- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- 1-701-716/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- D. V.
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
sekretoriaujant Violetai Makevičienei, Evelinai Šimkevičienei, Aleksandrai Kiburienei, Ramintai Braškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. V. turėdamas tikslą savo ir kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, trumpųjų žinučių susirašinėjimo metu pasiūlė nukentėjusiajai J. B., jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), užsidirbti pinigų, nurodydamas jai paimti paskolą iš AB „TFI bank“, kurią jis galėtų grąžinti per pusę metų, nes turi pažįstamų. J. B., sutikusi su šiomis uždarbio sąlygomis 2021 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymą į AB „TFI bank“ dėl paskolos gavimo, paskolos suma 3 400 eurų buvo pervesta į J. B. AS „Luminor“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko nukentėjusioji D. V. nurodymu 2022 m. sausio 4 d. pervedė visą 3 400 eurų sumą į D. J. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarė nukentėjusiajai J. B. 3 400 eurų turtinę žalą.
II. Byloje surinkti duomenys
D. V. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad jam draugas pasiūlė užsidirbti pinigų ir sakė, kad turi pažįstamų, kurie paėmus paskolą kažkaip po to ją anuliuoja. Tas draugai yra K. G.. Jis pradėjo rašinėti J. B., nes tikėjosi, kad ši paims paskolą. Jis norėjo gyventi geriau ir užsidirbti pinigų. J. B. paėmė paskolą ir šią pervedė į D. J. banko sąskaitą. Draugai tarpusavyje pasidalino pinigus, o jis liko kaltas. Jam užsidirbti pinigų pasiūlė K. G..
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. V. parodė, kad jis pasiūlė J. B. užsidirbti pinigų ir paimti paskolą iš AB "TFI bank". Jis jai buvo sakęs, kad yra tokia įmonė, kuri nurašo paskolas, todėl problemų su grąžinimu nebus . Ši juo patikėjo ir paėmė paskolą 3400 eurų, kuriuos jis paprašė pervesti į jam nepažįstamo D. J. banko sąskaitą. Jis šių pinigų pats nematė ir negavo. D. J. jis susirado FACEBOOK platformoje, parašęs jam per „Messanger“ paprašė pateikti savo banko sąskaitą ir paaiškino, kad jam bus pervesti pinigai iš kito asmens. Gavęs pinigus D. J. su juo nepasidalino. Kai suprato, kad jis jam neperves pinigų, pradėjo jo prašyti grąžinti pinigus. Šis pradėjo jam grasinti, kad užmuš, kad tylėtų, todėl jis šį užblokavo. J. jis pasakė, kad grąžins pinigus, bet jis tokios galimybės neturi (t. 1, b. l. 114-117).
Papildomai apklaustas įtariamuoju D. V. tyrimo metu parodė, kad D. J. gavęs pinigų pavedimą juos nuėmė ir perdavė jam. Už tai jis šiam sumokėjo 50 eurų. Gailisi ir pasižada per metus laiko J. grąžinti 3400 eurų (t. 1, b. l. 118-121).
Nukentėjusioji J. B. teisme parodė, kad bendravo su D. Po kurio laiko šis jai pasiūlė užsidirbti pinigų, nes turi pažįstamų, kuriuos vadina savo žmonėmis, dėl paskolos iš banko. D. atsiuntė banko nurodymą, iš kur ji gali paimti paskolą, kuri per pusę metų bus išmokėta. Jai nuo turėjo būti sumokėta 800 eurų. Ji sutiko su šiomis sąlygomis. D. atsiuntė, kur paimti paskolą. Ji užpildė visą anketą ir gruodžio 31 d. pareiškė prašymą, kad jai būtų suteikta paskola. Jai paskolą išmokėjo sausio 7 d. Ji parašė D. V., kad jai pervedė pinigus iš banko. Šis pasakė, kad tuoj parašys draugui, kad atsiųstų sąskaitą, kur pervesto pinigus. Ji pervedė gautus pinigus. D. pasakė, kad savaitės bėgyje atsiųs jai 800 eurų. Po savaitės ji klausė, kur pinigai. Jai D. atsakė, kad dabar pinigų neturi, kad sumokės vėliau. Po to jis dingo. Tada jis iš „Telegram“ programėlės ištrynė visas žinutes ir nutraukė bendravimą. Po to ji į Facebook grupę „Aferistai“ įdėjo D. V. nuotrauka, kad jai pasakytų jo gyvenamąją vietą. Jai žmonės atsiuntė jo kontaktus. Taip jį surado. Jis pasakė, kad ale pats buvo apgautas. Tada jis pradėjo grasinti, kad ją skųs policijai, kad ji iš jo reikalauju pinigų. Tada ji parašė pareiškimą į policiją, kad buvo išvilioti pinigai. Jai V. atlygino žalą 1860 eurų.
