- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-86/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 159-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-743-45/2006 pagal ieškovo 159-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos ieškinį atsakovei D. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 159 GNSB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. D. 58 130 Lt, kuriuos sumokėjo 159 GNSB nariai AB bankui ,,Snoras“ už atsakovei D. D. tenkančią kredito dalį pagal 1997 m. sausio 21 d. sutartį Nr.031-00887 ir pagal 1997 m. gruodžio 2 d. sutartį Nr. 031-01051, taip pat priteisti iš atsakovės 48 645,37 Lt už be teisinio pagrindo įgytą viršplotį bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 159 GNSB, vadovaudamasi 1993 m. balandžio 23d. nutarimu Nr. 280 dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos pavyzdinių įstatų, kaip juridinis asmuo gavo leidimą namo statybai, valstybinės žemės sklype. 1996 m. gegužės 5 d. sudarė su UAB „Riteris“ statybos rangos sutartį dėl gyvenamojo namo 11 aukštų 46 butų, esančio (duomenys neskelbtini). Prasidėjus statyboms paaiškėjo, kad pajinių įnašų namo statybai užbaigti neužteks dėl statybos kaštų pabrangimo, todėl 1997 m. sausio 21 d. bendrijos susirinkime buvo nutarta gauti 1 800 000 Lt kreditą. Minėto protokolo 5 p. numatyta, kad priskaičiuota bendrijai palūkanų suma paskirstoma tarp narių proporcingai sumai, dar neišmokėtai iki visos buto vertės. Atsakovė D. D. susirinkime dalyvavo, dėl kredito paėmimo sutiko, 1997 m. sausio 21 d. protokolą pasirašė. Vykdant rangos darbus, UAB „Riteris“ bankrutavo, namas buvo pastatytas tik apie 50 proc. Tam, kad bendrija įgyvendintų savo tikslą, buvo priversta pasinaudoti papildomu 500 000 Lt kreditu. Šiuo atveju atsakovė, kaip bendrijos narė privalėjo taip pat naudotis šiuo kreditu. 1998 m. vasario 5 d. bendrijos susirinkime atsakovė sutiko pasirašytinai su kiekvienam bendrijos nariui tenkančios kredito dalies paskirstymu. 1999 m. balandžio 15 d. 159 GNSB visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo 7.2 p. nustatyta, įpareigoti bendrijos narę D. D. nedelsiant pasirašyti su AB bankas ,,Snoras“ sutartis dėl kredito dalies perėmimo, tačiau atsakovė šio įpareigojimo neįvykdė. 2000 m. gruodžio 21 d. 159 GNSB visuotiniame narių susirinkime, vadovaujantis Pavyzdinių įstatytų 12.1 p., buvo nuspręsta už bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų nevykdymą, t. y. nustatytų įmokų iš AB bankas ,,Snoras“ gauto kredito nemokėjimą pašalinti atsakovę D. D. iš 159 GNSB narių. Atsakovei tenkanti mokėtino bankui kredito suma už butą Nr. 40 lygi 58 130 Lt. 2003 m. spalio 28 d. visuotinis narių susirinkimas nusprendė 180 780 Lt skolą (iš kurių 58 130 Lt skolinga atsakovė) bankui proporcingai paskirstyti pagal pajus kiekvienam bendrijos nariui po 4 410 Lt. Kadangi šią atsakovės kredito dalį sumokėjo kiti pajininkai, atsakovė skolinga bendrijai 58 130 Lt. Be to, atsakovė 1995 m. spalio 18 d. sudarė su rangovu UAB „Riteris“ statybos rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo pastatyti 9 aukštų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), keturių kambarių butą. Pagal sutartį atsakovė kas mėnesį įsipareigojo mokėti už statybos rangos darbus po 200 JAV dolerių už 1 kv. m bendro ploto pagal tos dienos kursą. 1997 m. vasario 28 d. sudaryta statybos rangos sutartimi buvo padidinta statomo atsakovės buto kaina iki 139 269 Lt, bendras plotas iki 112,01 kv. m. Baigiant statyti namą ir priduodant jį statybos inspekcijai, atlikus viso namo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad bendras viso namo plotas padidėjo nuo 2845,98 kv. m iki 3390,53 kv. m. Atsakovės buto Nr.40 bendras plotas padidėjo 17,77 kv. m. Kadangi vidutinė šio buto 1 kv. m. rinkos vertė – 2 737,50 Lt, todėl atsakovė privalo grąžinti bendrijai 48 645,37 Lt už įgytą viršplotį.
