- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- I-4161-281/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04551-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- Z. S.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.8.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui Z. S., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Vadimui Gasperskiui (Vadim Gasperskij), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Z. S. 2015-09-17 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2015-08-21 sprendimą Nr. 3R-324 (AG-239/04-2015); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015-07-20 rašte Nr. (23.1-08)RNA-25714 nurodytą atsisakymą išspręsti pareiškėjo 2015-07-02 prašymą dėl 2009 m. privalomojo sveikatos draudimo įmokų prievolės panaikinimo kaip neteisėtai apskaičiuotos, suėjus senaties terminui, arba pripažinimo beviltiška, ir įpareigoti VMI išspręsti pareiškėjo prašymą iš esmės – 2009 m. privalomojo sveikatos draudimo įmokų prievolę panaikinti kaip neteisėtai apskaičiuotą, suėjus senaties terminui, arba pripažinti beviltiška (b. l. 1-3, 9-11).
Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus atsisakymu nagrinėti pareiškėjo prašymą, kaip esą pateiktą pakartotinai dėl analogiškų reikalavimų. Paaiškino, kad yra bedarbis, pajamos minimalios, turto neturi, todėl negali vykdyti paskaičiuotos mokestinės prievolės. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo skolą galima pripažinti beviltiška. Atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, neatsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra pasikeitusi. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas sumokėti mokesčius esant bedarbiu yra socialiai neteisingas ir prieštarauja Konstitucijai. Pažymi, kad atsakovė nenurodo, kada konkrečiai pradėtas nepriemokos už 2009 m. išieškojimas.
Per teismo posėdį pareiškėjas skundą prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32-34).
Šalies argumentai
Nurodė, kad pareiškėjas su analogišku prašymu kreipėsi 2015-04-16, į kurį VMI atsakė 2015-05-08 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-16100). Pareiškėjas 2010-04-16 pateikė deklaraciją už 2009 m. laikotarpį, deklaruota mokėtina PSD įmokų suma – (duomenys neskelbtini) €. Deklaracijos duomenų neatitikimų nenustatyta, todėl anuliuoti ar perskaičiuoti prievolės nebuvo pagrindo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, pradėjus šią procedūrą ji baigiama, nors senaties terminas vykdymo metu pasibaigia. Šiuo atveju nurodytus prievolės senaties terminas yra 2015-05-24, o sprendimas dėl išieškojimo priimtas 2015-01-15, pareiškėjas buvo įspėtas, o nepriemokos jam nesumokėjus, 2015-04-01 minėtas sprendimas perduotas antstoliui vykdymui. Prašymas dėl minėtos nepriemokos pripažinimo beviltiška atsakovei pateiktas 2014-10-16, prašymas buvo išnagrinėtas 2014-11-07 sprendimu atsisakant ją pripažinti beviltiška, pareiškėjui neatitikus atitinkamų taisyklių nustatytų kriterijų.
Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad pareiškėjas teikė metines pajamų mokesčio deklaracijas ir deklaravo mokėtinas PSD įmokų sumas: už 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt), 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt), 2011 m. – (duomenys neskelbtini) Lt), 2012 m. – (duomenys neskelbtini) Lt), 2013 m. – (duomenys neskelbtini)Lt). Pareiškėjas 2014-09-18 pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2010, 2012-2013 metų laikotarpius ir buvo nustatyta, kad yra susidariusi PSD įmokų nepriemoka.
2014-10-16 pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas atidėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų nepriemokos už 2009-2013 m. mokėjimą dėl sunkios materialinės padėties (b. l. 57).
2014-11-05 VMI raštu Nr. (23.1-08)RNA-41783 nurodė, kad atidėti įmokų mokėjimo nėra galimybės, tačiau nagrinėjamas prašymas dėl nepriemokos pripažinimo beviltiška (b. l. 58). VMI, įvertinusi pareiškėjo ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas, nustatė, jog jos viršija valstybės remiamų pajamų dydį, šeima turi turto, iš kurio galėtų būti išieškoma mokestinė nepriemoka, todėl 2014-11-07 sprendimu Nr. (23.31-08)-322-1727 nuspręsta pareiškėjo mokestinės nepriemokos nepripažinti beviltiška (b. l. 59-61).
2015-01-15 VMI priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-501 išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) € privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2009-2013 m. laikotarpį (b. l. 52-53).
2015-04-01 sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo perduotas vykdyti antstoliams (b. l. 55-56).
2015-04-16 pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas pripažinti 2009-2010 m. privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolą beviltiška, o 2010 m. skolą perskaičiuoti pagal dienas, kuriomis pareiškėjas dirbo pagal verslo liudijimą. Nurodė sutinkantis su mokėjimais nuo 2011 m., todėl prašė sustabdyti priverstinį išieškojimą (b. l. 48-49).
