Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Laurai Jaurušaitei, Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai D. R., jos atstovei advokato padėjėjai Audronei Varsackytei, kaltinamajam S. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d., aprašyto 2013 m. lapkričio 25 d. kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A., 2013-09-25, apie 10.30 val. vairuodamas automobilį BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, A. Mickevičiaus g. – K. Donelaičio g. sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus, nedavė kelio per reguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusiai pėsčiajai D. R., ją parbloškė ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Nusikaltimas įrodytas toliau aptariamais įrodymais.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-09-25, apie 10.30 val. vairuodamas automobilį BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, A.Mickevičiaus g. – K.Donelaičio g. sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus, nedavė kelio per reguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusiai pėsčiajai D. R., ją parbloškė. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE, todėl nukentėjusiosios civilinių ieškinių nepripažįsta.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau teismas pasinaudoti LR BPK 273 str. numatytu pagrindu sutrumpinti įrodymų tyrimą byloje negali dėl to, kad kyla ginčas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji D. R. parodė, kad 2013-09-25, apie 10.30 val. ėjo iš Laisvės al. link V. Putvinskio g., todėl jai reikėjo pereiti į kitą K. Donelaičio g. važiuojamosios dalies pusę. Priėjus prie reguliuojamos K. Donelaičio g. – A. Mickevičiaus g., sankryžos degė žalias šviesoforo signalas, todėl ėjo per gatvę. Prieš tai atkreipė dėmesį, kad A. Mickevičiaus g. prieš minėtą sankryžą stovėjo pilkos spalvos lengvasis automobilis. Praėjusi daugiau nei pusę važiuojamosios dalies, staiga prarado sąmonę ir atsigavo gulėdama ant asfalto. Suprato, kad ją parbloškė automobilis, važiavęs nuo A.Mickevičiaus g. ir sukęs į kairę pusę, į K. Donelaičio g. Kad ją parbloškė BMW markės automobilis sužinojo iš DELFI. Parodė, kad įvykio metu jos sveikata buvo sutrikdyta negrįžtamai, todėl prašo priteisti 50000 litų neturtinei žalai atlyginti. Parodė, kad neturtinę žalą sudaro jos patirtas skausmas, trukęs ilgą laiką ir dabar tebesitęsiantis, nepatogumai dėl važiavimo į reabilitacijos gydomąsias įstaigas, lankymaisi pas gydytojus, jos manymu atsiradęs skausmas dėl menisko plyšimo, kurio ji nepastebėjo kelis mėnesius, nes menisko plyšimo skausmą užgožė kiti anksčiau nustatyti kūno sužalojimai, jai padaryti autoįvykio metu. Parodė, kad reiškia 4820.25 Lt dydžio ieškinį turtinei žalai atlyginti, nes įvykio metu buvo sugadinti drabužiai ir rankinė, dingo laikrodis, telefonas. Parodė, kad neturi laikrodžio įsigijimo dokumentų, laikrodis jai buvo padovanotas, dokumentus turėjo, tačiau išmetė. Tuoj pat parodė, kad laikrodžio pirkimo dokumentų gal ir neturėjo. Parodė, kad negali įrodyti, jog įvykio metu turėjo ir jo metu prarado telefono aparatą ir laikrodį.

Kiti įrodymai.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2807 /13 (02) nurodoma, kad D. R. konstatuota odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, dešinės krūtinės ląstos pusės VII šonkaulio lūžimas, XII krūtinės slankstelio lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b.l.27).

Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė Zofija Makšimaitė patvirtino savo išvadą ir parodė, kad prieš išvados surašymą nebuvo pateikta jokių medicininių dokumentų, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu būtų plyšęs kelio meniskas. Ekspertė taip pat parodė, kad menisko plyšimo skausmų negali nuslopinti skausmas, kilęs dėl šonkaulio lūžimo, krūtinės slankstelio lūžimo.

Įvertindamas ekspertės išvadą ir jos parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, teismas konstatuoja, kad nepasitvirtino nukentėjusiosios parodymų dalis, jog eismo įvykio metu jai buvo sužalotas kelio meniskas. Kartu teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl eismo įvykio metu paztirtos neturtinės žalos, ta apimtimi, kuri yra nukentėjusiosios grindžiama kelio menisko sužalojimu, nepasitvirtino ir nėra įrodytas. Dėl to ir toliau aptariamų argumentų pagrindu nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

Kaip aprašyta, teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2807 /13 (02) nurodoma, kad D. R. konstatuota odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, dešinės krūtinės ląstos pusės VII šonkaulio lūžimas, XII krūtinės slankstelio lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Jokių dumenų, kad eismo įvykio metu buvo pažeistas dar ir meniskas, nebuvo iki įrodymų tyrimo teisme.