Atsakovė D. D. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas sąmoningai teikia nepagrįstus finansinius reikalavimus. Ji buto statybos sutartį buvo sudariusi su UAB „Riteris“, šiai įmonei buvo sumokėjusi viso buto statybos kainą. Pasirašant pirminę buto statybos sutartį atsakovei buvo žinoma, jog bus statomas 9 aukštų namas, o 1997 m. liepos 28 d. sutartimi namo aukštingumas buvo padidintas iki 11 aukštų. Pasirašant pastarąją sutartį namas jau buvo pastatytas, kai kurie buto savininkai patys butus įsirenginėjo. Atsakovės buto statybai paskolos nereikėjo. Atsakovė nėra atsakinga už tai, kad bendrovė paėmusi paskolą pinigus iššvaistė, todėl prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės D. D. ieškovui 159 GNSB 10 276,09 Lt už buto viršplotį ir 308,30 Lt žyminio mokesčio išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė. Nurodė, jog teismui nebuvo pateiktas Vilniaus miesto valdyboje patvirtintas bendrijos narių sąrašas bendrijos įregistravimo dienai. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9d. sprendimu (b. l. 7-10) buvo nustatyta, kad D. D. savo faktiniais veiksmais yra pripažinusi, kad buvo 159 GNSB narė, todėl remiantis CPK 182 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, iš naujo šis faktas neįrodinėtinas. Vilniaus miesto mero 1993 m. gruodžio 2 d. potvarkiu Nr. 2216V patvirtintų 159 Gyvenamųjų namų statybos bendrijos įstatų (b.l.80-84) (toliau - Įstatai) 7.4 p. nustato bendrijai pareigą, jog ji atsako pagal prievoles jai priklausančiu turtu. Bendrija neatsako už savo narių prievoles, o jie neatsako už bendrijos prievoles. Bendrijos lėšas (turtą) sudaro narių stojamasis mokestis, narių pajus, bendrijai suteikti kreditai ir kitos įplaukos (Įstatų 9 p.). Įstatų 10 p. nustato bendrijos nario teises, 12 p. - nario pareigas. Šių įstatų 13.2 punktas nustato, kad narys gali būti pašalintas iš bendrijos, jei nevykdo bendrijos įstatų reikalavimų, bendrijos narių visuotinio susirinkimų nutarimų (b. l. 80-84). 159 GNSB narių, statančių gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), visuotinio narių susirinkimo, vykusio 1997 m. sausio 21 d., protokole Nr. 97-021 (b. l. 19-21) nutarta gauti 1 800 000 Lt kreditą AB banke „Snoras“ gyvenamojo namo, esančio Rugių g. 18, Vilniuje, statybos darbams užbaigti, o 1997 m. lapkričio 14 d. protokole (b.l.32-35) užfiksuotas nutarimas paimti papildomą kreditą 500 000 Lt sumai. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai 159 GNSB buvo suteikti AB banko „Snoras“ du kreditai: 1997 m. sausio 21 d. sutartimi Nr. 031-00887 (b.l. 23-27) 1 800 000 Lt sumai ir 1997 m. gruodžio 2 d. sutartimi Nr. 031-01051 (b.l. 37-39) 500 000 Lt sumai. Pastarųjų kredito sutarčių gavėju įvardinta 159 GNSB. Abi kredito sutartys, atitinkamai 28-29 p. ir 28 p. nuostatos, numatė jog sutartis galioja iki kol kredito gavėjas (159 GNSB) visiškai atsiskaito su banku arba kol kredito gavėjas perduoda savo prievolę bendrijos nariams, o bendrijos nariai įkeičia turtą, užtikrinantį perimtų įsipareigojimų įvykdymą. Teismo teigimu, ieškovas ieškinyje pripažino, kad D. D. įsipareigojimo pasirašyti su AB bankas „Snoras“ sutartį dėl kredito dalies perėmimo neįvykdė (b.l. 3). Dokumentų, įrodančių, kad atsakovei būtų perkelta 159 GNSB pareiga grąžinti dalį kredito bankui civilinėje byloje nėra pateikta. Todėl teismas konstatavo, kad nesudarius kredito sutarties, atsakovei D. D. neatsirado jokių teisių ir pareigų (CK 6.2 str.). Dėl savo pareigų nevykdymo kaip bendrijos narei, kaip tai numato Bendrijos įstatai, 159 GNSB visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu (1999 m. balandžio 15 d.) buvo nutarta D. D. pašalinti iš 159 GNSB narių, jei ji nepasirašys su AB banku „Snoras“ sutarčių dėl kredito dalies perėmimo, suėjus 1 mėnesiui nuo registruoto laiško išsiuntimo dienos (b.l. 45-48). Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 9d. sprendimu (b.l.7-10) pripažino atsakovei nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsižvelgdamas į Įstatų 7.4 p., jog bendrijos nariai neatsako už bendrijos prievoles, konstatavęs faktą, jog naudos gavėju pagal kredito 1997 m. sausio 21 d. sutartį Nr. 031-00887 (b. l. 23-27) 1 800 000 Lt sumai ir kredito 1997 m. gruodžio 2 d. sutartį Nr. 031-01051 (b.l. 37-39) 500 000 Lt sumai buvo 159 GNSB, nenustatęs fakto, kad atsakovei būtų perkelta 159 GNSB pareiga pagal minėtas kredito sutartis grąžinti dalį kredito bankui, Vilniaus apygardos teismui 2005 m. vasario 9 d. sprendimu pripažinus atsakovei nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog ieškovo ši reikalavimų dalis nepagrįsta, todėl netenkintina. Remdamasis bylos duomenimis teismas taip pat nustatė, kad atsakovė D. D. 1995 m. spalio 18 d. sudarė su rangovu UAB „Riteris“ statybos rangos sutartį (b. l. 85), kuria rangovas įsipareigojo pastatyti devynių aukštų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), keturių kambarių butą, 87,04 kv. m bendro ploto, o atsakovė įsipareigojo mokėti rangovui už statybos – montavimo darbus iki apdailos po 200 JAV dolerių už 1 kv. m bendro ploto pagal tos dienos kursą. 1997 m. vasario 28 d. atsakovė sudarė su rangovu papildomą statybos rangos sutartį (b. l. 86-88), kurioje numatė, jog bendras buto plotas padidės iki 112,01 kv. m, nustatant atliekamų statybos darbų kainą 139 269 Lt sumai. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 9 d. sprendime (b. l. 7-10) nustatė, kad visa D. D. įmokėta suma, kurią patvirtina UAB „Riteris“ buhalterinės apskaitos dokumentai, sudaro 154 691 Lt, tuo tarpu teismas 1 kv. m kainą – 1 446,15 Lt paskaičiavo atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 5 d. 159 GNSB sudarytos su rangovu UAB “Riteris“ statybos rangos sutarties (b. l. 14-16) dėl 11 aukštų 46 butų 2845,98 kv. m bendrojo gyvenamojo ploto namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos sąlygas, kur sutarta darbų kaina – 4 115 700 Lt. D. D. statomo buto plotas, nuo kurio buvo skaičiuojama buto vertė pagal 1997 m. vasario 28 d. statybos rangos sutartį (b. l. 86-88) – 107,13 kv. m (apskaičiuota buto statybos kaina – 154 925,52 Lt). VĮ Registrų centro 2003 m. lapkričio 28 d. pateiktas Gyvenamojo namo butų savininkų sąrašas (b. l. 92-95) patvirtina, kad bendras pastato plotas padidėjo iki 3 390,53 kv. m, o atsakovės buto Nr. 40 plotas iki 129,78 kv. m. Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2003 m. sausio 22 d. 43 butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktu (b.l.89-90) nustatyta, kad faktiškas bendras plotas – 3 388,73 kv. m, o faktiška statybos kaina – 3 699 203 Lt. Teismas atsižvelgdamas į 1997 m. vasario 28 d. statybos rangos sutartyje (b.l.86-88) D. D. ir UAB „Riteris“ sutartos kainos 139 269 Lt už 112,01 kv. m bei nustatyto faktiško bendro viršpločio, bei Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimu pripažinto statomo buto pabrangimą ir jo statybai turėtų išlaidų dydžio vienam kvadratiniam metrui – 1 446,15 Lt proporcijas, nustatė, kad už viršplotį mokėtina suma sudaro ((129,78-112,01)*1446,15Lt)-(154 691 Lt - 139 269 Lt) = 10 276,09 Lt. Todėl konstatavo, kad iš D. D. priteistina 10 276,09 Lt suma už viršplotį 159 GNSB naudai, kaip šio turto naudotojui remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2002 m. lapkričio 13 d. išrašu (civ.byla Nr. 2-178-40/05, b. l. 123).
