Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Standartų spaustuvė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje pagal ieškovo AB „Standartų spaustuvė“ ieškinį atsakovui SIA „Cita Tipografija Print“ dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Standartų spaustuvė“ ieškinį atsakovui SIA „Cita Tipografija Print“ atsakovui siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Dokumentus grąžinusi Latvijos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad adresatas atsisakė priimti procesinius dokumentus, kadangi šie nėra parengti latvių kalba.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra Latvijos Respublikos juridinis asmuo. Ieškovas atsakovui skirtus procesinius dokumentus pateikė su vertimais į rusų kalbą. Dokumentus grąžinusi Latvijos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad adresatas atsisakė priimti procesinius dokumentus, kadangi šie nėra parengti latvių kalba. Pirmos instancijos teismas įpareigojo ieškovą atsakovui skirtus procesinius dokumentus išversti į latvių kalbą. Tuo tarpu, ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovas supranta rusų kalbą, tačiau piktnaudžiaudamas savo padėtimi atsisakė priimti jam skirtus procesinius dokumentus.

CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą.

Pirmos instancijos teismas, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nuostatomis, kreipėsi į Latvijos Respublikos teisingumo ministeriją, prašydamas įteikti atsakovui skirtą ieškinio ir teismo pranešimo kopiją. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1393/2007, kuris reglamentuoja dokumentų perdavimą iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų joje įteikti, 8 straipsnio 1 dalį gaunančioji agentūra, naudodama tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų: a) kalba, kurią supranta adresatas; b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje – oficialia kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu gaunančiajai agentūrai pranešama apie adresato atsisakymą priimti dokumentą, kaip nurodoma šio straipsnio 1 dalyje, ji nedelsdama informuoja perduodančiąją agentūrą ir grąžina prašymą bei dokumentus, kurių vertimo reikalaujama.

Pažymėtina, kad Latvijos Respublikoje yra viena valstybinė kalba – latvių, kuri ir yra oficiali Latvijos Respublikos kalba. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad atsakovas supranta rusų kalbą. Pastebėtina, kad iš ieškovo su atskiruoju skundu pateiktų susirašinėjimų elektroniniu paštu rusų kalba (b.l. 75-83) turinio neįmanoma identifikuoti, kad susirašinėjama buvo būtent su atsakovu, o vien ta aplinkybė, kad sutartis, iš kurios keliamas ginčo reikalavimas, tarp šalių buvo pasirašyta būtent rusų kalba taip pat negali būti laikoma pakankamu pagrindu išvadai, jog atsakovas supranta rusų kalbą.

Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartimi pagrįstai ieškovui nustatė terminą pateikti atsakovui skirtų procesinių dokumentų vertimus į latvių kalbą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis paliktina nepakeista, ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o ieškovui iš naujo nustatytinas terminas skundžiamoje nutartyje nustatytam trūkumui pašalinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui AB „Standartų spaustuvė“ terminą iki 2014 m. kovo 31 d. pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartyje nurodytus trūkumus.