- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- A18.-1304-857/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00170-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Pažeidėjas
- M. J.
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) , išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. J. traukiamas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo, protokolą surašiusi institucija - Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J. 2018-10-10 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 506 str. 4 d. dėl to, kad jis 2018-10-09 d. apie 21 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) , nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.
Šalies argumentai
M. J. teismo posėdyje paaiškino, jog buvo visiškai girtas ir įvykio nepamena.
Pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 str. 4 d. statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000-10-17 Nr. VIII-2048) 16 str. 1 d. suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Iš Panevėžio AVPK Biržų r. PK vyriausiojo patrulio O. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir nuvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvusi J. J. nurodė, kad prieš tai sutuoktinį sumušęs sūnus M. J. tuo metu laikė peilį įsirėmęs į save ir grasino nusidurti. Policijos pareigūnui priėjus prie lauko durų, jis pamatė kaip M. J. sėdi virtuvėje ir laikė įsirėmęs peilį. Policijos pareigūnas pradėjo M. J. raminti ir kalbėtis, tačiau pastarasis teigė, jog jei policijos pareigūnas įeis į vidų, jis nusidurs. M. J. po kiek laiko atsistojus ir koja spyriant į stalą, policijos pareigūnas įbėgo į vidų ir perspėjo, kad panaudos elektro impulsinį prietaisą TAZER, tačiau minėtas pritaisas nesuveikė. Tuomet kolegė D. Č. dar kartą perspėjo, kad bus panaudota spec. Priemonė - dujos, po dujų papurškimo M. J. išmetė peilį. Tada O. Č. sugriebė M. J. už nugaros ir pervertė ant žemės panaudodamas kovinių imtynių veiksmus ir užlenkus rankas per alkūnes už nugaros buvo uždėtos spec. priemonės - antrankiai. Išvedus M. J. į lauką, policijos pareigūnas atliko dalinę asmens kratą ir patalpino jį į tarnybinį automobilį.
Analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir pareigūnė D. Č..
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje. Šiuo atveju policijos pareigūnai vykdė tarnybines funkcijas, susijusias su minėtu įvykiu. Tačiau administracinio nusižengimo protokole nurodant pažeidimo esmę, nenurodyta būtent kokių policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė M. J.. Pagal suformuotą teismų praktiką, tokia situacija laikytina asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu. Todėl nustatytina aplinkybė, ar policijos pareigūnai išsakė reikalavimus ir kokius reikalavimus išsakė ir ar M. J. tų reikalavimų nevykdė. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą (administracinį nusižengimą), nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnas, pamatęs kad M. J. yra įsirėmęs peilį, pradėjo raminti M. J., su juo kalbėtis, tuo momentu jokių reikalavimų neišreiškė. Policijos pareigūnė D. Č. taip pat nurodė, kad tuo momentu kolega kalbėjosi su M. J.. Po to O. Č., įbėgęs į vidų, perspėjo, kad panaudos spec. priemonę. Jai nesuveikus, D. Č. taip pat perspėjo, kad panaudos spec. priemonę. Šiuo atveju buvo tik perspėjimas, kad bus panaudota spec. priemonė, tačiau neišreikštas konkretus reikalavimas. Teismo nuomone, šiuo atveju, spec. priemonės buvo panaudotos ne dėl to, kad M. J. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, o siekiant jį apsaugoti, kad jis nesusižalotų. Byloje nenustatyta, kad M. J., turėdamas rankoje peilį, juo būtų grasinęs policijos pareigūnams ar šeimos nariams, jo veika buvo nukreipta į save. O po spec. priemonės panaudojimo M. J. išmetė peilį, jam uždėjus antrankius, buvo atlikta dalinė asmens krata ir jis nuvestas į automobilį. Tarnybiniuose pranešimuose nėra užfiksuota, jog M. J. būtų nevykdęs policijos pareigūnų reikalavimų atliekant kratą, ar jį vedant į automobilį.
Teismo nuomone, policininkų reikalavimai turi būti aiškiai išreikšti, įsakmūs. O iš rašytinės medžiagos matyti, kad pradžioje bendravimas vyko pokalbio forma, o M. J. uždėjus antrankius, jis vykdė policijos pareigūnų reikalavimus. Todėl teismas daro išvadą, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių, jog M. J. gali save sužaloti, policijos pareigūnai neišreiškė reikalavimų. Policijos pareigūnai pagal jiems valstybėje numatytas funkcijas priskirtini jėgos struktūroms, kurias įstatymas įpareigoja veikti, todėl reaguodami į gautus pranešimus jie privalo pakankamai greitai priimti sprendimus. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo savo elgesiu kėlė grėsmę savo gyvybei ar sveikatai, todėl policijos pareigūnai, įvertindami situaciją, ramino M. J., su juo bendravo. Todėl vertinant šiuos įrodymus, pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių M. J. kaltę dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015). Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog M. J. padarė administracinį nusižengimą, bei įvertinus tai, kad byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad M. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena M. J. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną M. J. atžvilgiu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.