Šalies argumentai
Ieškovas 159 GNSB apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria nepilnai patenkinti ieškovo reikalavimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės D. D. 58 130 Lt, kuriuos sumokėjo 159 GNSB nariai AB bankui „Snoras“ už atsakovei tenkančią kredito dalį pagal 1997 m. sausio 21 sutartį Nr. 031-00887 ir pagal 1997 m. gruodžio 2 d. sutartį Nr. 031-01051, taip pat 15 422 Lt likusios sumos dalį už be teisinio pagrindo įgytą viršplotį. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra dokumentų, įrodančių, jog atsakovei būtų perkelta 159 GNSB pareiga grąžinti dalį kredito bankui, o nesudarius kredito sutarties, atsakovei neatsirado jokių teisių ir pareigų. Prievolės atsiranda ne tik iš sandorių ar juridinių faktų, bet iš nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.). Todėl teismas priimdamas sprendimą nesivadovaudamas CK 6.242 straipsniu nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Nagrinėjant bylą buvo nustatytos faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai, patvirtinantys priežastinį ryšį tarp ieškovo turto sumažėjimo (t. y. nuostolių atsiradimo) ir atsakovės praturtėjimo. Visuotiniame 159 GNSB narių susirinkime, vykusiame 1997 m. sausio 21 d., buvo nutarta gauti 1 800 000 Lt kreditą AB banke „Snoras“ gyvenamojo namo statybos darbams užbaigti, šio susirinkimo protokolo 5 p. numatyta, kad priskaičiuota bendrijai palūkanų suma paskirstoma tarp narių proporcingai sumai, dar neišmokėtai iki visos buto vertės einamojo mėnesio 25 dieną. Atsakovė, kaip bendrijos narė, susirinkime dalyvavo, su kredito iš banko paėmimu sutiko, šį protokolą pasirašė. Tačiau rangovas UAB ,,Riteris“ bankrutavo, kai namas buvo pastatytas tik apie 50 proc., todėl bendrija buvo priversta pasinaudoti papildomu 500 000 Lt kreditu. Atsakovė, kaip bendrijos narė, privalėjo taip pat pasinaudoti šiuo kreditu, nes priešingu atveju nebūtų galėjusi realiai naudotis savo butu, kadangi namas nebuvo pastatytas. 1998 m. vasario 5 d. įvykusiame bendrijos susirinkime atsakovė sutiko pasirašytinai su kiekvienam bendrijos nariui tenkančios kredito dalies paskirstymu. Be to, atsakovė nebuvo vienintelė pilnai išmokėjusi pajų. Tokių bendrijos narių buvo dauguma, tačiau visi bendrijos nariai privalėjo pasinaudoti abiem kreditais, nes kitu atveju nei vienas iš bendrijos narių nebūtų įgyvendinęs savo tikslo – įsigyti nuosavybės teisę į butą. AB bankas ,,Snoras“ nurodė, kad išduos leidimus bendrijos nariams registruoti butus savo vardu tik tuo atveju, jeigu visi bendrijos nariai pasidalins proporcingai ir grąžins bankui skolą už atsakovę (40 butas) ir už 43 butą, o būtent 58 130 Lt už atsakovę ir 122 650 Lt už 43 butą, iš viso 180 780 Lt. 2003 m. spalio 28 d. įvykusiame 159 GNSB visuotinio narių susirinkime buvo nuspręsta 180 780 Lt skolą proporcingai paskirstant pagal pajus po 4 410 Lt kiekvienam pajui. Kiekvienas iš bendrijos narių sumokėjo šią sumą už atsakovės ir 43 buto skolą bankui. Tokiu būdu, kai namas buvo pilnai pastatytas už bendrijos paimto kredito lėšas bei kai visi bendrijos nariai sumokėjo skolą už atsakovę, tuo atsakovė įgijo perdėtą pranašumą kitų bendrijos narių atžvilgiu ir nepagrįstai praturtėjo visų bendrijos narių sąskaita.
