Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2YT-170-1021/2020

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-05-19
Bylos Nr.: 2YT-170-1021/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01026-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jonas Abraitis
Suinteresuotas asmuo: G. J., R. J., V. J.
Pareiškėjas: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės
Advokatai: Audronė Neniškienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2YT-170-1021/2020Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01026-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.4.5.5; 3.2.6.1; 2.3.9.1; 2.3.9.3.2; 3.4.5.10; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.2.7.1

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Kristinai Jurgaitienei

dalyvaujant: pareiškėjo, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, įgaliotai atstovei R. K.,

suinteresuoto asmens G. J., kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą, atstovei advokatei Audronei Neniškienei,

suinteresuotam asmeniui R. J., kurią prašoma skirti G. J. globėja, bei turto administratore,

nedalyvaujant: suinteresuotam asmeniui G. J., kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą, nustatyti globą, bei paskirti globėją bei turto administratorių,

suinteresuotam asmeniui V. J.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl G. J. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys – G. J., kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, jam nustatyti globą, skirti globėją bei turto administratorių, R. J., kurią prašoma skirti globėja ir turto administratore, bei V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškimo, atsiliepimų ir kitų procesinių dokumentų esmė.

Pareiškėjas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau - pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, bei patikslintu pareiškimu prašydamas pripažinti pilnametį G. J. neveiksniu pareiškime nurodytose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai ir kt.; kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; bei šiose asmeninių neturtiniu santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimas būti globėju; darbo teisinių santykių srityje; politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo srityje; nustatyti jam globą, globėja paskirti seserį R. J. (b. l. 2-4).

Atsiliepimas

Pareiškime nurodoma, kad G. J., Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritorinis skyrius išdavė neįgaliojo pažymėjimą Nr. 0373066, kuriame nurodyta, kad jis yra 0% darbingas. Taip pat G. J. išduota specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma Nr. 0044543. G. J. nuo gimimo diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Vadovaujantis 2019 m. balandžio 15 d. socialinės darbuotojos atlikto gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimu, darytina išvada, kad G. J. negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus visose turtinių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. G. J. gyvena Ū (duomenys neskelbtini), su savo seserimi R. J. ir broliu M. J.. Savo sūnumi nuo gimimo rūpinosi mama E. A., tačiau 2019-01-23 ji mirė. G. J. tėtis A. J. miręs taip pat. Broliai abu yra neįgalūs, todėl po mamos E. A. mirties broliais rūpinasi R. J.. Jos moralinės ir dorovinės savybės leidžia globoti ir rūpintis broliais. Daugiau norinčių ir galinčių rūpintis broliais nėra (b. l. 2-4).

Suinteresuotiems asmenims – asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, G. J., jo atstovei advokatei Audronei Neniškienei, bei suinteresuotiems asmenims R. J., V. J. buvo tinkamai įteiktos pareiškimo kopijos, nurodant teisę per 15 d. pateikti atsiliepimus, tačiau atsiliepimų nepateikta.

Byla išnagrinėta posėdyje nedalyvaujant asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, G. J., kadangi ekspertizės akte nurodoma, kad pagal psichinę sveikatos būklę G. J. negali tinkamai priimti ir suvokti procesinių dokumentų, pateikti paaiškinimų dėl bylos esmės, dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus dėl bylos esmės, jam nustatytas gilus protinis atsilikimas (CPK 464 str. 2 d.).

II. Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, bei papildomai paaiškino, kad mananti, kad G. J. šeimos sudaryti negalėtų. Dėl ekspertizės akto išvadų abejonių nėra. Prašanti jo globėja skirti R. J., dėl kurios globos nusiskundimų nėra gauta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. J. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, bei papildomai paaiškino, kad jos brolio G. J. tokia būklė yra nuo gimimo, liga paveldima, jo būklė išlieka tokia pati. Jis gali pats nueiti tik į tualetą, nevaikščioja, sėdi vežimėlyje. Nekalba, klausimų nesupranta, nurodymų nevykdo. Paleidžiant jam televizorių, tačiau jis ten nieko nesupranta. Ji gyvenanti kartu, ir dar su kitu broliu, taip pat neveiksniu. Pati nedirbanti, nes dabar prižiūrinti brolius. G. vaistų nevartoja, pas gydytojus jo vežioti nereikia. Nors pati nevairuojanti, bet reikalui esant padeda giminaičiai. Sutinkanti ir toliau globoti brolį.

Suinteresuoto asmens G. J. atstovė teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, bei paaiškino, kad su ekspertizės aktu sutinkanti, neprieštaraujanti, kad jos atstovaujamojo globėja bei turto administratore būtų paskirta R. J..

Suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė rašytinį prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Neveiksnumo nustatymo pagrindai, motyvai, teismo padarytos išvados.

CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Pareiškėjas su pareiškimu pateikė teismui Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos Mildos Blažaitienės 2019 m. balandžio 15 d. išvadą Nr. 73 apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, taip pat pareiškime nurodė konkrečias sritis, kuriose prašo teismo pripažinti asmenį neveiksniu (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Pateiktoje socialinio darbuotojo išvadoje nurodoma, kad G. J. negeba savimi pasirūpinti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 8-9). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr.0379790 nustatyta, kad G. J. nustatytas 100 proc. nedarbingumas (b. l. 12). Pasirengimo nagrinėti bylą metu buvo paskirta G. J. psichiatrinė ekspertizė (b. l. 38-40 ). Gautame teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2020-01-06---2020-01-16 Nr. 83TPK-4/2020 teigiama, kad G. J. diagnozuojama įgimta silpnaprotystė – gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; laikinu psichikos sutrikimu neserga. Jis nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti visose ekspertams nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 50). Dėl ekspertizės išvadų bylos dalyviai neprieštaravo, teismui abejonių dėl jų nėra.

Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, socialinio darbuotojo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos, jo atstovo, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovo advokatės paaiškinimus, suinteresuoto asmens - socialinės paramos skyriaus atstovės paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad G. J. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl, įstatyme esant įpareigojimui teismui nurodyti konkrečias sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, yra pagrindas pripažinti jį neveiksniu (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) atskirose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai. Dėl sunkios sveikatos būklės nėra pagrindo manyti, kad jo būklė gali pagerėti, dėl ko nėra jokio reikalo riboti jo veiksnumo tose srityse, kurios jam neaktualios, kurių galimybėmis jis dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009/05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais CK, CPK pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Atsižvelgiant į tai pareiškimas dalyje dėl neveiksnumo nustatymo asmeninių neturtinių santykių srityje – politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam), šeimos santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju, darbo teisinių santykių srityse neturėtų būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į paminėta ir į suinteresuoto asmens G. J. fizinę ir psichikos būklę, į jo jauną amžių, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui G. J. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto ,,Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo“ nurodytose srityse: šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), taip pat į aprašą neįtrauktose, tačiau pareiškime nurodytose asmeninėse neturtinėse srityse - politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam); taip pat gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje. Tačiau suinteresuotam asmeniui G. J. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 p.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 p.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 p.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 p.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 p.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 p.); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 p.) ir sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 p.).

Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

IV. Globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo pagrindai, motyvai, teismo padarytos išvados.

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis.). Jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo (CPK 493 straipsnio 1 dalis).

G. J. šioje byloje teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių santykių srityse, bei asmeninių neturtinių santykių srityse, išvardintose Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742, 10 punkte, todėl jam imperatyviai nustatytina globa šiose srityse (CK 2.10 str.1 d.), bei skirtinas globėjas. Byloje surinkti visi tam reikalingi rašytiniai įrodymai (CPK 505 str. 1 d., 506 str.1 d.). Pareiškėjas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, esantis globos institucija, pareiškimu bei teismo posėdyje prašo G. J. globėja bei turto administratore skirti jo seserį R. J., kuri gyvena kartu, juo rūpinasi, jos moralinės ir dorovinė savybės leidžia globoti ir rūpintis broliais tėvai mirę, daugiau asmenų norinčių globoti nėra; nusiskundimą dėl jos negauta. Suinteresuotas asmuo R. J. raštiškai bei teismo posėdyje sutiko būti paskirta neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto G. J. globėja, bei turto administratore (b. l. 5). Su tuo sutinka neveiksniu pripažinto G. J. atstovė advokatė, bei pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus - globos institucijos atstovė. R. J. gyvena kartu su savo broliu G. J. bute. R. J. iki šiol globoja brolį G. J., yra sveika, galinti globoti (b. l. 7 ), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 79), nėra teista (b. l. 70). Nors pati nevairuoja, tačiau reikalui esant paprašo giminaičių. Kitų asmenų norinčių globoti G. J. nėra. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgus į suinteresuotos asmens R. J. paaiškinimus teismo posėdyje, pareiškėjo kaip globos ir rūpybos institucijos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. J. nesugeba savimi pasirūpinti, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, dėl ko jam reikalinga nuolatinė globa visose srityse, kuriose jam nustatytas neveiksnumas. R. J. iki šiol tinkamai rūpinasi neveiksniu G. J., gali ir toliau tinkamai atlikti globėjos pareigas, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens teises ir interesus, ji skirtina savo brolio G. J. globėja (CPK 491, 505 - 508 str.). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius turi įstatyminę pareigą kontroliuoti, kaip globėja atlieka savo funkcijas, reikalui esant kreiptis į teismą dėl globėjo pakeitimo.

Kadangi G. J. pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse, dėl ko jis savarankiškai turtu negali disponuoti, jam reikalingas turto administratorius. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, R. J. skirtina G. J. turto administratore (CK 3.245 str.).

Teismo nutartys dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdomos skubiai (CPK 496 straipsnis), tačiau kadangi globa nustatyta teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, globa vykdoma nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-268 straipsniais, 468 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažinti neveiksniu (negebančiu pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų) šiose srityse:

1. turtinių santykių srityse:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2. asmeninių neturtinių santykių srityse:

2.1. savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.):

2.2. sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti globą G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose jam šiuo teismo sprendimu nustatytas neveiksnumas.

Paskirti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)., globėja ir turto administratore R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ji kaip globėja veikia tose srityse, kuriose A. A. pripažintas neveiksniu ir kuriose jam nustatyta globa.

Globos vietą nustatyti globotinio G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dabartinėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).,

Globėjai ir turto administratorei R. J. išaiškinti jos teises ir pareigas:

Globėjas ir rūpintojas yra globotinio ir rūpintinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Globėjų ir rūpintojų veiklą prižiūri globos ir rūpybos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas ir rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ir rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ir rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Globėjas ar rūpintojas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis). Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500 eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas ar rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio ar rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio ar rūpintinio daiktinės teisės. Globėjas, rūpintojas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus (CPK 3.244 straipsnis). Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo gali būti dovanotojas su rūpintojo sutikimu, jeigu šis nesutinka, būtinas teismo leidimas, išskyrus, kai dovanotino turto vertė neviršija vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo turi teisę priimti jam skirtas dovanas su rūpintojo sutikimu, jeigu rūpintojas neduoda leidimo, jį gali duoti rūpintinio prašymu jį gali išduoti teismas. Rūpintojo sutikimas nereikalingas, jeigu ribotai veiksnus asmuo priima simbolines dovanas, neviršinančias vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nedalyvavusiems jo paskelbime, per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis