- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- I-2223-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00849-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolita Rasiukevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Jolitos Rasiukevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui šios institucijos Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Josifui Skibickui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. kovo 12 d. skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, ir atsakovas) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 18-IL-10-00503-e ,,Atsisakyti D. S. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir sprendimas), įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 1–2).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Vilniaus AVPK ginčijamą sprendimą priėmė, nes pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtos dvi baudžiamosios bylos, tačiau pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu niekada nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu dėl dalies kaltinimų pareiškėjas buvo išteisintas, o dėl likusios kaltinimų dalies byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, o baudžiamoji byla nutraukta.
2.2. Vilniaus AVPK ginčijamame sprendime per 4 metų laikotarpį nurodė 4 pareiškėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus. Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos, t. y. 2014 m. birželio 16 d. vairavimas automobilio, kuriam nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra ir 2014 m. spalio 7 d. leistino greičio viršijimas, padarytos beveik prieš keturis metus. Pastarųjų 2 metų laikotarpyje pareiškėjui surašyti 2 administracinių teisės pažeidimų (toliau – ir ATP) protokolai dėl stovėjimo KET draudžiamoje vietoje bei greičio viršijimo. Pareiškėjas paaiškino, kad greitį viršijo nežymiai ir paskirtas baudas (14 Eur ir 15 Eur) susimokėjo.
2.3. Vilniaus AVPK netinkamai taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Taip pat atsakovas nevertino, kad pareiškėjas yra dirbantis, augina mažametį vaiką ir nedaro rimtesnių pažeidimų. Pareiškėjas mano, kad pareiškėjui išduoto leidimo panaikinimas turėjo būti nagrinėjamas laikantis viešojo administravimo procedūrų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatyme. Vilniaus AVPK viešosios tvarkos valdyba yra viešojo administravimo institucija, todėl ji turėjo atlikti visus privalomus veiksmus nagrinėdama klausimą dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklą išdavimo priimdama dėl jo sprendimą, tačiau to nepadarė.
II
Atsakovė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis Lietuvos Respublikos galiojančių teisės normų reikalavimų bei įvertinus visas Sprendimo priėmimo dieną nustatytas faktines aplinkybes, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 20–23).
Pareiškėjas 2018 m. sausio 3 d. Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybai Licencijavimo skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovė medžiagos nagrinėjimo metu, atliko patikrinimus vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės 2002 m. sausio 15 d. d. įstatymu Nr. IX-705 (Žin., 2002, Nr. 13-467, Žin., 2010, Nr. 13-614, aktuali redakcija) (toliau – ir Įstatymas) numatyta tvarka bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) tikslu nustatyti, ar nėra aplinkybių, kurių pagrindu gali būti panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.Atliekant prašymo nagrinėjimo procedūrą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų žinybiniame registre (toliau – ir ĮKNAŽR) nustatyta, kad D. S. 1993 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00303-93 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 9 punktą, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (Nužudymas, neteisėtas laisvės atėmimas, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 30 d. priėmė nuosprendį pareiškėją išteisinti pagal LR BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2 punktą, 4 punktą, 8 punktą, 10 punktą, LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir nutraukti baudžiamąją bylą pagal LR BK 234 straipsnio 1 dalį (Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas ir realizavimas), LR BK 131 straipsnio 1 dalį (Neteisėtas laisvės atėmimas), vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu (Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas) (BK, BPK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.).
3. Nagrinėjant prašymą gauta informacija, kad Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRIR) 2014 m. rugpjūčio 1 d. įregistruotas pranešimas apie įvykį, kuriame paaiškinta, kad pareiškėjas Vilniuje, Upės g. 6, netoli Baltojo tilto, bare „Barža“, konflikto metu tyčia galva sudavė asmeniui į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nosies kaulų lūžį su kraujosruva kairės akies vokuose bei nosies landos gleivinės įplyšimu, odos nubrozdinimą nosies kairio sparnelio srityje, tai yra padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. 2014 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02406-14, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (Nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metai, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 60 val. būti namuose, kiek tai nesusiję su darbu, per 4 mėnesius atlyginti civilinius ieškinius ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val., kas mėnesį po 20 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pareiškėjas nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2016 m. birželio 30 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, jam susitaikius su nukentėjusiuoju.
4. Vilniaus AVPK nagrinėdamas pareiškėjo prašymą taip pat nustatė, kad Administracinių nusižengimų registre, 2014 m. birželio 16 d. pareiškėjas vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, 2014 m. spalio 7 d. vairavo automobilį ir viršijo leistiną greitį, už šiuos pažeidimus jam buvo surašyti Administracinių pažeidimų protokolai pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 124 straipsnio 4 dalį.
5. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, 2016 m. spalio 28 d. ir 2017 m. liepos 27 d., pareiškėjas pažeidė KET pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį (Viršijo leistiną greitį) jam buvo surašytas ATP protokolas ir paskirta bauda – 14 Eur., bei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 str. 2 d. (Vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje) buvo surašytas ANP protokolas bei paskirta bauda – 15 Eur.
6. Vilniaus AVPK vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame nurodyta, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (leidimo naikinimo) motyvus. Be to, Įstatymo nuostatos (17, 18 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Teisė turėti ir laikyti ginklus įgyjama pagal įstatymo nuostatas. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.
7. Atsakovė, įvertinusi pareiškėjo dalyvavimą įvykiuose, jo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, padarymo laiką, pažymėjo, kad tai lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, taip pat leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nuolat nepaklūstantį jų reikalavimams, ir nepaisant nevienkartinių sankcijų, sistemingai pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus. Dėl to mano, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui taip, kaip tai numatyta Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatuose.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjas D. S. iš esmės palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
2. Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas šios institucijos Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus atstovas vyriausiasis specialistas Josifas Skibickas iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
Pareiškėjas 2018 m. sausio 3 d. Vilniaus AVPK pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) savigynai ginklus (pistoletai, revolveriai) (b. l. 30). Vilniaus AVPK 2018 m. vasario 2 d. priėmė ginčijamą sprendimą (b. l. 28–29) ir atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsisakymą grindė tuo, kad pareiškėjo atžvilgiu 1993 m. liepos 23 d. ir 2014 m. rugpjūčio 2 d. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nors pareiškėjas 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiais buvo išteisintas. Taip pat pareiškėjas už administracinius teisės nusižengimus buvo baustas 4 kartus. Atsakovė sprendime vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuris nustato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.Iš byloje pateiktos Asmens privalomojo sveikatos draudimo kortelės matyti, kad pareiškėjas gali naudotis šaunamuoju ginklu (b. l. 31–32). Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitos priežiūros grupę pareiškėjas neįrašytas (b. l. 33). Be to, pareiškėjas Viešosios įstaigos ,,Vilniaus saugos mokymo centre” 2016 metais baigė 1 savaitės trukmės šaunamojo ginklo turėjimo savigynai mokymo programą (b. l. 34).ĮKNAŽR duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė, K. S., buvo įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 9 punkte (b. l. 36–39). ĮKNAŽR duomenimis apie pareiškėją (b. l. 54–56) nustatyta, kad pareiškėjas buvo įtariamas pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 9 punktą, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, tačiau pareiškėjas buvo išteisintas pagal LR BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2 punktą, 4 punktą, 8 punktą, 10 punktą, LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir baudžiamoji bylą nutraukta pagal LR BK 234 straipsnio 1 dalį, LR BK 131 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu (BK, BPK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.). Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metai, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 60 val. būti namuose, kiek tai nesusiję su darbu, per 4 mėnesius atlyginti civilinius ieškinius ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val., kas mėnesį po 20 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu baudžiamąją bylą nutraukė vadovaujantis LR BPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, LR BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 38 straipsnio 1 dalies, 3 punktu, 38 straipsnio 1 dalies, 4 punktu.Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos informaciniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. sausio 12 d. duomenimis, priverstinis mokestinės nepriemokos ir baudų už administracinius nusižengimus išieškojimas iš pareiškėjo nevykdomas (b. l. 40).Vilniaus AVPK pateiktas 2014 m. birželio 16 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodo, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 16 d., 23 val. 25 min., Arsenalo g., Vilniuje, vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tuo pažeidė ATPK 123 straipsnio 1 dalį, KET 238 punktą, todėl pareiškėjui buvo paskirta 50 litų bauda (b. l. 41–42).Vilniaus AVPK pateiktas 2014 m. spalio 7 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodo, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 27 d., 13 val. 39 min., vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), 99,40 km, 31 km/h viršijo leistiną 80 km/h greitį, tuo pažeidė ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir KET 133 punktą, todėl pareiškėjui buvo paskirta 200 litų (57 Eur) bauda (b. l. 43–44).Vilniaus AVPK pateiktas 2016 m. spalio 28 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodo, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 28 d., 20 val. 48 min., vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 62,12 km, viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo 99 km/h greičiu, tuo pažeidė ATPK 124 straipsnio 3 dalį, KET 127 punktą, todėl pareiškėjui buvo paskirta 14 Eur bauda (b. l. 45–46).Vilniaus AVPK pateiktas 2017 m. liepos 27 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 15 d., 17 val. 53 min., vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui ir stovėjimui neskirtoje teritorijoje, t. y. ant krantinės, skirtos pėsčiųjų eismui, tuo pažeidė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, todėl pareiškėjui buvo paskirta 15 Eur bauda (b. l. 47–49).Vilniaus AVPK pateiktas 2018 m. kovo 13 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 13 d., 22 val. 40 min., Upės g. 6, Vilniuje, viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, tuo pažeidė ANK 481 straipsnio 1 d., todėl pareiškėjui buvo paskirta 15 Eur bauda (b. l. 57–58).Iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 50–53) matyti, kad 2018 m. kovo 13 d., 2017 m. liepos 27 d. ir 2016 spalio 28 d. ATP yra galiojantys. Taip pat nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 21 d., 18 val., 50 min., pareiškėjas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ant vejos, kur nebuvo leidžiančio ženklo, tuo pažeidė ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, todėl pareiškėjui buvo paskirta 50 Lt bauda.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą, be kita ko, sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 18-IL-10-00503-e ,,Atsisakyti D. S. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą). Pabrėžtina, kad dėl nustatytų faktinių aplinkybių (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 3-12 punktus) ginčo nėra, tačiau ginčas kyla dėl minėtų faktinių aplinkybių vertinimo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kontekste.
2. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Teismas akcentuoja, kad pareiškėjas negali būti laikomas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto. Priešingai, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes, nors Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pareiškėjo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, o jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, tačiau aplinkybė, kad pareiškėjas padarė nusikaltimą, nustatyta (tai numatyta BK 38 straipsnyje, be kita ko, jo 3, 4 dalyse, taip pat nuoseklioje teismų praktikoje). Be to, tai, kad kaltininkas susitaiko su nukentėjusiuoju, nereiškia, jog, išduodant ar atimant leidimą ginklui, bus vertinama palankiai kaltininkui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-11-415/2018). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš žmogų, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinės bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017 ir kt.).
3. Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad jam ginklas reikalingas jo versle, valdant laivą, taip pat saugant šeimą. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata yra imperatyvi (žr. analogišką aiškinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-11-415/2018), todėl, nustačius, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, minėtieji argumentai negali būti laikomi teisiškai reikšmingais.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovas ne tik nustatė faktines aplinkybes, bet jas tinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų kontekste. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 18-IL-10-00503-e ,,Atsisakyti D. S. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ bei įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.