinimo ir, atsižvelgiant į tai, kad Departamento Klaipėdos apskrities skyriaus (duomenys neskelbtini) R. B. nustatytas mažiausias tai pareigybei nustatytas koeficientas, Departamento direktorė nutarė neįgyvendinti Vertinimo komisijos išvadoje pateikto siūlymo nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas. Skundžiamu įsakymu pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, šiuo įsakymu pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės ir jis nesukelia pareiškėjui apibrėžtų materialių teisinių pasekmių. Iki šio įsakymo ir po šio įsakymo priėmimo pareiškėjo padėtis nėra pakitusi, todėl skundžiamas įsakymas negali būti ginčo administraciniame teisme objektas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad jam yra nesuprantamas tarnybinės veiklos rezultatų bendras įvertinimas ir jo apskaičiavimas. Atsakovas pažymi, kad tiesioginis vadovas, vertindamas suformuluotas ir valstybės tarnautojo per 2019 metus įvykdytas užduotis, procentais vertino tik kiekybinius kriterijus, tačiau jie neatspindėjo kokybinio kriterijaus, kuris, kartu su kiekybiniu kriterijumi, atsispindėjo bendrame pasiektų rezultatų, vykdant užduotis, vertinimo bale (valstybės tarnautojas neįvykdė užduočių pagal vertinimo kriterijus). Nors užduotys buvo įvykdytos, tačiau buvo padaryta klaidų.

Pažymi, kad R. B., vykdydamas 1 užduotį, žinojo, kad jis privalėjo vadovautis Regionų planų rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V-706 ,,Dėl Regionų planų rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), nuostatomis, tačiau to nepadarė ir tai turėjo neigiamų pasekmių tolesniame skyriaus darbe, taip pat apsunkino regiono savivaldybių administracijų bei Klaipėdos regiono plėtros tarybos (toliau – ir Taryba), kurią sudaro 26 nariai – regiono savivaldybių merai, savivaldybių tarybų nariai bei socialiniai – ekonominiai partneriai, darbą. Dėl netinkamo veiksmų planavimo ir koordinavimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Klaipėdos regiono plėtros plano keitimo“, Šilutės rajono savivaldybės administracija 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomo finansavimo skyrimo projektui ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Skuodo rajono savivaldybės administracija 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl projekto papildomo finansavimo“ skyrimo“ pateikė prašymus dėl papildomo finansavimo skyrimo jų įgyvendinamiems projektams anksčiau, nei buvo pakeistos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos (toliau – ir ITVP) bei Klaipėdos regiono 2014–2020 metų plėtros planas (toliau – ir Planas). Dėl šių priežasčių skyrius turėjo atlikti papildomą darbą, vertindamas savivaldybių administracijų pateiktus prašymus, rengdamas neigiamas vertinimo išvadas, rengdamas medžiagą Tarybos posėdžiui, vykusiam 2019 m. gruodžio 2 d. (Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimas Nr. 10), Taryba turėjo svarstyti ir priimti sprendimus dėl šių prašymų netenkinimo. Be to, Vidaus reikalų ministerijai (toliau – ir VRM) atlikus reikiamus ITVP pakeitimus, visa ši procedūra turėjo būti atlikta pakartotinai ir buvo klausimas pateiktas svarstyti Tarybos posėdžiui 2020 m. vasario 28 d. (Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimas Nr. 11), tuo apsunkinant skyriaus, savivaldybių administracijų ir Tarybos darbą.

Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas, pildydamas 2 užduoties 1 dalį „skelbti kvietimus teikti projektinius siūlymus dėl regiono projektų įgyvendinimo“, deklaravo, kad užduotis įvykdyta 100 proc., tačiau patikrinus buvo nustatyta, kad priemonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kvietimas teikti projektinius pasiūlymus buvo paskelbtas 3 dienomis vėliau, nei tai nustatyta 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo administravimo Regioninės plėtros departamente prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus procedūrų aprašo, patvirtinto Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 51V-3, (toliau – ir Vidaus procedūrų aprašas) 19.3.1 papunktyje. Užduotis paskelbti patikslintą kvietimą R. B. perduota 2019 m. spalio 25 d., kvietimas paskelbtas 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. po 13 dienų vietoje 10 dienų. Akivaizdu, kad ne visi kvietimai buvo paskelbti laiku, todėl negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad užduotis įvykdyta nepriekaištingai.

Motyvuotame siūlyme pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos regiono projektų sąrašų projektai parengti tinkamai ir laiku – 100 proc., tačiau patikrinus pateiktą informaciją nustatyta, kad ne visi regiono projektų sąrašai buvo parengti tinkamai. Pavyzdžiui, buvo gautas Centrinės projektų valdymo agentūros 2019 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad dviejų į regiono projektų sąrašus įtrauktų projektų paraiškų pateikimo terminai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, o projektas „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo būti traukiamas į regiono projektų sąrašą, nes jame numatytos veiklos yra nefinansuotinos. Dėl to buvo gaišinamas savivaldybių administracijų laikas, nes jos turėjo rašyti prašymus dėl regiono projektų sąrašų pakeitimo, Taryba turėjo svarstyti ir priimti sprendimus dėl sąrašų taisymo, yra reikalinga iš naujo suplanuoti lėšas, atsiradusias iš sąrašo išbraukus projektą, todėl ne visi regiono projektų sąrašai buvo parengti tinkamai.

Pateikdamas informaciją apie 3 užduoties – „Departamento direktoriaus nustatyta tvarka publikuoti informaciją apie Klaipėdos regiono plėtros tarybos veiklą bei priimtus sprendimus interneto svetainėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). registruoti SFMIS2014 informaciją apie Klaipėdos apskrities skyriaus ir Klaipėdos regiono plėtros tarybos atliekamus veiksmus“ įvykdymą, R. B. nurodo, kad užduotį įvykdė 100 proc. Patikrinus informaciją nustatyta, kad, pavyzdžiui, laiku nebuvo SFMIS publikuoti su Tarybos 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) susiję dokumentai. Taip pat tinklapyje www.(duomenys neskelbtini) nėra publikuotas Tarybos 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedas. Teigti, kad užduotis buvo įvykdyta tinkamai ir laiku nėra pagrindo.

