Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-12-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1638-538/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-08
Bylos Nr.
e2S-1638-538/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13393-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
K. Š.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1638-538/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13393-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.4; 3.3.2.1; 3.3.2.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-27 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašė nustatyti nepilnamečio vaiko O. N. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo po 250,00 Eur kasmėnesinių išmokų išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki jo pilnametystės.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-20 ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui M. N., nustatė laikiną atsakovo bendravimo tvarką su vaiku. 2016-07-14 pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jame prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-20 nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatytą atsakovo M. N. ir nepilnamečio O. N. bendravimo tvarką, taikyti naują laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku iki sprendimo byloje priėmimo.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2016-07-27 nutartimi ieškovės prašymo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-20 nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatytą atsakovo M. N. ir nepilnamečio O. N. bendravimo tvarką, taikyti naują laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku iki sprendimo byloje priėmimo netenkino.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo bendravimui su vaiku, ieškinio pagrindas yra vaiko gyvenamosios vietos nustatymas bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas. Teismas sprendė, jog esant minėtam ieškinio reikalavimui, nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti bendravimą su vaiku, kadangi byloje sprendžiamas klausimas tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, o ne dėl tėvo teisės bendravimui su vaiku apribojimo.Teismas nurodė, jog ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės, jog atsakovas negali pasirūpinti ir netinkamai rūpinasi vaiko gerove, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) teismui pateikė atskirąjį skundą, juo nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-27 nutartimi, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir tenkinti prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo ginčo dalyką - byloje kilęs ginčas ir dėl atsakovo bei vaiko bendravimo tvarkos;teismas itin formaliai vertino nurodytas ir byloje rašytiniais įrodymais pagrįstas aplinkybes, kad atsakovas, pasiėmęs vaiką pabendrauti, ne tik neparveda jo laiku namo, bet jau antrą kartą be apeliantės žinios ir sutikimo vaiko išvis negrąžina, kol apeliantė nepasitelkia policijos pareigūnų;kol nėra atlikta vaiko apklausa pas psichologą ir nėra nustatyta, ar vaiko pasakojamos aplinkybės apie bendravimą su atsakovu atitinka tikrovę, bei kokią realią įtaką atsakovas, kaip tėvas, daro vaikui, yra pagrindas apriboti atsakovo ir vaiko laikiną bendravimą, tokiu būdu siekiant eliminuoti bet kokią grėsmę vaiko interesams.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo panaikinti 2016-01-20 nutartimi taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatytą atsakovo M. N. ir nepilnamečio O. N. bendravimo tvarką, taikyti naują laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku iki sprendimo byloje priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo bendravimui su vaiku, ieškinio pagrindas yra vaiko gyvenamosios vietos nustatymas bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas. Tačiau taip pat sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog byloje yra kilęs ginčas ir dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Esant šalių ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymas savaime tampa išvestiniu reikalavimu ir teismas tokio pobūdžio bylose turi teisę ex officio nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, net jei šalys tokio reikalavimo nebūtų pareiškusios. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas itin formaliai vertino nurodytas ir byloje rašytiniais įrodymais pagrįstas aplinkybes, kad atsakovas, pasiėmęs vaiką pabendrauti, ne tik neparveda jo laiku namo, bet jau antrą kartą be apeliantės žinios ir sutikimo vaiko išvis negrąžina, kol apeliantė nepasitelkia policijos pareigūnų. Atsakovas pažymėjo, jog apie vaiko likimą nakvoti su tėvu informavo apeliantės tėvus. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepateikė jokių duomenų apie vaikui kylančias grėsmes nakvojant su atsakovu. Pažymėtina, jog atsakovo noras bendrauti su vaiku ir praleisti su juo kaip įmanoma daugiau laiko nėra pagrindas visiškai apriboti atsakovo teisę bendrauti su vaiku. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog apeliantė, atsakovas bei jų nepilnametis vaikas bendravo su Klaipėdos apygardos teismo vyriausiuoju specialistu (psichologu), kuris yra pateikęs byloje išvadą. Psichologas pateiktoje išvadoje pažymėjo, jog svarbu toliau atkurti saugų nuolatinį vaiko bendravimą, ryšį su kartu negyvenančiu tėvu, sudaryti sąlygas praleisti daugiau laiko su tėvu. Ankstesnis gyvenimo režimas mamai išvykus į užsienį (vaikas tuo metu gyveno su tėvu, o savaitgaliais su seneliais) vaikui ir jo artimiems šeimos nariams buvo priimtinas, tinkamas ir praktiškai išbandytas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog psichologas rekomendavo bendravimo tvarkoje numatyti didesnį vaiko ir tėvo susitikimų skaičių vakarais, savaitgaliais, mokyklinių atostogų dienomis, mamos darbo užsienyje metu. Psichologas taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju svarbu įvertinti objektyvius duomenis, faktus, kurie įrodytų buvusią, esamą grėsmę vaikui būnant bei nakvojant kartu su tėvu. Nesant objektyvių duomenų, nėra pagrindo apriboti vaiko ir tėvo bendravimo.Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-27 nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjasAlmantas Padvelskis