2015-05-11 pareiškėjas pateikė VMI prašymą leisti mokėti PSD mokesčio nepriemoką, susidariusią 2010-2013 m., dalimis, 2015-08-06 prašymas patikslintas, prašant išdėstyti nepriemoką už 2011-2014 m. (Komisijos byla, b. l. 55, 59). Nustatyta, kad pareiškėjas ir VMI 2015-08-28 sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl PSD mokėjimo už 2011-2014 m. (b. l. 84-85).
2015-05-08 VMI raštu Nr. (23.1-08)RNA-16100 nurodė, kad pareiškėjas teikė metines pajamų mokesčio deklaracijas, kontrolės metu duomenų neatitikimų nenustatyta, todėl jų tikslinti nėra pagrindo. Priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, pradėjus mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos, nors ir jų vykdymo metu senaties terminas pasibaigia. Pareiškėjo nepriemokos išieškojimas pradėtas nepasibaigus senaties terminui, todėl procedūra bus tęsiama nustatyta tvarka. Paaiškino, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo ar išdėstymo (b. l. 50-51).
2015-07-02 pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas panaikinti privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokestinę nepriemoką už 2009 metus, kaip neteisėtai paskaičiuotą, suėjus senaties terminui, ir perskaičiuoti įmokas arba pripažinti ją beviltiška (b. l. 35-37).
2015-07-20 VMI raštu Nr. (23.1-08)RNA-25714 nurodė, kad pareiškėjo 2010-04-16 pateikta deklaracija užpildyta teisingai, todėl prievolės negali būti perskaičiuotos ar anuliuotos, o kadangi prievolė nebuvo sumokėta, nepasibaigus senaties terminui, pradėtas priverstinis jos išieškojimas. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl nepriemokos pripažinimo beviltiška jau buvo išspręstas 2014-11-07 sprendimu, pareiškėjas neatitinka teisės aktų numatytų sąlygų mokestinei nepriemokai pripažinti beviltiška, nepateikė įrodymų, jog priimtas sprendimas buvo neteisingas, todėl ši prašymo dalis nenagrinėjama (b. l. 46-47).
2015-08-07 pareiškėjas padavė skundą Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1-2).
2015-08-21 Komisija sprendimu Nr. 3R-324(AG-239/04-2015) pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 69-75).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti panaikinti PSD prievolę už 2009 m. arba ją pripažinti beviltiška teisėtumo. Pareiškėjo teigimu, mokestinei nepriemokai yra suėjęs senaties terminas, todėl ji apskaičiuota neteisėtai; kita vertus, jo pateiktas prašymas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška išnagrinėtas formaliai, neįvertinus sunkios pareiškėjo materialinės padėties.
Mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 1 p. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 d., mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pagal šio straipsnio 3 d., gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (27 str. 5 d.).
Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 2 p. nuostatas, privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis draudžiami teritorinėse darbo biržose įsiregistravę bedarbiai, išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 dalis. Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 5 d. nustatyta, kad fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2009 m. veikė pagal verslo liudijimą, todėl, remiantis nurodytomis teisės nuostatomis, jam kilo prievolė deklaruoti pajamas. Nustatyta, kad pareiškėjas 2010-04-16 pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2009 m. laikotarpį, joje deklaruota mokėtina PSD įmokų suma – (duomenys neskelbtini) Lt). Sveikatos draudimo įstatymas, galiojęs pareiškėjui teikiant pajamų mokesčio deklaraciją, aiškiai nustatė reikalavimą mokėti PSD įmokas ir tiems fiziniams asmenims, kurie veikė pagal įsigytus verslo liudijimus, neatsižvelgiant į faktiškai dirbtų dienų skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas deklaracijoje nurodė pagal verslo liudijimą dirbęs 9 mėnesius, taigi šį laikotarpį nebuvo draustas valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, mokėtina PSD įmokų suma lygi 648 Lt (9 proc. x 800 Lt x 9 mėn.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pajamų mokesčio deklaraciją užpildė ir pateikė ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, šių duomenų pagrindu apskaičiuota mokestinė prievolė yra galiojanti ir jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atitinkama mokestine prievole, nustatyta asmeniui, užsiimančiam veikla pagal verslo liudijimą, nors ir turinčiam bedarbio statusą, nesudaro pagrindo tokią mokestinę prievolę pripažinti neteisėta. Aplinkybė, kad pareiškėjas veikla pagal verslo liudijimą užsiėmė tik keletą dienų per mėnesį, yra teisiškai nereikšminga, nes, kaip minėta, pareiškėjo veiklos vykdymo metu galiojusios teisės normos įpareigojo PSD įmokas mokėti už visą mėnesį.
Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, PSD įmokų sumą pareiškėjas turėjo sumokėti iki 2010-05-03. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas šios mokestinės prievolės neįvykdė. Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 2 d. nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju raginimas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką pareiškėjui nebuvo siunčiamas, todėl teisė ją išieškoti atsirado nuo 2010-05-24. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 str. 1-2 d., mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Remiantis šio straipsnio 5 d., šio Įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, PSD įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas, jį skaičiuojant nuo 2010-05-24, baigėsi 2015-05-24. Mokesčių administratorius sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką priėmė 2015-01-15, todėl darytina išvada, kad išieškojimo procesas pradėtas nepasibaigus ginčijamos mokestinės nepriemokos senaties terminui.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška dėl sunkios materialinės padėties. Iš ginčijamo 2015-07-20 rašto matyti, kad prašymą atsisakyta nagrinėti konstatavus, kad analogiškas prašymas jau buvo išnagrinėtas anksčiau, o pareiškėjas naujų aplinkybių nenurodė.
Vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. VA-77, 4 p., prašymas – tai asmens kreipimasis į vadovybę, valstybės tarnautoją ar darbuotoją, nesusijęs su konkretaus asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašant, be kita ko, priimti administracinį sprendimą – įsakymą, nurodymą ar kitos formos dokumentą, kuriame išreiškiama Inspekcijos valia, atlikti kitus administracinius veiksmus. Pagal šių taisyklių 12 p., pakartotiniai prašymai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad Inspekcijos atsakymas dėl ankstesnio prašymo išnagrinėjimo yra neteisingas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas su prašymu atidėti PSD nepriemokos mokėjimą neribotam laikui dėl sunkios finansinės padėties į VMI kreipėsi 2014-10-16 (b. l. 57); šis prašymas buvo išnagrinėtas ir dėl galimybės pripažinti nepriemoką beviltiška – įvertinus pareiškėjo ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas ir turtą, konstatuota, kad tam nėra pagrindo. Priimant šį sprendimą, taip pat atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo sveikatos būklės, registracijos teritorinėje darbo biržoje (pasibaigusi 2014-09-11), gaunamas pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą, išlaidas atsiskaitymui su kreditoriais (b. l. 59-60). 2015-04-16 prašyme pareiškėjas prašė nepriemoką peržiūrėti ir ją pripažinti beviltiška dėl senaties termino, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas vis dar yra bedarbis (b. l. 48-49). 2015-06-06 pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, nurodydamas, kad nuo 2015-04-08 vėl yra registruotas teritorinėje darbo biržoje, užsiima veikla pagal verslo liudijimą, turi sveikatos problemų, turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams (b. l. 35-37). Kaip matyti, pareiškėjas šiame kreipimesi nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos priimant 2014-11-07 sprendimą, tačiau pateikti ir nauji duomenys, o būtent, kad pareiškėjas nuo 2015-04-08 yra registruotas darbo biržoje, tęsiama darbo paieška. Minėta, kad 2014-11-07 sprendimo nepripažinti pareiškėjo mokestinės nepriemokos beviltiška priėmimo metu buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėjo darbo paieška darbo biržoje nutraukta 2014-09-11. Vienas iš Mokesčių administravimo įstatymo 113 str. 1 d. 3 p. įtvirtintų kriterijų, vertinant, ar fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis sunki, yra tai, kad asmuo yra bedarbis. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) dar nesudaro pagrindo atleisti jį nuo delspinigių, reikalinga įvertinti pareiškėjo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes, gautas pajamas bei turimą nekilnojamąjį turtą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-807/2010). Teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra įgijęs bedarbio statusą, mokesčių administratoriui kilo pagrindas iš naujo įvertinti jo ekonominę padėtį apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo kreipimasis nėra analogiškas ankstesniesiems, dėl to mokesčių administratorius jį nagrinėti atsisakė nepagrįstai.
Dėl nurodytų motyvų VMI 2015-07-20 raštas Nr. (23.1-08)RNA-25714 dalyje, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2015-06-06 prašymą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, naikintinas, įpareigojant atsakovę šį prašymą išnagrinėti iš naujo. Taip pat naikintinas Komisijos, išnagrinėjusios pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, sprendimas, kuriuo konstatuota, jog atsisakymas nagrinėti pareiškėjo prašymą yra pagrįstas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo Z. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-07-20 rašto Nr. (23.1-08)RNA-25714 dalį, kuria atsisakyta nagrinėti Z. S. 2015-06-06 prašymą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją šį prašymą išnagrinėti iš naujo.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-08-21 sprendimą Nr. 3R-324 (AG-239/04-2015).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.