Paaiškina, kad Skyriaus vedėja tik patvirtindavo, jog pareiškėjams siunčiamos pastabos yra tinkamos ir vertinimo išvadoje surašyta informacija yra teisinga, tačiau nei siunčiamuose raštuose, nei vertinimo išvadoje nėra derinami ar tvirtinami vertintojo vertinimo terminai.

2019 m. R. B. buvo suformuluota užduotis – Departamento direktoriaus nustatyta tvarka publikuoti informaciją apie Klaipėdos regiono plėtros tarybos veiklą bei priimtus sprendimus interneto svetainėse www.(duomenys neskelbtini) ir www.(duomenys neskelbtini), registruoti SFMIS2014 informaciją apie Klaipėdos apskrities skyriaus ir Klaipėdos regiono plėtros tarybos atliekamus veiksmus. Atsakovas pažymi, kad ši užduotis nėra nuolatinio pobūdžio, kaip teigiama R. B. skunde, ir priklauso nuo suorganizuotų Tarybos posėdžių bei juose priimtų sprendimų skaičiaus. Kadangi užduotis yra nenuolatinio pobūdžio, yra susijusi su Tarybos posėdžiais, vieno dokumento publikavimas nereikalauja didelių laiko sąnaudų (10-20 min.) ir darbas yra techninio pobūdžio, už šios papildomos užduoties vykdymą R. B. buvo skirtas minimalus 10 proc. priedas prie pareiginio atlyginimo, tačiau šis priedas buvo mokamas maksimalų leistiną terminą, numatytą Valstybės tarnybos įstatyme. Prieš paskiriant šią užduotį pareiškėjui, skyriaus vedėja D. M. žodžiu aptarė tai su R. B. ir jis sutiko šią užduotį atlikti. Be to, Departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 51V-81 patvirtintame Klaipėdos apskrities skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.9 punkte numatyta, kad (duomenys neskelbtini) vykdo kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas bei su skyriaus funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio skyriaus vedėjo pavedimus, tačiau atsižvelgdama į R. B. išreikštą nepasitenkinimą dėl to, kad jam nėra skiriamas priedas už papildomų užduočių vykdymą, skyriaus vedėja D. M. perėmė šią funkciją ir nuo 2020 m. vasario 25 d. pati publikuoja informaciją atitinkamose interneto svetainėse.

Šalies argumentai

R. B. savo skunde teigia, kad Motyvuotame siūlyme einamųjų metų užduotys buvo suformuluotos vienasmeniškai skyriaus vedėjos D. M. ir užduotys suformuluotos neproporcingai didelės apimties (net 5). Atsakovas informuoja, kad visiems kitiems skyriaus darbuotojams Motyvuotuose siūlymuose taip pat yra numatyta po 5 einamųjų metų užduotis. Einamųjų metų užduotis skyriaus vedėja D. M. pateikė R. B. susipažinimui el. paštu 2019 m. sausio 29 d., pokalbiai dėl Motyvuoto siūlymo aptarimo su valstybės tarnautoju vyko 2019 sausio 29 ir 31 dienomis. Tiek pirmojo, tiek antrojo susitikimo metu R. B. nutraukė aptarimą ties 2 užduoties 2 dalies vertinimu, išeidamas iš kabineto ir tuo būdu atsisakydamas kvalifikacijos vertinimo anketos ir kitų Motyvuoto siūlymo dalių, įskaitant jam formuluojamų užduočių, aptarimo. Dėl šios priežasties buvo surašytas 2020 m. sausio 31 d. atsisakymo susipažinti su motyvuotu siūlymu aktas.

R. B. savo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įsivertino labai gerai, tačiau Skyriaus vedėja D. M., remdamasi kasdienio darbo patirtimi, nesutiko su tokiu pareiškėjo įsivertinimu dėl objektyvių priežasčių (pateikdama įrodymus) ir pareiškėjo visapusišką informacijos valdymą, atliekant funkcijas, įvertino neigiamai.

Pareiškėjas savo gebėjimus efektyviai paskirstyti darbo laiką įvertino labai gerai. Vedėja D. M. su tokiu vertinimu nesutiko, pagrįsdama tuo, kad iš 12 per metus (duomenys neskelbtini) įvertintų projektinių pasiūlymų tik vienas buvo įvertintas per Vidaus procedūrų apraše nustatytus terminus, atkreipia dėmesį, kad kitos tiesioginės funkcijos yra atliekamos paskutinę termino dieną, pvz. Tarybai posėdžių medžiaga dažnai pateikiama paskutinę dieną, darbo dienos pabaigoje. Dėl to net yra tekę nukelti Tarybos posėdžio rašytinės procedūros tvarka datą kitai dienai. Atsižvelgdama į tai, vedėja D. M. pareiškėjo gebėjimą efektyviai paskirstyti darbo laiką įvertino blogai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad jo kvalifikacijos įvertinimas yra neobjektyvus ir nepagrįstas įrodymais, tačiau pažymėtina, kad R. B. kvalifikacija buvo įvertinta pagal Aprašo 4 priedo „Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai“ II skyriuje nurodytus kriterijus ir buvo pridėti pavyzdžiai argumentų patvirtinimui. Išklausyti tiesioginio vadovo argumentai bei įvertintas pareiškėjo emocijų ir sugebėjimų atsakyti į suformuluotus klausimus lygis.