Liudytojas D. J. teisme parodė, kad per jo sąskaitą buvo pervesti pinigai, kuriuos jis nuėmė ir atidavė. Jam už tai davė 30-50 eurų. Jis neatsimena, kas paprašė nuimti pinigus. Tai buvo vaikinas. Neatsimena, kaip šis atrodė. Jis per banko programėlę pamatė, kad įkrito pinigai. Buvo kažkoks limitas, dėl to pinigus teko nuimti per kelis kartus. Grynus pinigus atidavė asmeniui, kuris prašė. Jis mažiausiai du kartus bendravo su tuo pačiu asmeniu. Parodžius liudytojui D. V. liudytojas nurodė, kad su šiuo asmeniu jam bendrauti neteko.
Teisme apklaustas liudytojas K. G. parodė, kad jis su D. V. dirbo Anglijoje. Tokių aplinkybių, kad galima pasiimti kreditą, kurį paskiau galima anuliuoti – nebuvo. Pinigų, prašymų išgryninti pinigus, perduoti, atiduoti kažkam jis nėra gavęs, to niekada nebuvo. Jis iš D. V. jokių pinigų nėra gavęs, šiam jokių pinigų niekada nežadėjo. Su D. V. nustojo bendrauti, nes laiko stoka buvo, buvo išvažiavęs į užsienį.
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad J. B. 2022 m. vasario 3 d. 12.51 val. pranešė, jog ją apgavo D. V., kuris pasiūlė jai užsidirbti pinigų, tačiau ji savo vardu turės paimti paskolą. Ji, būdama naivi, paėmė paskolą banke ir visus pinigus pervedė D. J.. Ji bandė susisiekti su D. V., tačiau nesėkmingai (t. 1, b. l. 7).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. B. tyrimo metu atpažino D. V. nuotraukoje Nr. 1, kuris apgaulės būdu prikalbino ją paimti paskolą iš banko (t. 1, b. l. 20-21).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. B. tyrimo metu pateikė paskolos sutartį ir telefono ekrano kopijas, iš kurių matyti susirašinėjimus su D. V. (t. 1, b. l. 34).
Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad 2021 m. gruodžio 31 d. kredito davėjas – „TF Bank“ ir kredito gavėjas – J. B. pasirašė vartojimo kredito sutartį, kuria kredito davėjas suteikė kredito gavėjui 3 400 eurų paskolą. Prie sutarties pridėtas ir vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafikas (t. 1, b. l. 35-39).
Iš telefono ekrano fotonuotraukų matyti nukentėjusiosios J. B. susirašinėjimas su D. V. dėl skolos grąžinimo (t. 1, b. l. 40-52).
Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. sausio 4 d. J. B. į savo „Luminor“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš AB „TF Bank“ gavo 3 400 eurų ir tą pačią dieną iš minėtos sąskaitos į D. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3 400 eurų (t. 1, b. l. 55-69).
Iš pasižadėjimo matyti, kad 2022 m. balandžio 4 d. D. V. pasižadėjo J. B. per metus laiko skaičiuojant nuo gegužės mėnesio kiekvieną mėnesį pervesti po 283,33 eurų turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 131).
Iš įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad tyrimo metu J. B. ir D. V. susitaikė (t. 1, b. l. 132-133).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas D. V. atžvilgiu buvo nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir susitarus dėl civilinio ieškinio atlyginimo (t. 1, b. l. 136-139).