Teismas tai laiko duomenimis, leidžiančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 str. nustatyta tvarka spręsti nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, mažinant nukentėjusiosios civilinį ieškinį.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką, yra kaltas ir baustinas.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Veika kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nesant jokių veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų kituose LR BK 281 straipsniuose.

Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.

Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, todėl jam skirtina švelniausia bausmės rūšis, numatyta LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje – bauda. Kaltinamasis pažeidė eismo taisykles, būdamas blaivus, todėl jam netaikytinas specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas.

Dėl civilinių ieškinių.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu nukentėjusioji jokių civilinių ieškinių nepareiškė. Iki įrodymų tyrimo pradžios teismui buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos, teismas jį priėmė ir išnagrinėjo.

Dėl neturtinės žalos.

Nukentėjusioji D. R. pareiškė kaltinamajam 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE išmokėjo nukentėjusiajai 8632 Lt neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, tai yra draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai pusę maksimalios Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos neturtinės žalos.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinę žalą, šiuo atveju žalą, nukentėjusiosios patirtą dėl nusikaltimo, kaltinamojo padaryto dėl neatsargumo, pinigais įvertina teismas. Jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatuota, kad draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE išmokėjo nukentėjusiajai 8632 Lt neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Pačios nukentėjusiosios parodymų, specialisto išvados bei specialisto parodymų, duotų teisiamajame posėdyje pagrindu teismas įvertina nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą 10 000 Lt konstatuodamas, kad neatlygintoji neturtinės žalos dalis yra 1368 Lt (10 000 Lt - 8632 Lt, kuriuos atlygino draudimo bendrovė). Nukentėjusiajai priteistini 1368 Lt iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE. Priimdamas tokį sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas vadovaujasi teismų praktika, aptarta Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 „Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“, Nr. 29 ir sprendimais, priimtais analogiškose bylose, kartu aptardamas šiame nuosprendyje nustatytas aplinkybes. Įvertindamas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė gerėja. Iš specialistės Zofijos Makšimaitės parodymų matyti, kad nukentėjusiosios nusiskundimai dėl menisko plyšimo ir skausmų, medicininiuose dokumentuose nebuvo fiksuoti nei tuoj po įvykio, nei jos gydymo ligoninėje metu. Teismas daro išvadą, kad galimi nukentėjusiosios menisko pažeidimai nėra susiję su eismo įvykiu.

Kartu teismas pastebi, kad po nuosprendžio priėmimo pasikeitus nukentėjusiosios sveikatos būklei, nukentėjusioji gali pareikšti civilinį ieškinį LR CK 6.283 str. 3 d. pagrindu. Tai numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d.

Dėl turtinės žalos.

Nukentėjusioji pareiškė 4820.25 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos: 1620.25 Lt už gydymo, reabilitacijos gydymo priemones, 200 Lt už įvykio metu sugadintus drabužius ir 100 Lt už įvykio metu sugadintą rankinę. Teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad išlaidas už šiuos sugadintus daiktus nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE, todėl civilinis nukentėjusiosios ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atmestinas.

Nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį ir dėl turtinės žalos, kurią sudaro 1000 Lt vertės būsima ir iki šiol neatlikta operacija, 1500 Lt įvykio metu dingusio laikrodžio „Seiko“ vertė, 400 litų įvykio metu dingusio telefono vertė.

Teismas anksčiau yra aprašęs, kad nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, kad įvykio metu su savimi turėjo laikrodį „Seiko“ ir telefono aparatą, todėl civilinio ieškinio dalis dėl 1500 Lt priteisimo už laikrodį, dėl 400 Lt priteisimo už telefoną, atmestina kaip neįrodyta. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytų 1000 Lt išlaidų nukentėjusioji neturėjo, nes operacija dar neatlikta. Taip pat neįrodyta, ar ji būtų susijusi su eismo įvykiu, todėl ieškinio dalis dėl 1000 Lt dydžio žalos padarymo dėl būsimos operacijos taip pat atmestina.

Dėl advokato paslaugų apmokėjimo.

Nukentėjusioji prašo priteisti 500 Lt dydžio jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas daro išvadą, kad šis prašymas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti., paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., ir skirti bausmę - 15 MGL - 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąjį baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (sąskaitos Nr. LT907300010002231764, AB Swedbankas, įmokos kodas 6801).

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjęs baudą, banko kvitą jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (kabinetas Nr.120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Patenkinti nukentėjusiosios D. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies ir priteisti D. R. iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE 1368 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios D. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti.

Priteisti nukentėjusiajai D. R. iš kaltinamojo S. A. 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato paslaugoms apmokėti (LR BK 106 str. 2 d.).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.