R. B. nurodo, kad vedėjos jam įteikti vertinimo dokumentai buvo tinkamai neįforminti, t. y. nepasirašyti, be datos. Atsakovas pažymi, kad dokumentui įprastai yra suteikiamas numeris ir data, kai jį suderina ir pasirašo abi šalys. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neišklauso jam teikiamų pastabų, yra impulsyvus, agresyviai reaguoja į bet kokią kritiką. Pareiškėjui nutraukus jo vertinimo dokumentų aptarimą ir atsisakius su jais susipažinti pasirašytinai, jo prašymu jam buvo įteikta dokumentų kopija, kurią jis buvo gavęs el. paštu aptarimui, dokumentų įteikti jam neįmanoma, nors teisės aktai numato pasirašytiną susipažinimą su dokumentais, tačiau iki šiol pareiškėjas nėra pasirašęs nė vienos išvados, siūlymo ar kitų dokumentų, susijusių su jo tarnybinės veiklos vertinimu.

Pažymi, kad atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą Vertinimo komisijoje, ji, vertindama 2019 m. valstybės tarnautojui paskirtas užduotis, vertino rodiklius bei išsamiai analizavo ir aptarinėjo, ar tiesioginis vadovas pagrįstai įvertino pareiškėjo rezultatus pagal jam nustatytas užduotis ir už pasiektus rezultatus. Išsamiai išnagrinėjusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vykdant nustatytas užduotis, vietoj tiesioginio vadovo skirto 1 balo (valstybės tarnautojas neįvykdė užduočių pagal vertinimo rodiklius) skyrė 2 balus (valstybės tarnautojas iš esmės įvykdė užduotis pagal vertinimo rodiklius). Tačiau Vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina ne tik pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, tačiau ir kvalifikaciją bei gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (Aprašo 42 punktas). Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjas nesugebėjo pagrįsti savo prieštaravimų tiesioginės vadovės vertinimui, nenurodė pavyzdžių, kokius pasiūlymus teikė skyriaus vedėjai dėl darbo procedūrų tobulinimo ar iškilusių probleminių klausimų sprendimo variantų, nesuprato jam formuluojamų klausimų, reiškė emocijas, nepagrindė teiginių dėl savo aukštos kvalifikacijos ir kompetencijų. Dėl šios priežasties, Vertinimo komisijos bendras tarnybinės veiklos įvertinimas, įvertinus pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, valstybės tarnautojo kvalifikaciją bei gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, liko toks kaip ir tiesioginio vadovo – nepatenkinamai.

Atsakovo nuomone, Darbo tarybos nario dalyvavimas Vertinimo komisijos posėdyje stebėtojo teisėmis nesuteikia Darbo tarybos nariui teisės užduoti papildomus klausimus, atstovauti valstybės tarnautoją komisijoje ar pateikti atskirą nuomonę dėl atlikto vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo tarybos narys nebuvo pakviestas į Vertinimo komisijos posėdį teisės aktų nustatyta tvarka, buvo pateiktas užklausimas Darbo tarybai dėl jos skiriamo asmens atlikto tarnybinės veiklos vertinimo posėdžio garso įrašo išklausymui, kad būtų įgyvendinta Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalyje numatyta, tačiau neįgyvendinta pareiga, pranešti Darbo tarybai apie vykdomą Darbo tarybos nario tarnybinės veiklos vertinimą Vertinimo komisijoje. Teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės komisijos posėdyje stebėtojo teisėmis dalyvaujantiems asmenims vertinti valstybės tarnautojo kompetencijos ar gebėjimų. Nei Darbo taryba, išklausiusi Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, nei Departamento direktorė, susipažinusi su garso įrašu, požymių, jog vertinimas Vertinimo komisijoje buvo šališkas ar bent kiek įtakotas pareiškėjo dalyvavimo Darbo tarybos veikloje, nenustatė. Komisijos posėdyje buvo laikomasi Apraše numatytų procedūrų ir vertinama tik pareiškėjo kompetencija atlikti 2019 metų suformuluotas užduotis, gebėjimai bei kvalifikacija. Dėl mažareikšmio procedūrinio pažeidimo, kurį buvo stengiamasi ištaisyti kitomis alternatyviomis priemonėmis, naikinti priimto sprendimo pagrindo nėra, be to, vertinimo komisijos priimtas sprendimas į pareigas priimančiam asmeniui nėra privalomas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Neginčijo, kad atsakovo atsiliepime nurodytas užduotis atliko ne per Vidaus procedūrų apraše nustatytus terminus, tačiau mano, kad dėl to nėra jo kaltės, nurodė, jog terminų laikymosi tuo metu nebuvo paisoma visame skyriuje.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo vertinimas buvo objektyvus ir pagrįstas, ji neturi duomenų, kad kiti skyriaus darbuotojai būtų pažeidinėję užduočių terminus. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo ne kartą sakoma dėl terminų sustabdymo, tačiau jis tik žodžiu pateikdavo pastabas, bet toks būdas nesustabdo terminų. Nurodė, kad nuo 2021 m. kovo 1 d. Departamente įvykus struktūrinei pertvarkai nebeliko Darbo tarybos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Regioninės plėtros departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, 2020 m. sausio 31 d. buvo atliktas pareiškėjo kasmetinis tarnybinės veiklos už 2019 metus vertinimas, kurį atliko jo tiesioginė vadovė ir pareiškėjo veiklą įvertino nepatenkinamai.

Tiesioginio vadovo motyvuotame siūlyme valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiškėjui buvo suformuluotos šios 2019 metų užduotys: 1) Departamento direktoriaus nustatyta tvarka dalyvauti Klaipėdos regiono 2014–2020 metų plėtros plano keitime; 2) Departamento direktoriaus nustatyta tvarka skelbti kvietimus teikti projektinius pasiūlymus dėl regiono projektų įgyvendinimo, vertinti savivaldybių pateiktus projektinius pasiūlymus, rengti Klaipėdos regiono projektų sąrašų projektus ir sąrašų pakeitimus; 3) Departamento direktoriaus nustatyta tvarka publikuoti informaciją apie Klaipėdos regiono plėtros tarybos veiklą bei priimtus sprendimus interneto svetainėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., registruoti SFMIS2014 informaciją apie Klaipėdos apskrities skyriaus ir Klaipėdos regiono plėtros tarybos atliekamus veiksmus. Pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai buvo numatyti: 1) Tinkamai ir laiku vykdytos tiesioginio vadovo užduotys, susijusios su Klaipėdos regiono 2014–2020 metų plėtros plano keitimu; 2) Tinkamai ir laiku paskelbti kvietimai teikti projektinius pasiūlymus dėl regiono projektų įgyvendinimo, įvertinti savivaldybių pateikti projektiniai pasiūlymai, parengti Klaipėdos regiono projektų sąrašų projektai; 3) Tinkamai ir laiku publikuota informacija apie Klaipėdos regiono plėtros tarybos veiklą bei priimtus sprendimus interneto svetainėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., SFMIS2014 įregistruota informacija apie Klaipėdos apskrities skyriaus ir Klaipėdos regiono plėtros tarybos atliekamus veiksmus (I. t., b. l. 37–45).