2. Teismas, priteisdamas iš atsakovės 10 276,09 Lt, vadovavosi tokiais paskaičiavimais: 129,78 kv. m – 112,01 kv. m = 17,77 kv. m (viršpločio dydis), 1 446,15 Lt – vieno kvadratinio metro kaina, todėl iš viso turėjo būti priteista iš atsakovės 25 698 Lt. Tačiau nesuprantama dėl kokių priežasčių teismas sumažino šią sumą iki 10 276,09 Lt, t. y. nepriteisė 15 422 Lt (154 691 Lt – 139 269 Lt).
Atsiliepimas
Atsakovė D. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo 159 GNSB skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovas 159-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija pareiškė ieškinį dviem pagrindais: 1) kad už bendrijos iš banko paimtas paskolas namo statybai privalo sumokėti visi namo gyventojai, tame tarpe ir atsakovė D. D. ir 2) atsakovė skolinga bendrijai už jos gyvenamojo būsto viršplotį, susidariusį įsirengus palėpę. Šiuos ieškinio pagrindus atitinkančių materialinės teisės normų ieškovas ieškinyje nenurodė.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą šiais pagrindais, sprendė, kad atsakovės prievolė dėl ieškovui padarytų nuostolių atlyginimo kyla iš jos su ieškovu esančių sutartinių teisinių santykių ir išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė jokia sutartimi nėra įsipareigojusi grąžinti dalį iš banko paimtų kreditų.
Su tokia teismo pozicija teisėjų kolegija ne visiškai sutinka. Pažymėtina, kad prievolės atsiranda ne tik iš sandorių ar juridinių faktų, bet ir iš nepagrįsto praturtėjimo. Civilinio kodekso 6.242 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nepagrįstas praturtėjimas yra nepagrįstas sutaupymas ar kitokios naudos gavimas. Nepagrįsto praturtėjimo atveju atsakovas privalo grąžinti tokią sumą, kokia jis praturtėjo arba kokia sumažėjo ieškovo turtas.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovui 159-ajai GNSB namo statybai buvo suteikti du kreditai iš banko ,,Snoras“, viso 2 300 000 Lt. Atsakovė šios aplinkybės neginčija, taip pat sutinka, kad kreditai gauti nutarus visiems namo statytojams (būsimiems jo gyventojams) bendrijos narių susirinkime, tačiau laiko, jog neturi pareigos jų grąžinti, nes kreditais statydama savo būstą nesinaudojo, tam jai pakako savo asmeninių lėšų. Su tokia atsakovės pozicija sutikti nėra pagrindo. Reikia atkreipti dėmesį, jog atsakovė buvo bendrijos narė, jai buvo statomas būstas ne atskirai, individualiai, o daugiabučiame ir daugiaaukščiame name. Todėl įvertinus tokios statybos specifiką, negalima nustatyti, kokia namo dalis, koks ir kieno butas už kokias lėšas yra pastatomas. Akivaizdu, kad šiuo atveju tam ir įsteigiama bendrija, kaip vienetas, kuris ir koordinuotų statybos veiklą ir lėšų, skirtų statybai, panaudojimą, kad būtų pasiektas tikslas – aprūpinti gyventojus (bendrijos narius) gyvenamaisiais būstais. Kad bendrija būtų panaudojusi iš banko gautas lėšas ne pagal tikslinę paskirtį, atsakovė neteigia ir šios aplinkybės neįrodinėja. Todėl preziumuojama, kad už paskolintas lėšas buvo pastatytas namas, tame tarpe ir atsakovės butas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad namą buvo galima pastatyti, nesinaudojant minėtais kreditais. 