Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui O. S., institucijai, teikiančiai išvadą- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. S. prašo patenkinti ieškinį ir nutraukti jos ir atsakovo santuoką, pripažįstant, jog šeima iširo dėl atsakovo kaltės, taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, šio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012m. sausio mėn. iki pareiškimo padavimo teisme dienos, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, bei priteisti iš atsakovo 10000Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, jog su atsakovu susituokė 2001-06-16. Santuokoje yra gimę du vaikai: 2001-10-24 I.M.S ir 2003-07-08 sūnus D. S.. Atsakovas daug metų piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to jo elgesys tampa neprognozuojamu, ilgą laiką niekur nedirba, neišlaiko šeimos, nesirūpina vaikais, buvo neištikimas, ne kartą buvo gydytas nuo alkoholizmo, todėl tolimesnis bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Kadangi atsakovas kaip sutuoktinis pažeidė savo teises, prašo pripažinti, jog šeima iširo dėl jo kaltės. Nutraukus santuoką, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dviem jų nepilnamečiams vaikams: po 400Lt kiekvienam vaikui nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Kadangi atsakovas niekur nedirbo ilgą laiką, buvo bedarbis, neteikė išlaikymo vaikams, ji viena išlaikė nepilnamečius vaikus, prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą nuo 2012m. sausio mėn. iki 2013m. vasario 28d.. –po 400Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, iš viso priteisti 11 200Lt.Taip pat prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, kadangi vaikai gyvena ir nori gyventi kartu su motina. Pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą, prašo priteisti iš jo 10000Lt neturtinės žalos atlyginimui, nes dėl netinkamo sutuoktinio elgesio šeimoje, ji patyrė neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, fizinį ir emocinį skausmą.

Ieškovės atstovė prašo ieškinį patenkinti, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas O. S. su ieškiniu sutinka iš dalies ir nurodo, jog sutinka išsituokti su ieškove ir pripažįsta, jog šeima iširo dėl jo girtavimo ir neištikimybės sutuoktinei. Sutinka, jog jų dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, t.y. vaikų motina, nes jie šiuo metu gyvena kartu su ja, bei sutinka mokėti vaikams išlaikymą po 400Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Tačiau nesutinka su ieškovės pageidaujama išlaikymo vaikams įsiskolinimo suma, nes mano, jog įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012m. spalio mėn., t.y. iki kol ieškovė su vaikais išsikėlė gyventi kitur, nes iki to laiko jis gaudavo bedarbio pašalpą ir iš tų lėšų mokėjo tiek už komunalinius mokesčius, tiek pirko maistą, rūpinosi vaikais. Šiuo metu jis nedirba, prižiūri giminaitę, kurios bute ir gyvena, pajamų neturi, todėl neturi galimybės sumokėti ieškovei išlaikymo įsiskolinimą. Nesutinka su neturtinės žalos priteisimu, nes jis gydėsi nuo alkoholizmo, vaikais rūpinosi kiek galėjo, ieškovė pati paliko jį ir šiuo metu gyvena su kitu vyriškiu.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAT atstovė A. I. siūlo ieškinį patenkinti, nutraukus santuoką tarp šalių, priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams po 400Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, o šių lėšų tvarkytoja paskirti vaikų motiną. Ieškovės pageidaujama išlaikymo vaikams suma yra reali, atitinkanti nepilnamečių minimalius poreikius. Taip pat siūlo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, bei nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su jų motina, nes ji tinkamai rūpinasi ir prižiūri vaikus, jiems yra suteikusi normalias gyvenimo sąlygas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką ir neturtinės žalos atlyginimo.

CK 3.260str. 2d.,3d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad šalys susituokė 2001-06-16 (b.l.21). Jie susilaukė dviejų vaikų: 2001-10-24 gimė dukra I.M.S., o 2003-07-08 sūnus D. S. (b.l.9,10,). Abu sutuoktiniai pripažino, jog kartu nebegyvena nuo 2012-10-01, nes ieškovė, neapsikentusi atsakovo girtavimo, išsikėlė gyventi kitur. Iki to laiko atsakovas niekur nedirbo, girtavo, nors gydėsi nuo alkoholizmo, tačiau tai nepadėjo, prarado elementarius higienos įgūdžius, nesirūpino savo išvaizda, be to, ką pripažino ir pats atsakovas, buvo neištikimas sutuoktinei, ir tai turėjo įtakos jų šeimos iširimui. Todėl teismas daro išvadą, jog šeima iširo dėl atsakovo O. S. kaltės. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 10000Lt neturtinę žalą. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, minėta, nei žalos fakto, nei jos dydžio niekaip neargumentavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008). Teismas, nustatęs, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės- jo girtavimo, neištikimybės, materialinės paramos neteikimo, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė – S. (CK 3.61, 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, t.y. vaikų tėvo išlaikymą jų dviem nepilnamečiams vaikams po 400Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo pareiškimo padavimo dienos iki jų pilnametystės, taip pat pageidauja, kad iš ieškovo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-02-28, t.y. už 14 mėnesių, skaičiuojant po 400 Lt kiekvienam vaikui, iš viso 11200Lt Taip pat prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja jos gyvenamoje vietoje. Ieškovė nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas reikalingas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, patenkinti jų elementarius poreikus, juos tinkamai auginti, prižiūrėti ir auklėti. Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. /LR CK 3.192str./. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip at ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialia vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Šalys turi du nepilnamečius vaikus: vienuolikos ir dešimties metų. Vaikai mokyklinio amžiaus, lanko bendrojo lavinimo mokyklą, jiems augant, jų poreikiai ir išlaidos jiems bent minimaliai patenkinti didės, todėl teismas mano, jog ieškovės pageidaujamas 400 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui yra realus ir atitinkantis vaikų poreikius. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau ne nuo 2012-01-01, o nuo 2012-10-01, t.y. nuo to laiko kai šalys nebegyveno kartu iki 2013-02-28. Priteistina suma yra 4000Lt. (800Lt x 5 mėn.) Gautas išmokas vaikų išlaikymui pavestina tvarkyti vaikų motinai ieškovei I. S..

LR CPK 93str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi, nutraukdamas santuoką, teismas konstatuoja, jog šeima iširo dėl atsakovo kaltės, iš jo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2001-06-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr.208) tarp I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. ir O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., konstatuojant jog santuoka iširo dėl atsakovo O. S. kaltės.

Palikti sutuoktiniams pavardes: S. ir S.

Priteisti iš atsakovo O. S. lėšas jo nepilnamečių vaikų: I.M. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400Lt (keturis šimtus litų ) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2013-02-28 iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo O. S. dukters I.M.S. ir sūnaus D. S., išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-02-28 po 400Lt (keturis šimtus litų) kiekvienam vaikui, iš viso 4000 Lt.

Gaunamas lėšas vaikų išlaikymui uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai I. S.. Nepilnamečių vaikų: I.M.S., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina I. S. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo O. S. 5000Lt(penkis tūkstančius litų) ieškovei I. S. neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo O. S. valstybei: 701Lt (septynis šimtus vieną litą ) žyminio mokesčio ir 400Lt ( keturis šimtus litų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei I. S..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.