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2020 m. sausio 31 d. atliktu kasmetiniu jo tarnybinės veiklos vertinimu už 2019 metus, 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į Departamento direktorių, prašydamas jo tarnybinę veiklą įvertinti Vertinimo komisijoje (I. t., b. l. 9).

2020 m. vasario 26 d. įvyko Vertinimo komisijos posėdis, kurio metu, išklausiusi tiek pareiškėjo, tiek ir pareiškėjo tiesioginės vadovės D. M. argumentus bei įvertinusi Tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu ir Karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, Vertinimo komisija priėmė sprendimą įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai ir pasiūlė į pareigas priimančiam asmeniui valstybės tarnautojui nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo koeficientas (I t., b. l. 33–36).

Vertinimo komisija surašytą išvadą pateikė Departamento direktorei, kuri 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ nutarė pritarti Komisijos išvadoje pateiktam Vertinimo komisijos sprendimui dėl siūlymo įgyvendinimo ir, atsižvelgdama į tai, kad Klaipėdos apskrities skyriaus (duomenys neskelbtini) R. B. nustatytas mažiausias tai pareigybei nustatytas koeficientas, neįgyvendino Vertinimo komisijos išvadoje pateikto siūlymo nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas (I. t., b. l. 32).

Pareiškėjas su tokiu Įsakymu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.), taip pat Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1295 redakcija).

VTĮ nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus. Valstybės tarnautojų pareigos reglamentuotos VTĮ 16 straipsnyje, Valstybės tarnautojai privalo (šio ginčo atveju aktualios pareigos): laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla (VTĮ 27 straipsnio 4 dalis). Karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis (VTĮ 27 straipsnio 3 dalis). Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) nepatenkinamai (VTĮ 27 straipsnio 6 dalis). Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba 2) valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje; 3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus); 4) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai (VTĮ 27 straipsnio 9 dalis). Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas (VTĮ 27 straipsnio 15 dalis). Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė (VTĮ 27 straipsnio 16 dalis).

Įgyvendinant VTĮ 27 straipsnio 16 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, kuriuo patvirtino Aprašą. Aprašas reglamentuoja VTĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų kasmetinį ir neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą. Valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio datos (Aprašo 7 punktas). Pagal Aprašo 8 punkto atitinkamus papunkčius, tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu su valstybės tarnautoju: 8.1. aptaria Aprašo 5.1 papunktyje nurodytus tarnybinės veiklos rezultatus; 8.2. įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria einamųjų metų užduotis; 8.3. įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius; 8.4. įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos; 8.5. aptaria valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 8.6. aptaria valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir jos tobulinimo poreikį bei valstybės tarnautojo karjeros galimybes. Pagal Aprašo 10 punkto atitinkamus papunkčius, tiesioginis vadovas po Aprašo 8 punkte nurodyto pokalbio užpildo motyvuotą siūlymą, kuriame: 10.1. prireikus patikslina motyvuoto siūlymo I skyriaus „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltyje „Pagrindiniai praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatai“ valstybės tarnautojo nurodytus (aprašytus) tarnybinės veiklos rezultatus, nustato einamųjų metų užduotis, pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos; jeigu praėjusiais metais valstybės tarnautojo tarnybinė veikla per kasmetinį vertinimą nebuvo vertinama, nepildoma I skyriaus „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltis „Pagrindiniai praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatai“; 10.2. įrašo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant užduotis, vertinimą; 10.3. pagal nustatytus gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo kriterijus įvertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įrašo komentarus, jeigu jo ir valstybės tarnautojo vertinimai nesutampa; 10.4. įrašo valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo balą, kuris turi atitikti vertinimo anketoje gautą bendrą balą; 10.5. atsižvelgdamas į kvalifikacijos vertinimo rezultatus, įrašo valstybės tarnautojui rekomenduotiną tobulinti kvalifikaciją ir (arba) sudaro valstybės tarnautojo individualų kvalifikacijos tobulinimo planą; 10.6. įrašo bendrą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą (labai gerai, gerai arba nepatenkinamai) pagal pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant užduotis, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Jeigu valstybės tarnautojo ir tiesioginio vadovo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimo balai nesutampa, bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo balas apskaičiuojamas taikant tiesioginio vadovo skirtus balus; 10.7. įrašo atitinkamai vieną iš VTĮ 27 straipsnio 8 ar 9 dalyje nustatytų siūlymų.

Pagal Aprašo 17 punktą, tiesioginis vadovas, užpildęs motyvuotą siūlymą, supažindina valstybės tarnautoją su motyvuotu siūlymu pasirašytinai. Jeigu valstybės tarnautojas dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių priežasčių negali susipažinti su motyvuotu siūlymu, tą jis atlieka per 2 darbo dienas nuo šių priežasčių išnykimo dienos. Valstybės tarnautojui atsisakius motyvuotame siūlyme pasirašyti, kad su motyvuotu siūlymu susipažino, surašomas aktas. Šį aktą pasirašo už įstaigos personalo valdymą atsakingas administracijos padalinys ar asmuo ir vienas įstaigos valstybės tarnautojas. Jeigu už įstaigos personalo valdymą atsakingas administracijos padalinys ar asmuo atsisako motyvuotame siūlyme pasirašyti, kad su šiuo motyvuotu siūlymu susipažino, surašomas aktas. Šį aktą pasirašo du įstaigos vadovo įgalioti valstybės tarnautojai. Atlikus Aprašo 17 punkte nurodytus veiksmus, tiesioginis vadovas motyvuotą siūlymą pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui (Aprašo 18 punktas).

