- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-1745-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06778-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja 2021 m. vasario 21 d. skunde nurodo, kad vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir 0033/17/00103 antstolė yra areštavusi visą UAB „EMILĖ“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, tiek tą, kuris įkeistas hipotekos sutartimis, tiek visą kitą neįkeistą turtą, banko sąskaitas, iš kurių reguliariai nurašinėja pinigines lėšas, gaunamas iš trečiųjų asmenų (nuomininkų). Remiantis išieškotojo pateiktais duomenimis, neišieškotos skolos likutis su vykdymo išlaidomis vykdomosiose bylose 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė 303 930,28 Eur. Dvejose vykdomosiose bylose yra vykdomas išieškojimas dėl to paties dalyko, tik skirtingais pagrindais. Išieškojimas iki vykdomųjų bylų sustabdymo buvo vykdomas hipoteka užtikrintoje vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00377 pagal 2016 m. kovo 31 d. vykdomąjį įrašą. Hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto (negyvenamas pastatas-viešbutis, esantis (duomenys neskelbtini)) vertė (996 582,48 Eur) yra pakankama ir 3 kartus viršija neišieškotos skolos likutį, kurį yra apskaičiavęs pats kreditorius, todėl iš turto nuomos gaunamos pajamos ir visi kiti taikyti turto areštai turi būti nedelsiant panaikinti, kaip neproporcingai varžantys skolininkės teises. Pareiškėjos teigimu, pritaikytas turto arešto mastas neatitinka skolininkės ir išieškotojo interesų pusiausvyros, o antstolės veiksmai nepagrįstai areštavus visą UAB „EMILĖ“ turtą, turtines teises, gautinas lėšas ir banko sąskaitas, neproporcingai pažeidžia skolininkės interesus ir didina jos nuostolius.
2. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2021 m. kovo 8 d. patvarkyme nurodo, kad vykdomosios bylos iki šiol yra sustabdytos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.e2-33413-294/2018, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje. Antstolė 2020 m. liepos 17 d. raštu informavo skolininkės atstovę advokatę, kad negali priiminėti procesinių sprendimų ir atlikti vykdymo veiksmų aukščiau nurodytose sustabdytose vykdomosiose bylose, įskaitant areštų panaikinimą, pakeitimą ir vykdomųjų bylų užbaigimą. Pareiškėja skundu pakartotinai prašo atlikti procesinius vykdymo veiksmus sustabdytose vykdomosiose bylose, kurių antstolė neturi pagrindo atlikti. Antstolės vertinimu, prie skundo pareiškėja prideda pakankamai seną, 2019 m. balandžio 5 d. įkeisto turto vertinimo ataskaitą, tokiu būdu nepagrįstai mėgindama įrodyti įkeisto turto vertę vienoje iš vykdomųjų bylų. Šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje skolininkė bando įrodyti, kad šio įkeisto turto vertė yra smarkiai sumažėjusi, kadangi dėl neeksploatuojamo pastato jam buvo padaryta žala. Antstolės vertinimu, 2019 m. balandžio 5 d. UAB „EMILĖ“ pateiktu vertinimu vadovautis negalima, nes jis galimai neatitinka realios šiandieninės turto vertės. Nuo atlikto turto vertinimo praėjo beveik dveji metai, įkeisto turto vertė šiai dienai nėra žinoma, ji yra pasikeitusi. Be to, prie išieškomos skolos yra skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai, todėl nėra žinoma, ar įkeisto turto užteks skolai bei vykdymo išlaidoms padengti vienoje iš antstolės vykdomų vykdomųjų bylų, kurioje skaičiuojamos palūkanos. Antstolė patvarkyme pažymi, kad skolininkė iš esmės skundžia antstolės vykdymo veiksmus, atliktus 2017 metais, kai buvo surašytas 2017 m. kovo 8 d. turto arešto aktas bei 2017 m. vasario 17 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Šiems antstolės veiksmams skųsti yra pasibaigę apskundimo terminai. UAB „EMILĖ“ turtas areštuotas ne tik antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės, bet ir kitų antstolių, kas sudaro pagrindą kritiškai vertinti pareiškėjos skundo argumentus dėl antstolės bandymų sužlugdyti įmonės veiklą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašo civilinę bylą nutraukti, o nenustačius teisinio pagrindo civilinę bylą nutraukti – UAB „EMILĖ“ skundą atmesti, priteisti iš UAB „EMILĖ“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Nurodo, kad iš pareiškėjos skundo nėra aišku kokie būtent ir kuriuo metu antstolės atlikti/neatlikti procesiniai veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0033/17/00377 ir Nr. 0033/17/00103 yra skundžiami. Skunde nesant įvardinto antstolės veiksmo, kurį antstolė atliko ar kurio neatliko/atsisakė atlikti konkrečiu laiku, nėra vertinimo objekto ir paties ginčo dalyko iškeltoje byloje. Pareiškėja skundų dėl šių antstolio veiksmų nereiškė ir visi terminai tokiems skundams pareikšti yra akivaizdžiai praleisti, kas sudaro pagrindą bylą nutraukti. Su reikalavimu mažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą pareiškėja kreipiasi nebe pirmą kartą. Pareiškėja periodiškai teikia tokio pobūdžio reikalavimus ir nors pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tokius reikalavimus atmeta, praėjus tam tikram laikui pareiškėja vėl kreipiasi su reikalavimais pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, teikia tuos pačius įrodymus dėl įkeisto turto, reikalaudama panaikinti turto areštą jai priklausančiam neįkeistam nekilnojamam turtui ir atsiskaitomosioms sąskaitoms. Skunde nepagrįstai akcentuojama aplinkybė, kad vykdomosiose bylose yra vykdomas išieškojimas dėl to paties dalyko, tik skirtingais pagrindais pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Iš pareiškėjos skundo visiškai neaišku, kuo remiantis yra teigiama, kad iki vykdomųjų bylų sustabdymo išieškojimas buvo vykdomas tik hipoteka užtikrintoje vykdomojoje byloje. Pareiškėja nedetalizuoja, kokia suinteresuoto asmens ir antstolio pateikta informacija patvirtina tokius teiginius. Suinteresuotam asmeniui priklauso vienodo dydžio reikalavimo teisė tiek pagal paskolos sutartį, tiek pagal vekselį. Vienos iš šių prievolių sumažėjimas automatiškai mažina suinteresuoto asmens reikalavimus pagal kitas turimas suinteresuoto asmens prievoles. Šiuo metu abi vykdomosios bylos yra sustabdytos, todėl suinteresuotas asmuo jokių sumų negauna, o skolos dydis kiekvieną dieną tik didėja. Pareiškėja kartu su skundu teikia duomenis apie įkeisto turto vertę 2019 metais ir nurodo, kad įkeisto turto vertė kelis kartus viršija skolos sumą. Šiais duomenimis vadovautis nėra pagrindo. Esant sustabdytoms vykdomosioms bylos jokie vykdymo veiksmai, į kuriuos įeina ir priverstine tvarka realizuotino turto vertės nustatymas nustatyta tvarka, nėra atliekami.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė ir nurodė, kad įvertinus pareiškėjos 2021 m. vasario 21 d. skunde dėl antstolės veiksmų pareikštų reikalavimų dėl areštuoto turto masto pakeitimo ir atsiskaitomųjų sąskaitų arešto panaikinimo pobūdį, matyti, kad pareiškėja iš esmės reiškia procesinio pobūdžio prašymus vykdymo procese pakeisti areštuoto turto mastą bei panaikinti atsiskaitomųjų sąskaitų areštą. Pareiškėja iš esmės skundžia 2017 metais atliktus antstolės veiksmus, kuriais sudarytas 2017 m. kovo 8 d. turto arešto aktas ir surašytas 2017 m. vasario 17 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pareiškėja skunde nenurodė jokių konkrečių antstolės neteisėtų veiksmų ar atsisakymo kokį nors veiksmą atlikti, taip pat pareiškėja neskundžia antstolės patvarkymų dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kurie buvo priimti dar 2017 metais. Pareiškėjos skundo reikalavimų objektas nėra konkretus antstolės veiksmas ar atsisakymas tokį veiksmą atlikti, atitinkamai pareiškėjos prašymai antstolei – pakeisti areštuoto turto mastą ir panaikinti atsiskaitomųjų sąskaitų areštą vertintini kaip vykdymo procese pareikšti prašymai, nagrinėtini antstolės CPK 613 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne kaip sudarantys skundo dėl antstolės veiksmų, nagrinėtino teismo CPK 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka, objektą. Pareiškėja, nesutikdama su antstolės patvarkymu, kuriuo atmesti jos prašymai dėl areštuoto turto masto pakeitimo ir atsiskaitomųjų sąskaitų arešto panaikinimo, turėjo teisę teikti skundą dėl šio antstolės patvarkymo. Antstolės patikslintame patvarkyme nurodytos aplinkybės negali būti nagrinėjamos bylos objektu, nes dėl šio antstolės patvarkymo taip pat nebuvo pateiktas skundas CPK 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėja UAB „EMILĖ“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį ir UAB „Emilė“ skundą tenkinti pilnai.
7. Nurodė, kad antstolė pati perdavė savo 2021 m. kovo 8 d. surašytą patvarkymą netenkinti skundo nagrinėti teismui. Teismo išvada, jog šį patvarkymą UAB „EMILĖ“ turėjo skųsti teismui yra realiai neįgyvendinama. Neteisingai taikydamas ir aiškindamas LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei nutraukdamas bylą, kuri iš esmės buvo jau išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, teismas neužkirto kelio antstolio neteisėtam, neproporcingam pareiškėjos turto arešto mastui vykdymo procese, skolininko nuosavybės teisės apribojimui, ekonominės vertės praradimui, nebūtiniems skolininko nuostoliams. Teismas turi išnagrinėti asmens pateiktą skundą ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti procesiniai veiksmai - ar procesinių pareigų nevykdymas - veiksmų neatlikimas – atitinka įstatymo reikalavimus. Antstolė areštavo turtą 2017 metais ir iki skundo pateikimo neatliko iš viso jokių veiksmų, siekiant, kad areštuoto turto vertė atitiktų išieškojimo mastą. 2017 metais UAB „EMILĖ“ skola sudarė apie 500 000 Eur, o 2021 metais, kai buvo teikiamas skundas antstolei dėl turto arešto masto peržiūrėjimo ir sumažinimo – skolos likutis sudarė jau tik apie 88 000 Eur. Turto rinkos vertei pasikeitus, o antstoliui turto neperkainojant tai laikytina antstolio procesinių pareigų pažeidimu. Pateikti prašymą antstoliui perkainoti skolininko turtą yra šalių teisė, bet ne pareiga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjų prašymą priėmė nagrinėti, ir privalėjo jį išnagrinėti iš esmės, argumentuotai ir motyvuotai tokį pareiškėjo prašymą tenkinti arba atmesti. Šiuo nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas pareiškėjo atžvilgiu dėl jo neva neapskundimo patvarkymo, kuris jam iš viso nebuvo pateiktas, nes buvo pateiktas teismui, bei kito, jau bylos nagrinėjimo teisme metu priimto patikslinto patvarkymo, neapskundimas, neatitinka bylos nutraukimo instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukus, kai nėra duomenų, jog pareiškėjas nebesuinteresuotas bylinėtis dėl skolininko turto arešto masto peržiūrėjimo ir sumažinimo, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad CPK 512 straipsnyje nustatyti aiškūs terminai per kuriuos vykdymo proceso šalis gali apskųsti konkretų antstolio veiksmą ar atsisakymą jį atlikti. CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka nėra nagrinėjami šalių prašymai, o nagrinėjami skundai, kurie pareiškiami ginčijant konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo kokius nors veiksmus atlikti teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantė skunde nenurodė kokie būtent ir kuriuo metu antstolės atlikti/atsisakyti atlikti procesiniai veiksmai vykdomosiose bylose yra skundžiami. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi nutarus civilinę bylą nutraukti, apeliantės skundą pagrįstai įvertinus kaip prašymą vykdymo procese, teismas išaiškino kaip apeliantė turėjo (ir turi) teisę operatyviai įgyvendinti savo teises, jeigu mano, kad kokios nors jos teisės yra pažeistos. Taigi šiuo atveju jokios apeliantės teisės į gynybą priimant nutartį nebuvo ir negali būti laikomos suvaržytomis. Atmestini atskirojo skundo teiginiai, kad apeliantė iš antstolės negavo patvarkymo, minėtame patvarkyme yra aiškiai nurodyta, kad jis yra siunčiamas tiek apeliantei, tiek ir suinteresuotam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliantė nurodo, kad šios civilinės bylos nutraukimas neatitinka bylos nutraukimo instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka. Teisė kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnis), tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
11. CPK 293 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad teismas bylą nutraukia, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Teismas bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Taigi CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka yra nagrinėjami ne bet kokie šalių prašymai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialiniai teisiniai reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo kokius nors veiksmus atlikti teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Šiuo atveju pareiškėja iš esmės reiškia procesinio pobūdžio prašymus vykdymo procese pakeisti areštuoto turto mastą bei panaikinti atsiskaitomųjų sąskaitų areštą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja iš esmės skundžia 2017 metais atliktus antstolės veiksmus, kuriais sudarytas 2017 m. kovo 8 d. turto arešto aktas ir surašytas 2017 m. vasario 17 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Šių reikalavimų objektas nėra konkretus antstolio veiksmas ar atsisakymas tokį veiksmą atlikti ir pareiškėjai jokio neteisėto antstolio veikimo ar neveikimo, susijusio su pareiškėjų prašymu, aplinkybių nenurodė. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos prašymai pakeisti areštuoto turto mastą bei panaikinti atsiskaitomųjų sąskaitų areštą vertintini kaip vykdymo procese pareikšti prašymai, nagrinėtini antstolio CPK 613 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne kaip sudarantys skundo dėl antstolio veiksmų, nagrinėtino teismo CPK 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka, objektą. Analogiškos teismų praktikos šiais klausimais vadovaujasi ir kiti teismai (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1615-560/2019, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-100-864/2021).
13. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
14. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą, todėl suinteresuoto asmens kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ patirtos 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidos jo naudai priteisiamos iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos UAB „EMILĖ“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuoto asmens kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai iš pareiškėjos UAB „EMILĖ“ 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.