Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 301 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį A. B. baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis dėl D. P., A. B., A. P. išteisinimo pagal BK 301 straipsnio 2 dalį panaikinta ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis. A. B. nuteistas pagal BK 301 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto bausme.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. P. ir A. P., tačiau nuosprendis dėl jų kasacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti paaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio nuostatų bei grindžiamas įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė nuostatų, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, jog teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, o abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Pasak nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nevertino bylos aplinkybės, kad T. D., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, teigė, jog A. B. nėra asmuo, įvardijamas kaip „Akinis“. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalėjo paneigti T. D. parodymus, kad A. B. nėra tas asmuo, kurį jis atpažino iš nuotraukų kaip „Akinį“, tačiau teismas to nepadarė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo išvada, kad T. D. parodymai nepaneigia, jog A.B. nebuvo vadinamas „Akiniu“, yra nepagrįsta.

Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kokiu būdu gauti Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoti nusikalstamumo tyrimo tarnybos rašte nurodyti duomenys. Kasatoriaus manymu, jeigu šie duomenys buvo surinkti taikant Operatyvinės veiklos įstatymą, įrodymų tyrimo metu jie turėjo būti tinkamai ištirti ir nustatyta, ar juos patvirtina duomenys, gauti BPK nurodytais veiksmais, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nebuvo nurodyta, analizuota ir vertinta T. D. parodymų dalis, kurioje pastarasis parodė, kad jam nežinoma, ar „Akinis“ žinojo, kas yra voke. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje nėra išdėstyti ir paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys, apie tai, kad A. B. gyvenamosiose ir kitose patalpose, automobilyje niekada nebuvo rasta suklastotų dokumentų bei daiktų, kurie būtų susiję su tokia veikla, ar tai liudijančios informacijos kompiuteriuose, o ant tokios paskirties objektų, rastų pas kitus asmenis, nebuvo jokių kasatoriaus pėdsakų. Nuosprendyje tik abstrakčiai nurodoma, kad nuteistojo kaltę patvirtina kratų protokolai ir specialistų išvados, tačiau neatskleidžiamas nuteistojo ryšys su šiais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kaip buvo tikrintas teisinis ir faktinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas ir ar duomenys, gauti atliekant operatyvinį tyrimą, yra patvirtinti duomenimis, gautais BPK nurodytais veiksmais, jeigu taip, tai kokiais ir kokie tai duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio pažeidimų

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ne visi įrodymai buvo tinkamai įvertinti, nes jie buvo vertinami atskirai vienas nuo kito, neatsižvelgiant į jų visumą ir tarpusavio ryšį, todėl buvo padarytos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį pažymėjo, kad dalis reikšmingų aplinkybių ir įrodymų pirmosios instancijos teisme liko visiškai neįvertinta.

Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, neišnagrinėtais teismo posėdyje, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nesant pateiktų prašymų, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, teismas analizavo ir vertimo pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes ir surinktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas A. B., jo kaltę pagrindė kaltinamojo T. D. parodymais, kratų protokolais, specialistų išvadomis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga; visi minėti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo ištirti ir tinkamai įvertinti apeliacinės instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu gautų duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje. Įrodymus teismas privalo vertinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pateikdamas įrodymų vertinimą, nesutiko su pirmosios instancijos teismo kritišku T. D. parodymų vertinimu ir nesivadovavimu jais, padarydamas priešingą išvadą. Teismas tokią išvadą motyvavo ir remdamasis psichologo ekspertizės išvadomis teisingai nusprendė, kad T. D. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos vadyti ir gali suprasti jam pateikiamus klausimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesiremti jo duotais parodymais, kaip nepatikimais. Įrodymai turi būti vertinami tiek kiekvienas atskirai, tiek ir jų visuma, argumentuojant, ar įrodymų visuma yra pakankama reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas.

Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nevertino bylos aplinkybės dėl T. D. parodymų pirmosios instancijos teisme, kad A. B. nėra „Akinis“. Toks kasatoriaus teiginys nepagrįstas ir klaidinantis, nes pirmosios instancijos teismo apklausos protokoluose nėra duomenų apie tai, kad T. D. būtų paneigęs ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie asmenį, pravarde „Akinis“. Priešingai, pirmosios instancijos teismo metu T. D. tik patvirtino, kad sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis atpažino A.B. kaip asmenį, pravarde „Akinis“. Taigi bylos duomenys neleidžia teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino T. D. parodymų dalies, kad A. B. nėra „Akinis“, nes tokie duomenys pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyti. Kasatoriaus nuoroda į BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą grindžiama ne tik tuo, kad teismai neįvertino tam tikrų bylos aplinkybių, o tuo, kad jis nesutinka, kaip tos aplinkybės buvo įvertintos. Kasacinės instancijos teismo nutartyse daug kartų pažymėta, kad pagal BPK 20 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Teismas nustatė, kad duomenys dėl asmens pravarde „Akinis“ tarpusavyje sutampa, papildo vienas kitą ir kaip visuma jų patikimumas nekelia abejonių.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kaip tikrintas teisinis ir faktinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas ir ar duomenys, gauti atliekant operatyvinį tyrimą, yra patvirtinti duomenimis, gautais BPK nurodytais veiksmais. BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Pagrindinis įstatymas, nustatantis duomenų, galinčių būti įrodymais, gavimo tvarką, be abejo, yra Baudžiamojo proceso kodeksas, tačiau šis kodeksas ne vienintelis įstatymas, kurio nustatyta tvarka gaunami įrodymai. Gana dažnai įrodymais pripažįstami duomenys, gauti remiantis Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimais. Pagrindinė sąlyga pripažinti gautus duomenis įrodymais yra patikrinti, ar duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, tai duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis, kuriuose A. B. yra priskiriama pravardė „Akinis“, vertino kartu su surinktais ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, t. y. su T. D. parodymais, kurie vienas kitą patvirtino ir buvo svarbi aplinkybė, turinti reikšmės bylos sprendimui, nes leido teismui nustatyti vieną iš nusikalstamos veikos vykdytojų. Darytina išvada, kad operatyvinės veiklos metu gauti duomenys šioje byloje atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Visi aptarti duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos rašte nurodyti duomenys negali būti laikomi įrodymais, nes jų negalima patikrinti kitais BPK numatytais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas vertino įrodymų visumą ir savo išvadas grindė patikimais įrodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.