Pagal Aprašo 34 punktą, valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su motyvuotu siūlymu (1 ir 5 priedai) dienos, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali pateikti rašytinį kreipimąsi su prašymu, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo šį kreipimąsi vertinimo komisijai pateikia per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Pagal Aprašo 35 punktą, vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 valstybės tarnautojų, einančių pareigas toje pačioje įstaigoje, kaip ir valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla yra vertinama; VTĮ 27 straipsnio 15 dalyje nustatytu atveju į vertinimo komisijos sudėtį įtraukiamas ir profesinės sąjungos atstovas. Pagal Aprašo 41 punkto atitinkamus papunkčius, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisija posėdyje: 41.1. nagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal motyvuotą siūlymą (1 ir 5 priedai); 41.2. priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo; 41.3. priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo; 41.4. surašo Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos Vertinimo komisijos išvadą (6 priedas). Vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat vertina tarnybinės veiklos gerinimo plano vykdymo rezultatus, jeigu toks planas buvo sudarytas (Aprašo 42 punktas). Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, priima sprendimą dėl vieno iš VTĮ 27 straipsnio 8 ar 9 dalyje nurodytų siūlymų pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui (Aprašo 46 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną. Skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje (Aprašo 51 punktas).

Teismas šios bylos atveju turi nustatyti, ar pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliekamas laikantis procedūrinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusio Aprašo taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet Vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-750/2006, 2008 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2010 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-488/2010). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Pareiškėjas nurodo, kad jo tarnybinė veikla Vertinimo komisijoje buvo vertinta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. nesilaikant VTĮ 27 straipsnio 15 dalies reikalavimų, jog jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas, o kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas. Ginčo dėl to, kad Vertinimo komisijos posėdyje nedalyvavo Darbo tarybos atstovas, šioje byloje nėra, tai patvirtino ir atsakovas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (šiuo aspektu žr., pavyzdžiui, 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).

Aptartas teisinis reglamentavimas imperatyviai nurodo, kad Darbo tarybos nario dalyvavimas Vertinimo komisijos posėdyje buvo privalomas, todėl teismas konstatuoja, kad buvo padarytas procedūrinis pažeidimas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, kai vertino Vertinimo komisija, metu. Tačiau teismas šio pažeidimo nevertina esminiu. Aprašo 35 punkte nustatyta, kad vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 valstybės tarnautojų, einančių pareigas toje pačioje įstaigoje, kaip ir valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla yra vertinama. Iš byloje esančio Vertinimo komisijos 2020 vasario 26 d. posėdžio protokolo (I tomas, b. l. 34) matyti, kad Vertinimo komisija buvo sudaryta iš penkių atsakovo valstybės tarnautojų, todėl buvo laikytasi Aprašo 35 punkto reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VTĮ 27 straipsnio 15 dalis numato, jog vertinimo komisijoje darbo tarybos atstovas dalyvauja stebėtojo teisėmis. Taigi, minėtu teisiniu reglamentavimu darbo tarybos nariui nėra suteikta balsavimo teisė ar teisė vertinimo komisijos metu užduoti klausimus vertinamajam ar vertinimo komisijos nariams, darbo tarybos atstovas yra tik pasyvus vertinimo komisijos posėdžio dalyvis.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas, stengdamasis ištaisyti padarytą procedūrinį pažeidimą, 2020 m. kovo 5 d. elektroniniu laišku informavo Departamento darbo tarybą apie įvykusį Vertinimo komisijos posėdį, buvo pateiktas užklausimas Darbo tarybai, prašant nurodyti Darbo tarybos narį, kuriam atsakovas galėtų atsiųsti padarytą skaitmeninį 2020 m. vasario 26 d. vykusio posėdžio garso įrašą, kad pastaroji galėtų įvertinti Darbo tarybos nario atlikto vertinimo objektyvumą bei nediskriminavimą dėl jo dalyvavimo Darbo tarybos veikloje (I. t., b. l. 24–25). Byloje nėra ginčo ir pareiškėjas nenurodė argumentų, kad Darbo tarybai vykusio vertinimo komisijos posėdžio skaitmeninis garso įrašas nebuvo pateiktas. Pareiškėjas nurodo esminiu procedūriniu pažeidimu patį Darbo tarybos nario nedalyvavimo vertinimo komisijos posėdyje faktą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Darbo taryba būtų pateikusi kokias nors pastabas dėl Vertinimo komisijos posėdžio eigos, šališkumo ar kitų aplinkybių, kaip antai, jog pareiškėjo dalyvavimas Darbo tarybos veikloje būtų turėjęs įtakos pareiškėjo veiklos vertinimui Vertinimo komisijoje. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, susipažinęs su byloje esančiu Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašu (I t., b. l. 183). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė, kokią įtaką jo teisėms galėjo daryti Darbo tarybos nario dalyvavimas Vertinimo komisijos posėdyje, taip pat, kaip konkrečiai jo teisės buvo pažeistos. Be to, į bylą atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad Departamente įvykus struktūrinei pertvarkai nuo 2021 m. kovo 1 d. nebeliko Darbo tarybos, kadangi buvo sumažintas darbuotojų skaičius, panaikintos pareigybės ir atleisti du darbo tarybos nariai – darbo tarybos pirmininkas N. Č. bei darbo tarybos narė E. E.. Atsakovas pažymėjo, kad prieš Darbo tarybos narių atleidimą Darbo taryba neinicijavo naujos darbo tarybos rinkimų ar narių pakeitimo, o Departamente likus tik 12 pareigybių nauja Darbo taryba darbdavio iniciatyva Departamente nebus sudaroma (II t., b. l. 119–123). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą ir LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad, nors ir buvo padarytas procedūrinis pažeidimas Darbo tarybos nariui nedalyvaujant Vertinimo komisijos posėdyje, tačiau šios nagrinėjamos bylos nustatytų faktinių aplinkybių kontekste jis nėra laikytinas esminiu pažeidimu, kuris būtų pagrindas panaikinti skundžiamą Įsakymą. Teismo vertinimu, padarytas procedūrinis pažeidimas neturėjo įtakos skundžiamo Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Motyvuotas siūlymas bei Vertinimo anketa jam susipažinti buvo pateikti tiesioginės vadovės nepasirašyti, be datos, tai laiko procedūriniu jo tarnybinės veiklos vertinimo pažeidimu. Tačiau teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kritiškai. Įvertinus Apraše nurodytas nuostatas, matyti, kad tiesioginis vadovas prireikus gali patikslinti motyvuoto siūlymo tam tikrose skiltyse esančius tarnybinės veiklos rezultatus, einamųjų metų užduotis ir kitus rodiklius, todėl, kaip nurodė atsakovo atstovas, dokumentui įprastai suteikiamas numeris ir data tik po to, kai jį suderina ir pasirašo abi šalys. Aprašo nuostatos reglamentuoja, jog tiesioginis vadovas, užpildęs motyvuotą siūlymą, supažindina valstybės tarnautoją su motyvuotu siūlymu pasirašytinai, o valstybės tarnautojui atsisakius motyvuotame siūlyme pasirašyti, kad su motyvuotu siūlymu susipažino, surašomas aktas, kurį pasirašo už įstaigos personalo valdymą atsakingas administracijos padalinys ar asmuo ir vienas įstaigos valstybės tarnautojas. Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, taip pat iš atsakovo atstovės teisminio nagrinėjimo metu pateiktų paaiškinimų, pareiškėjas atsisakė pasirašyti minėtus dokumentus (II t., b. l. 8). Departamento 2020 m. sausio 31 d. atsisakymo susipažinti su tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu ir karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketa akte nurodoma, kad 2020 m. sausio 31 d. pareiškėjas atsisakė pasirašytinai susipažinti su motyvuotu siūlymu ir karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketa dviejų darbuotojų akivaizdoje; aktą pasirašė Skyriaus vedėja D. M. ir Skyriaus (duomenys neskelbtini) A. Č. (I. t., b. l. 8). Šių aplinkybių pareiškėjas niekaip nepaneigė, nenurodė, kad jam nebuvo pateikti minėti dokumentai, kad jis jų negavo ar pan., iš esmės tik abstrakčiai nurodydamas, jog jam buvo pateikti nepasirašyti ir be datos dokumentai. Tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas pats sąmoningai atsisakė pasirašyti minėtus dokumentus, darytina išvada, kad jo argumentai dėl dokumentams nesuteikto registracijos numerio ar neparašytos datos atmestini kaip nepagrįsti, kadangi tai nesutrukdė pareiškėjui suprasti Motyvuoto siūlymo bei Vertinimo anketos turinio. Be to, papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas ir vėliau, t. y. 2020 m. vasario 26 d., atsisakė pasirašytinai susipažinti su tos dienos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kas irgi rodo pareiškėjo sąmoningą siekimą nepasirašyti jam aktualių dokumentų (I. t., b. l. 22).