Iš pareiškimo matyti, kad J. B. pranešė, jog tyrimo metu ji susitaikė su D. V., kuris įsipareigojo kiekvieną mėnesį pervesti į jos banko sąskaitą po 280 eurų, bet nuo 2022 m. gruodžio mėnesio ji negavo iš jo įmokų, į skambučius ar žinutes D. V. neatsako (t. 2, b. l. 1).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu buvo atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. V. atžvilgiu (t. 2, b. l. 3).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 27 d. nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 37-38).
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimas
BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-7-152-895/2019). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, tai yra, nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-152-895/2019). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-152-895/2019). BK 182 straipsnyje numatyta veika (sukčiavimas) padaroma tik esant konkrečiai kaltininko kaltės formai – tiesioginei tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia tuomet, kai kaltininkas suvokia, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panašiai, numato, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir nori tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Teismas pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Nustatant kaltės formą, būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas kitas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-287-697/2017).
Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad D. V. savanaudiškais tikslais panaudojęs apgaulę neteisėtai iš nukentėjusiosios J. B. užvaldė svetimą turtą.
Teismo posėdžio metu D. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė, kad pasiūlė J. B. užsidirbti pinigų, paprašė paimti paskolą iš banko, ką ši ir padarė. Gavusi paskolą J. B. visus pinigus pervedė į kito asmens D. J. banko sąskaitą.
Tokius kaltinamojo parodymus atitinka nukentėjusiosios J. B. išsamūs parodymai, taip pat liudytojo D. J. parodymai. Reikšmingas faktines aplinkybes patvirtina ir byloje surinkta bei teisme ištirta rašytinė medžiaga, t. y. policijos įvykių registro išrašas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, vartojimo kredito sutartis, iš kurios matyti, kad J. B. iš AB „TFI Bank“ paėmė 3 400 eurų paskolą, telefono ekrano fotonuotraukos, iš kurių matyti susirašinėjimai tarp D. V. ir J. B., banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad J. B. iš savo banko sąskaitos 2022 m. sausio 4 d. pervedė D. J. 3 400 eurų.
Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad D. V., siekdamas asmeninės naudos apgaulės būdu, t. y. melagingai žadėdamas nukentėjusiajai, kad jos paimta paskola bus kitų grąžinta, nurodydamas nukentėjusiajai D. J. banko sąskaitos duomenis ir liepdamas nukentėjusiajai ten pervesti gautą paskolą, t. y. 3 400 eurų, tokiu būdu netiesiogiai užvaldė svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajai turtinę žalą.
Atsižvelgiant į D. V. veiksmus, tikslą ir naudotą apgaulę nusikalstamam tikslui pasiekti teismas pripažįsta, kad kaltininko veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip turto grobimas sukčiavimo būdu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes D. V. neteisėtais veiksmais įgijo turtą, kurio vertė viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) nurodytą nedidelės vertės (5 MGL) dydžio sumą, tačiau nesiekia didelės vertės (250 MGL) dydžio sumos.
Teismas įvertina tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitė teisinis reguliavimas, numatytas BK 182 bei 190 straipsniuose. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), asmuo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tuo atveju, jeigu apgaule įgyja turtą, kurio vertė yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau mažesnė nei 400 MGL (20 000 Eur). Tuo tarpu pagal anksčiau galiojusią BK 182 straipsnio 1 dalies ir 190 straipsnio redakciją (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), baudžiamojon atsakomybėn dėl nekvalifikuoto sukčiavimo nusikaltimo galėjo būti patrauktas tas asmuo, kuris apgaule įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršijo 5 MGL (250 Eur) ribą, tačiau buvo mažesnė nei 250 MGL (12 500 Eur). D. V. nagrinėjamu atveju apgaulės būdu užvaldė 3 400 eurų (68 MGL dydžio turtą), ir toks kaltinamajam inkriminuoto ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas pateko tiek į iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusios, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios, BK 182 straipsnio 1 dalies reguliavimo apimtį. Tai reiškia, kad abiem atvejais – tiek iki 2023 m. gegužės 31 d., tiek po 2023 m. birželio 1 d. – kaltinamojo D. V. apgaulės būdu įgyto turto vertė viršijo abiejų BK redakcijų žemutinę BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto turto vertės ribą – 5 MGL (250 Eur) bei 10 MGL (500 Eur) dydžius. Akivaizdu, jog tokiu būdu kaltinamajam D. V. inkriminuoto sukčiavimo nusikaltimo sudėtis nepasikeitė, tiek asmeniui pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tiek nauja šio įstatymo redakcija dėl 3400 eurų turto vertės turi vienodą turinio teisinę reikšmę ir numato vienodą sankciją. Dėl to teismas pagrindo keisti ir perkvalifikuoti D. V. veiksmus pagal naują BK 182 straipsnio 1 dalies redakciją nemato pagrindo.
