- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-541-134-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Evaldas Vanagas, Nijolė Sušinskienė
- Nukentėjusysis
- Ž. A.
- Nuteistasis
- G. D.
- Kategorijos
Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2
2011 m. rugsėjo 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
nuteistajam G. D.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.
Priteista iš G D. Ž. A. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir Valstybinei ligonių kasai 7810,67 Lt Ž. A. gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 29 d., laikotarpiu nuo 1.00 iki 6.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, A. P. priklausančiame garaže, esančiame būdamas neblaivus, dešine koja vieną kartą įspyrė iš lovos bandančiam pasikelti Ž. A. į smakrą bei šiam nugriuvus ant lovos mediniu kotu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas ir tuo nukentėjusiajam padarė sunkią galvos traumą: kairės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžį, kairių smilkinkaulio ir skruostikaulio lūžius, kairės ausies būgnelio plyšimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniame pusrutulyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinių smilkininės ir momeninės skilčių, dešinių smilkininės ir momeninės skilčių sumušimą, muštinę žaizdą kairėje ausyje ir dešiniame momenyje, kairio veidinio nervo trauminę neuropatiją, ūmų kairio klausos nervo uždegimą, kairio inksto plyšimą, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. A. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sugriežtinti G. D. skirtą bausmę iki 5 metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Prokurorės skunde teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo padarytos veikos pavojingumą: jis tiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Nuosprendyje netinkamai įvertintas ir nuteistojo asmenybės pavojingumas, susijęs su jo elgesiu po nusikaltimo padarymo: jis neatsiprašė nukentėjusiojo, kuris nusikaltimo pasekmes jaučia iki šiol – jam skauda koją, perkreiptas veidas, su juo nebendravo ir nesuteikė jokios pagalbos, be to, teisme teigė atsiprašysiąs tik tuo atveju, jei nukentėjusysis pripažins prieš jį įžeidžiančiai elgęsis prieš nusikaltimą. Teismas netinkamai taikė BK 61 str. 1-3 d. nuostatas, nes, esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, skyrė švelnesnę nei sankcijos vidurkis bausmę.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, t.y nustatydamas vienintelės BK 135 str. sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo trukmę, teisingai taikė BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. nuostatas. Teismas įvertino ne tik formaliąsias sąlygas, turinčias reikšmės bausmės paskyrimui: G. D. įvykdė tyčinį sunkų, baigtą nusikaltimą asmens sveikatai. Teismas individualizavo bausmę, atsižvelgdamas į konkretaus nusikaltimo pavojingumą: nusikaltimo padarymo aplinkybes, apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas įvertino tai, kad nusikaltimo padarymą iš dalies nulėmė paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys, nes nuteistasis jį sumušė, radęs lovoje nuogą su nuteistojo sutuoktine. Teismas, skirdamas bausmę, iš esmės atsižvelgė ir skunde aptariamą nuteistojo elgesį po nusikaltimo padarymo. Nors nuteistasis pripažino faktines veikos padarymo aplinkybes, jo elgesys po nusikaltimo padarymo – tai, kad jis neatsiprašė nukentėjusiojo, nesuteikė jam reikiamos pagalbos – teismui nesuteikė pagrindo daryti išvadą apie jo nuoširdų gailėjimąsi ir šią aplinkybę vertinti kaip lengvinančią jo atsakomybę. Be to, teismas bausmės skyrimo motyvuose įvertino ir tai, kad nuteistasis neatlygino žalos.
Prokurorė skunde nepagrįstai teigia, kad teismas, nustatęs vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, turėjo vadovautis BK 61 str. 1-3 d. nuostatomis ir skirti bausmę, jos trukmę skaičiuodamas nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši įstatymo norma išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Tačiau ši norma netgi esant kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nereikalauja privalomai skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį (kasacinė byla Nr. 2K-209/2006). Apibendrinus daroma išvada, kad nuteistajam paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atitinkanti jo veikos ir asmenybės pavojingumą, todėl ją griežtinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.