Pareiškėjo teigimu, jis nesutinka su jo tarnybinės veiklos vertinimu „nepatenkinamai“, kadangi mano, jog 2019 metais jam paskirtus darbus atliko gerai, laiku ir kokybiškai, taip pat kvalifikaciją nuolat tobulina mokymuose, seminaruose, studijuojant teisės aktus ir panašiai. Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad Motyvuotame siūlyme pareiškėjo tiesioginė vadovė bendrai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus „nepatenkinamai“, o Vertinimo komisija vienbalsiai pritarė tiesioginio vadovo motyvuotame siūlyme padarytai išvadai vertinti pareiškėjo veiklą nepatenkinamai.

Pareiškėjas nurodo, kad jam yra nesuprantama, kodėl jo bendras įvertinimas yra neigiamas, kuomet tiesioginės vadovės Motyvuotame siūlyme nurodyta, kad iš trijų pareiškėjui skirtų užduočių yra įvykdytos dvi 100 proc., o viena užduotis neįvykdyta tik iš dalies – 25 proc.

Atsakant į šį pareiškėjo argumentą, atkreiptinas dėmesys, kad tiesioginė vadovė, vertindama suformuluotas ir pareiškėjo per 2019 m. įvykdytas užduotis, procentais vertino tik kiekybinius kriterijus, todėl tiesioginės vadovės Motyvuoto siūlymo I skyriuje „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ pažymėta, kad tiek 1, tie 3 užduotis pareiškėjo įvykdyta pilnai. Tačiau bendrame pasiektų rezultatų, vykdant užduotis vertinimo bale atsispindi ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis atliktų užduočių vertinimo kriterijus. Šiuo atveju atsakovas pažymi, kad vertinant pareiškėjo atliktas užduotis kokybiniu kriterijumi, pareiškėjas atlikdamas užduotis padarė klaidų. Kaip antai, vykdydamas 1 užduotį „Departamento direktoriaus nustatyta tvarka dalyvauti Klaipėdos regiono 2014 -2020 metų plėtros plano keitime“ ir rengdamas Departamento Klaipėdos apskrities skyriaus 2019 m. spalio 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Klaipėdos regiono 2014-2020 metų plėtros plano pakeitimo derinimo“, nesivadovavo Regionų planų rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V-706 „Dėl Regionų planų rengimo metodikos“ (toliau – ir Metodika) atitinkamomis nuostatomis. Dėl šios užduoties netinkamo vykdymo buvo apsunkintas regiono savivaldybių administracijų bei Klaipėdos regiono plėtros tarybos darbas, Skyrius turėjo atlikti papildomą darbą, vertindamas atitinkamų savivaldybių administracijų pateiktus prašymus dėl papildomo finansavimo skyrimo jų įgyvendinamiems projektams ir rengdamas dėl šių prašymų išvadas.