IV. Baudžiamosios atsakomybės motyvai
D. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Abejonių dėl D. V. pakaltinamumo teismas nenustatė, dėl to pripažįsta, kad jis pagrįstai yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Pagrindo atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, D. V. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
D. V. veikdamas tiesiogine tyčia ir savanaudiškais tikslais padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje D. V. neteistas (t. 2, b. l. 47), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą yra sumokėjęs (t. 2, b. l. 49). D. V. yra darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), išlaikytinių asmenų neturi. Teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. V. teigimu, jis nėra įtrauktas į priklausomybės ligų gydymo ar psichikos sveikatos įstaigų įskaitą.
Minėtų ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. V., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, tačiau nedirbančiam asmeniui paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Parinkdamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir mano, kad D. V. skirtinas bausmės terminas turi būti žemiau sankcijoje numatytam vidurkiui.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, D. V. skirtini įpareigojimai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba tokią žalą pašalinti savo darbu ir įsidarbinti, tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 4 308,62 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 44). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad D. V. apgaulės būdu įkalbėjo J. B. paimti 3 400 eurų paskolą banke ir perduoti pinigus D. V. nurodytam asmeniui. Dėl tokių veiksmų J. B. kredito įstaigai buvo skolinga 6168,62 eurų. Paskolą bankui ir palūkanas ji moka pati. D. V. jai atlygino tik dalį padarytos žalos, t. y. 1 292 eurų pervedė į jos banko sąskaitą, taip pat 568 eurų pervedė per „Perlas“ terminalą. Viso D. V. J. B. atlygino 1 860 eurų. Po to jis nustojo atlyginti žalą sutartomis dalimis, todėl šiai dienai jos turtinę žalą sudaro 4 308,62 eurų (6 168,62 Eur – 1 860 Eur) (t. 2, b. l. 44).
Teismas nustatė, kad dėl D. V. padaryto nusikaltimo nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala, kurios dydį sudarė ne tik paimta paskola, bet ir jos prisiimti įsipareigojimai sumokėtu gauto kredito palūkanas. Tokiu būdu dėl nusikaltimo nukentėjusiajai buvo padaryta 6168,62 eurų žala. Dalį žalos D. V. atlygino, dėl to neatlygintas žalos dydis nukentėjusiajai liko 4 308,62 eurų suma. Teismas vertina, kad ieškinys dėl neatlygintos žalos yra pagrįstas, prašoma priteisti suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, žalos dydis pagrįstas byloje esančiais objektyviais duomenimis(t. 1, b. l. 35-38), žala iki bylos išnagrinėjimo nebuvo atlyginta. Dėl to teismas J. B. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai ir iš D. V. priteistina nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad teismo iniciatyva gautais bylos duomenimis (t. 2, b. l. 135, 137, 138) nukentėjusioji galėjo patirti ir didesnio dydžio žalą dėl įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo laiku, tačiau atsiradę delspinigiai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltininko veiksmais, dėl ko negali būti priteisiami.
Tyrimo metu D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 122-124) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina, kaip nebereikalinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais
nusprendė:
D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vietoj intensyvios priežiūros įpareigoti D. V. per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat per pirmus 6 (šešis) bausmės mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį, t. y. trečdalį (1/3 d.) priteistos turinės žalos nukentėjusiajai J. B..
D. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.
Iš D. V. J. B. naudai priteisti 4 308,62 (keturių tūkstančių trijų šimtų aštuonių eurų ir šešiasdešimt dviejų euro centų) turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, suimtajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.