159-osios GNSB visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2003 m. spalio 28 d. (b. l. 51) buvo priimtas sprendimas paskirstyti kredito sumą pagal turimus pajus – po 4 410 Lt vienam pajui. Taip pat paskaičiuota, kad atsakovei tenkanti kredito dalis – 58 130 Lt. Atsakovė šios sumos dydžio neginčija ir tokio paskaičiavimo teisingumo ar neteisingumo neįrodinėjo, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors ir nėra konkretaus sandorio, iš kurio atsirastų prievolė atsakovei, tačiau kreditorius (ieškovas) teisėtais veiksmais pagerino atsakovės turtą, šio turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją), todėl taikytinas civilinio kodekso 6.242 straipsnis ir turto pagerinimo išlaidos (šiuo atveju, banko suteiktų paskolų dalis) priteistinos iš atsakovės D. D., pakeičiant šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
Kita ieškovo apeliacinio skundo dalis – dėl priteisimo už atsakovei tenkantį viršplotį, netenkintina.
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės už viršplotį 48 645,37 Lt. Nurodė, jog jos gyvenamojo būsto plotas padidėjo 17,77 kv. m dėl įrengtos palėpės, už vieną kvadratinį metrą ploto paskaičiavo pagal pačios atsakovės pateiktą turto vertinimo ataskaitą – po 2 737,50 Lt.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas O. G. pripažino, kad kitiems namo gyventojams skaičiavo po 415 Lt už vieną kvadratinį metrą analogiškos palėpės ploto, tačiau atsakovės D. D. nelaikė bendrijos nare, todėl jai skaičiavo rinkos kaina. Tokia ieškovo pozicija nėra teisinga. Pats ieškovas tiek ieškinyje, tiek kituose dokumentuose nurodė atsakovę kaip bendrijos narę, be to šis klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimu. Todėl atsakovei, kaip ir kitiems bendrijos nariams, turėjo būti skaičiuojama už palėpės patalpas po 415 litų už vieną kvadratinį metrą.
Kadangi pirmosios instancijos teismas apskaičiavo šią sumą pagal viso gyvenamojo namo ploto padidėjimą ir namo statybos kainą ir priteisė už vieną kvadratinį metrą po 1 446,15 Lt, atėmęs iš visos sumos atsakovės permokėtą sumą – 15 422 Lt, todėl nėra pagrindo pagal ieškovo apeliacinį skundą dar šią sumą padidinti. Atsakovė apeliaciniu skundu šios teismo sprendimo dalies neskundė, o, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose, todėl išsamiau pasisakyti dėl šios teismo sprendimo dalies teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Iš dalies patenkindama ieškovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovą iš dalies atleido nuo žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą mokėjimo, iš atsakovės priteistina 1 743 Lt žyminio mokesčio valstybei. Taip pat iš atsakovės priteistina 4 Lt valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 58 130 Lt priteisimo iš atsakovės D. D. ieškovui 159-ajai GNSB, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje patenkinti.
Priteisti iš atsakovės D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui 159-ajai GNSB (į. k. 257976) 58 130 (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius šimtą trisdešimt litų) Lt.
Priteisti iš atsakovės D. D. 1 743 (tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt tris litus) Lt žyminio mokesčio ir 4 (keturis litus) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.