Motyvuoto siūlymo I skyriuje „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ tiesioginės vadovės pažymėta, kad pareiškėjas antrą užduotį įvykdė dalinai, nurodant, kad savivaldybių pateikti projektiniai pasiūlymai nebuvo įvertinti nustatytais terminais (įvykdyta 25 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neginčija tiesioginės vadovės motyvuotame siūlyme nurodytų aplinkybių dėl 2 užduoties „Departamento direktoriaus nustatyta tvarka skelbti kvietimus teikti projektinius pasiūlymus dėl regiono projektų įgyvendinimo, vertinti savivaldybių pateiktus projektinius pasiūlymus, rengti Klaipėdos regionų projektų sąrašų projektus ir sąrašų pakeitimus“ neįvykdymo nustatytais terminais, tačiau argumentuoja, jog dėl to nėra jo kaltės bei tuo, terminų nesilaikymas buvo įprasta Skyriaus praktika. Tiesioginės vadovės Motyvuoto siūlymo I skyriuje pažymėta, kad iš pareiškėjo įvertintų 12 Klaipėdos regiono savivaldybių pateiktų projektinių pasiūlymų per nustatytus terminus įvertintas tik 1 projektinis pasiūlymas „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas taip pažymi, kad gavus 4 projektinius pasiūlymus 2018 m. lapkričio 14/28 d., pareiškėjas Plano pakeitimą inicijavo tik po 3 mėnesių ir Plano pakeitimas buvo patvirtintas Tarybos 2019 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šie projektai buvo įvertinti viršijant Vidaus procedūrų apraše nustatytus terminus.

Be to, pagal tiesioginės vadovės Motyvuoto siūlymo 2 užduoties 1 dalį „Skelbti kvietimus teikti projektinius pasiūlymus dėl regionų projektų įgyvendinimo“ atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas priemonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kvietimą teikti projektinius pasiūlymus paskelbė 3 dienomis vėliau nei tai nustatyta 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo administravimo Regioninės plėtros departamente prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus procedūrų apraše, t. y. užduotis paskelbti patikslintą kvietimą pareiškėjui buvo perduota 2019 m. spalio 25 d., tačiau kvietimas paskelbtas tik 2019 m. lapkričio 7 d. Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas ne visus Klaipėdos regiono projektų sąrašų projektus parengė tinkamai. Bylos duomenys patvirtina, kad Centrinė projektų agentūra 2019 m. gruodžio 19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog dviejų į regiono projektų sąrašus įtrauktų projektų paraiškų pateikimo terminai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, o projektais ‚(duomenys neskelbtini)“ negalėjo būti traukiamas į regiono projektų sąrašą, nes jame numatytos veikos yra nefinansuojamos. Projektų sąrašų netinkamas parengimas turėjo neigiamas pasekmes, nes savivaldybių administracijos turėjo rašyti prašymus dėl regiono projektų sąrašų pakeitimo, Savivaldybių tarybos turėjo svarstyti ir priimti atitinkamus sprendimus dėl minėtų sąrašų taisymo.

Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas jam suformuluotą 3 užduotį „Departamento direktoriaus nustatyta tvarka publikuoti informaciją apie Klaipėdos regiono plėtros tarybos veiklą bei priimtus sprendimus interneto svetainėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registruoti SFMIS2014 informaciją apie Klaipėdos apskrities skyriaus ir Klaipėdos regiono plėtros tarybos atliekamus veiksmus“ taip pat neįvykdė tinkamai ir laiku, nes atitinkami Tarybos sprendimai ir medžiaga nebuvo publikuoti arba publikuoti ne laiku.

Skunde pareiškėjais teigia, kad jis pagal 2 užduoties 2 dalį negalėjo vertinti atitinkamų Klaipėdos regiono savivaldybių pateiktų projektinių pasiūlymų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes reikėjo keisti Klaipėdos regiono 2014-2020 metų plėtros planą (toliau – Planas) ir Integruotų teritorijų vystymo programas (toliau – ITVP).

Pagal Vidaus procedūrų aprašo, patvirtinto Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 51V-3 (toliau – Vidaus procedūrų aprašas) 30.2, 30.3, 31 punktų nuostatas Departamento apskrities skyriaus darbuotojas projektinio pasiūlymo vertinimo metu įvertina, ar regioninis projektas atitinka regiono plėtros plano nuostatas, įvertina, ar regioninis projektas atitinka integruotos teritorijų vystymosi programos veiksmų plano nuostatas. Jeigu vertinant projektinį pasiūlymą paaiškėja, kad yra tenkinami ne visi projektiniam pasiūlymui teisės aktuose nustatyti reikalavimai, nustatoma, kad turi būti patikslintas kartu su projektiniu pasiūlymu pateiktas investicijų projektas, projektinio pasiūlymo vertintojas parengia raštą ir (arba) elektroninį pranešimą projektinį pasiūlymą pateikusiai savivaldybės vykdomajai institucijai, kuriame prašoma pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją ir (ar) patikslintą projektinį pasiūlymą, ir (ar) patikslintą investicijų projektą ir nustatomas terminas, per kurį savivaldybės vykdomoji institucija privalo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją. Byloje nustatyta ir pareiškėjas to neginčija, kad jis rašytinių pastabų dėl atitinkamų projektinių pasiūlymų neatitikimo Vidaus procedūrų aprašo nustatyta tvarka atitinkamoms savivaldybėms nesiuntė. Dėl šios priežasties, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas atitinkamų projektinių pasiūlymų nustatyta tvarka ir terminais negalėjo įvertinti ne nuo jo priklausančių aplinkybių.

Nors, pareiškėjo teigimu, jam buvo sudėtinga su Skyriaus vedėja derinti siunčiamus raštus dėl projektinių pasiūlymų tikslinimo, tačiau pareiškėjas nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybių, kad Skyriaus vedėja D. M., derindama pareiškėjo parengtas pastabas, turėjo pervertinti visus jo vertinamus Plano pakeitimus ar integruotas teritorijų vystymo programas, įsitikinti, kad projektinius pasiūlymus pateikusiems asmenims būtų išsiųstos pastabos apie visus nustatytus trūkumus ir pan. Akivaizdu, kad tam buvo reikalingos papildomos skyriaus vedėjos darbo ir darbo laiko sąnaudos. Be to, nors pareiškėjas ir teismo posėdžio metu akcentavo, jog ir kiti darbuotojai laiku neatlikdavo užduočių, tačiau šių motyvų niekaip nepagrindė. Pažymėtina ir tai, kad veiklos vertinimui „labai gerai“ neužtenka tik gero užduočių atlikimo – valstybės tarnautojas turi ne tik įvykdyti visas užduotis, tačiau dar ir viršyti kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius. Šiuo atveju pareiškėjo požiūris, kad terminų praleidimas užduočių vykdyme nėra procedūrinis pažeidimas, rodo nepakankamai kompetentingą jo požiūrį į darbines funkcijas, todėl ir dėl šios priežasties jo veikla negalėtų būti vertinama kitokiu balu. Iš pareiškėjo skundo turinio taip pat matyti, kad pareiškėjas ir teismo posėdžio metu vertino savo veiklą „labai gerai“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinė veikla įvertinama ,,labai gerai“ tik tuo atveju, kai visos metinės užduotys yra tinkamai įvykdytos, surinktas maksimalus balų skaičius, t. y. tarnybinė veikla turi būti atlikta nepriekaištingai, o tam tikrais atvejais net ir viršijami jos rodikliai. Kaip jau minėta, pareiškėjo tarnybinėje veikloje 2019 metais buvo nustatyti darbo kokybės neatitikimai, dėl kurių jo veikla ir buvo įvertinta nepatenkinamai.

Taip pat pareiškėjas savo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertino aukščiausiais balais – 3, tačiau tiesioginė jo vadovė visus gebėjimus įvertino nepatenkinamai, skirdama 1 balą. Kaip matyti, Vertinimo komisija iš esmės pritarė tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui ir rėmėsi Motyvuotame siūlyme išdėstytais argumentais, vertinama pareiškėjo veiklą „nepatenkinamai“. Teismo vertinimu, tiesioginė vadovė savo vertinimą detaliai argumentavo, t. y. nurodė, kad pareiškėjui sudėtinga savarankiškai rasti reikalingą informaciją, jis dažnai prašo kolegų pagalbos, taip pat, kaip aukščiau minėta, 2019 metais pareiškėjas iš viso įvertino 12 projektinių pasiūlymų, tačiau tik vienas buvo įvertintas nustatytu terminu. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas savarankiškai nesiima iniciatyvos ieškant sprendimų, vadovaujasi tik suformuluotomis užduotimis. Tačiau pareiškėjas, nors ir nesutinka su tokiu vertinimu, tačiau nei Vertinimo komisijai, nei teisminio nagrinėjimo metu niekaip nepaneigė šių nustatytų aplinkybių, pavyzdžiui, nepateikė jokių savo siūlymų darbovietės administracijai 2019 metais, inicijuotų projektų ir pan. Atskirai įvertinusi pareiškėjo lyderystę 1 balu, supratimą apie žmogiškųjų išteklių valdymą – 1 balu, finansų valdymą – 2 balais, analizę ir pagrindimą – 1 balu, teismo vertinimu, tiesioginė vadovė pagrįstai įvertino pareiškėjo bendrą kvalifikaciją 1 balu. Tiesioginė vadovė pateiktame vertinimo pagrindime nurodė išsamius ir konkrečius pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo motyvus, kuriais remdamasi minėtus pareiškėjo gebėjimus įvertino 1 balu. Kaip minėta, Vertinimo komisija tokiam vertinimui pritarė ir bendrai pasiūlė pareiškėjui nustatyti mažesnį pareigybės pareiginės algos koeficientą. Įsakyme Departamento vadovė taip pat pritarė Komisijos išvadoje pateiktam vertinimo komisijos sprendimui, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui jau nustatytas mažiausias nustatytas koeficientas, neįgyvendino Vertinimo komisijos išvadoje pateikto siūlymo, t. y. nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas. Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus dėl pareiškėjo tarnybinės veikos už 2019 m. vertinimo, kurių pareiškėjas konkrečiais argumentais neginčija, o tik reiškia bendro pobūdžio nepasitenkinimą dėl savo įvertinimo, konstatuoja, kad bendrai pareiškėjo pasiekti rezultatai pagrįstai įvertinti 1 balu – „Valstybės tarnautojas neįvykdė užduočių pagal vertinimo rodiklius“, todėl Departamento direktorės sprendimas yra teisėtas ir proporcingas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir aplinkybes, konstatuoja, kad Vertinimo komisija, nors ir nesilaikė VTĮ 27 straipsnio 15 dalies reikalavimų ir padarė procedūrinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo pažeidimą, nepakviesdama darbo tarybos atstovo, tačiau jis nėra laikomas esminiu pažeidimu, turėjusiu įtakos skundžiamo įsakymo pagrįstumui. Vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją, todėl naikinti skundžiamo Įsakymo, kuris buvo priimtas remiantis Vertinimo komisijos išvada, pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Taip pat nėra ir jokio pagrindo pakartotinai vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus. Skundžiamas įsakymas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. rugpjūčio 31 d. galiojusi redakcija) nurodytus individualiam administraciniam teisės aktui keliamus bendruosius reikalavimus.

Apibendrinant darytina išvada, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl netenkinus skundo (pagrindinio reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo), netenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pažymėtina, kad likę pareiškėjo skundo argumentai jokios reikšmės nagrinėjamai bylai (skundžiamo įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui) neturi. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė