Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Juškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

D. C., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio (6 kl.) išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, paskutiniai teistumai:

1) 2013-03-25 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 4 mėn. viešųjų darbų, dirbant per mėnesį neatlygintinai visuomenės labui po 27 val., bausmę atlikęs 2013-10-21;

2) 2016-10-28 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 12 MGL (451,92 eurų) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. C. nežymiai sužalojo žmogų: 2018 m. birželio 19 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, tyčia sugriebė rankomis savo sesers nepilnametei dukteriai E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), už kaklo, ją papurtė ir pastūmė, dėl to E. V., atsitrenkusi į stalą dešine koja, susimušė blauzdą, po to sugriebė jai už dešinės rankos, taip padarydamas nukentėjusiajai E. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų dešinio žasto srityje ir dešinės blauzdos srityje.

Tokiais veiksmais D. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusiosios E. V. parodymais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), su mama J. C., turi tėtį D. V., tačiau šis gyvena atskirai (duomenys neskelbtini). Kartu tame pačiame bute gyvena ir jos jaunesnis brolis A. V., mamos draugas G. V. ir mamos brolis D. C., kuris yra ir jos krikštatėvis. 2018 m. birželio 19 d. ryte, apie 11 val. ji atsikėlė, jos brolio ir mamos namuose nebuvo, buvo mamos brolis D., kitame kambaryje buvo mamos draugas G. ir kitas vyriškis V., kurio pavardės ji nežino. Ji pavalgiusi vėl atsigulė į lovą. Iš D. kalbos ji suprato, kad šis tarp jos asmeninių daiktų ieškojo cigarečių, nes norėjo parūkyti. Ji supyko, kad D. knaisiojosi po jos asmeninius daiktus. D. tarp jos daiktų pamatė telefono kroviklį, dėl to pradėjo priekaištauti, liepė šį jam atiduoti, tačiau ji D. sakė, kad kroviklio neduos, nes pats jis vieną kroviklį yra atidavęs čigonams, pasakė, kai parneš tą kroviklį iš čigonų, tada ji ir šį atiduos. D. labai supyko ant jos. Visas konfliktas vyko jų kambaryje. Žodinio konflikto metu dėl to kroviklio D. griebė ranka jai už kaklo iš už nugaros ir ją papurtė suspaudęs, jai skaudėjo. Papurtęs D. ją pastūmė, dėl to ji atsitrenkė į stalą dešine koja, susimušė blauzdą. Tada ji paėmė telefoną ir, eidama iš kambario, skambino močiutei L.. Einant iš kambario, D. ranka pagriebė jai už dešinės rankos, jai skaudėjo. Ji pradėjo verkti, tada D. paleido. Ji paskambino močiutei ir viską pasakė. Močiutė L. sakė eiti į šios butą ir ten laukti, kol ji grįš, nes tuo metu močiutės nebuvo namuose. Kai į namus grįžo močiutė L., jos nuėjo į policiją. Kitą dieną ji buvo pas ekspertus. D. jau ne kartą prieš ją yra smurtavęs. D. įvykio dieną, jai atrodo, buvo neblaivus. Apie įvykį ji taip pat pasakė savo mamai, tačiau mama nieko nesakė. Mamos draugas G. ir vyriškis, vardu V., įvykio nematė. Ji nenori taikytis su D.. (b. l. 30-31)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 603/2018 (06), kurioje nurodyta, kad E. V. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 43)

Liudytojos L. C. parodymais, kad ji viena gyvena jai Varėnos rajono savivaldybės administracijos skirtame socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje esančiame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), skirtame jos dukrai J. C., gyvena J. su savo dviem nepilnamečiais vaikais: A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir E. V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir savo sugyventiniu G. V.. Dukters bute taip pat gyvena ir jos sūnus D. C., duktė yra savo brolį priėmusi gyventi. 2018-06-19 apie 9 val. ji išėjo į miestą tvarkytis įvairių reikalų. Apie 11 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos anūkė E. V. ir pasakė, kad ją muša jos dėdė, tai yra jos sūnus D. C.. Mergaitė verkė, telefone girdėjosi ir sūnaus D. C. šūkavimai. Jis, garsiai šaukdamas, mergaitę koliojo necenzūriniais žodžiais. Ji anūkės paklausė, ar namuose yra šios mama, tačiau vaikas pasakė, kad mamos namuose nėra, ir ji nežino, kur ši yra. Tada ji anūkei liepė eiti į jos butą, užsirakinti ir laukti, kol ji pareis į namus. Apie 14 val. ji sugrįžo į namus ir anūkę E. V. rado savo bute, nes šiai yra davusi raktus. Mergaitė jos bute buvo viena, susijaudinusi ir verkdama ėmė pasakoti, kad 2018-06-19 apie 11 val. kambaryje D. C. rūkė ir ši jam liepė išeiti. Pastarasis supykęs ją griebė ir ėmė mušti. Mergaitė ant savo dešinės rankos parodė mėlynę, o ant dešinės kojos odos nubrozdinimą. Taip pat E. sakė, kad šiai D. C. griebė ranka už kaklo, dėl to skauda kaklą iš nugaros pusės. Toje vietoje matėsi odos paraudimas. Smulkiau įvykio aplinkybių ji pas anūkę neklausinėjo ir nutarė kreiptis į policiją. Vaikas buvo išsigandusi ir nenorėjo eiti į policiją, matė, kad E. bijo, tačiau ji anūkę nuramino ir įkalbėjo kartu eiti į Varėnos rajono policijos komisariatą. Į policiją kreipėsi ji todėl, kad vaiko mama, tai yra jos duktė J. C., girtauja ir savo vaikais nesirūpina, be to ji tuo metu nežinojo, kur yra duktė, nes ši 2018-06-18 apie 23 val. iš savo namų kažkur išėjo ir iki to laiko nesugrįžo. Kur J. gali būti, ji nežino, ši į telefono skambučius neatsiliepia. Vaikai taip pat nežino, kur yra jų mama. Anūkės tėvas D. V. su jos dukterimi negyvena ir savo vaikais nesirūpina. Kiek jai yra žinoma, Varėnos rajono savivaldybė kreipėsi į teismą dėl dukters iškeldinimo iš socialinio būsto, o vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos galimai spręs klausimą dėl dukters vaikų globos. Nors oficialiai jos duktė J. C. ir yra savo vaikų įstatyminė atstovė, tačiau ši savo vaikais nesirūpina, o dukters vaikais, kiek gali, rūpinasi ji. Be to, ji abejoja ar J. C. būtų rašiusi pareiškimą dėl šio smurto prieš savo dukterį E., nes J. su savo broliu D. C. namuose girtauja, tikrai nemano, kad ši broliui būtų reiškusi pretenzijas dėl smurto prieš savo dukterį. Anūkė dabar gyvens kartu su ja, jos bute. (b. l. 63-65)

Liudytojos J. C. parodymais, kad ji su nepilnamete dukterimi E. V. ir nepilnamečiu sūnumi bei sugyventiniu G. V. gyvena (duomenys neskelbtini) socialiniame dviejų kambarių bute. Ji yra leidusi savo broliui D. C. ateiti į jos namus pernakvoti. 2018 m. birželio 19 d. ryte, tikslios valandos neprisimena, ji išėjo iš namų į miestą su reikalais. Namuose tuo metu brolis D., jos sugyventinis bei duktė ir sūnus dar miegojo. Apie pietus duktė E. jai parašė SMS trumpąją žinutę, kad eis į policiją rašyti pareiškimo, nes D. ją mušė. Ji pagalvojo, kad E. juokauja ir nieko šiai neatrašė. Tą dieną po pietų ar vakare ji grįžo į namus, E. jai pasakė, kad su močiute L. buvo policijoje ir parašė pareiškimą, kad D. sumušė. Ji dukters klausė, kas nutiko. E. pasakojo, kad susipyko ryte su D. dėl telefono kroviklio, tačiau ši jai nesakė, kokiu būdu ir kaip D. prieš E. smurtavo. E. jai tik parodė ant savo dešinės rankos esančią „mėlynę“, kuri matėsi ant rankos viršutinėje dalyje, ties pečiu, jeigu gerai prisimena. E. jai nesakė, kokiu būdu ta „mėlynė“ atsirado. E. nėra bloga mergaitė, tik yra paauglė ir nenori vyresniems nusileisti, maištauja, atsikalbinėja ir brolis D. galbūt ir galėjo mergaitei suduoti. Po šio įvykio D. gyvena pas čigonus, šis ir taip grįždavo į jos namus tik pernakvoti, per visą dieną jos namuose nebūdavo. (b. l. 69-71)

Liudytojo G. V. parodymais, kad jis su sugyventine J. C. apie 4 metus gyvena (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ir J. nepilnametė duktė E. V. bei nepilnametis sūnus Aurimas iš J. ankstesnių santykių. Dar kartu gyvena ir J. brolis D. C.. 2018 m. birželio 19 d. ryte, tikslios valandos neprisimena, būdamas savo kambaryje, jis girdėjo, kad tarp D. ir J. dukters E. kitame kambaryje vyko žodinis konfliktas. Jis suprato, kad šie barėsi dėl kažkokio telefono kroviklio. J. ir jos sūnaus A., berods, tuo metu namuose nebuvo. Kad D. būtų smurtavęs prieš E. tą rytą, jis tikrai nematė. Po barnio praėjus kelioms minutėms, eidamas gal į virtuvę, jis pamatė, kad E. apsiverkusi išbėgo iš buto. Jis nepastebėjo, kad ši būtų buvusi sužalota. E. šiuo metu gyvena pas savo močiutę L.. (b. l. 74-75)

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2018-06-19 apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 14-22)

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo A. A. 2018-06-19 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto nepilnametės E. V. atžvilgiu. ( b. l. 25-26)

Įtariamojo D. C. parodymais, kad jis kaltę pripažįsta visiškai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) jo seseriai J. C. skirtame socialiniame būste. Butas yra dviejų kambarių ir virtuvės. Tame bute gyvena jo sesuo J. su savo sugyventiniu G. ar G. V. bei su savo nepilnamečiais vaikais: sūnumi A. V. ir nepilnamete dukterimi E. V.. Jis su savo seserimi bendro ūkio neveda, bendrai nevalgo, į tuos namus grįžta tik pernakvoti. Sesuo jam leisdavo ten grįžti permiegoti, kartais jis į tuos namus ir visai negrįždavo. Jis daugiausia laiko praleidžia ir, galima sakyti, gyvena (duomenys neskelbtini) pas romus, pas S. S.. 2018-06-18 vakare jis neblaivus grįžo į sesers butą pernakvoti. Ryte, t. y. 2018-06-19, apie 10-11 val. atsikėlęs jis norėjo parūkyti, tačiau neturėjo cigarečių. Žinodamas, kad sesers duktė E. rūko, pažiūrėjo jos kuprinėje cigarečių, tačiau cigarečių nerado. E. kuprinėje jis pamatė savo mobiliojo ryšio telefono kroviklį, kurį E. buvo paėmusi be jo leidimo. Jis E. paklausė, kur jo telefono kroviklis, ši atsakė, kad nežino, neėmė. Dėl to kroviklio tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes jis E. pasakė, kad savo telefono kroviklį matė jos kuprinėje. E. ant jo labai supyko, kad be jos leidimo žiūrinėjo jos kuprinę. Jis pasakė, kad kuprinėje tik pasižiūrėjo cigarečių. Jie vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. E. pradėjo spardytis, tada jis rankomis pagriebė šiai iš už nugaros už kaklo ir papurtė bei stumtelėjo nuo savęs. Ar E. kur nors atsitrenkė, jis nežino. Jis neprisimena, kad būtų E. suėmęs už rankos, galbūt sužalojimas ant rankos galėjo atsirasti, E. atsitrenkiant į vaikišką dviejų aukštų medinę lovytę, kuri stovėjo šalia jų. E. pradėjo verkti ir puolė skambinti jo motinai L. C., išėjo į motinos butą Nr. 7 ir užsirakino jame. Jo sesers J., šios sūnaus A. namuose tuo metu nebuvo. Apie 13 val. jis išėjo iš namų, namuose tuo metu jau buvo J. sugyventinis. Ar E. jis padarė kokius nors sužalojimus, jis nematė. (b. l. 118-120)

Papildomais įtariamojo D. C. parodymais, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis prisipažįsta, kad 2018-06-19 namuose kilusio konflikto metu buvo suėmęs rankomis savo sesers dukteriai E. V. už kaklo, ją papurtė ir stumtelėjo, vėliau jai dar ant jo kažką pasakius, galbūt ir sugriebė jai už rankos. E. sužaloti jis nesiekė, tik norėjo šią paauklėti, pamokyti, kad prieš vyresnius neatsikalbinėtų ir negražiai nekalbėtų bei kad nemeluotų. Jis labai gailisi smurtavęs prieš Eveliną. Jis sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka, kad jam būtų skirtas laisvės apribojimas. E. jis atsiprašė, ši jam atleido, jie susitaikė. (b. l. 130-131)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

kaltinamojo D. C. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t.y. jis mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Kaltinamasis tyčia sugriebė rankomis nukentėjusiajai už kaklo, ją papurtė ir pastūmė, dėl to nukentėjusioji atsitrenkusi į stalą dešine koja, susimušė blauzdą, po to sugriebė jai už dešinės rankos, tokiais veiksmais jis padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstama veika baigta.

Kaltinamajam buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšis ir dydis: už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimą 1 metams, skirti įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 80 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

BK 64-1 straipsniu bausmę mažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 80 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamasis D. C. nurodė, kad sutinka su jam siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. (b. l. 132-134).

Nukentėjusiajai E. V. pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 135).

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. C. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Kaltinamasis D. C. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis nedirba, teistas (2013-03-25 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėn. viešųjų darbų, dirbant per mėnesį neatlygintinai visuomenės labui po 27 val., bausmę atlikęs 2013-10-21; 2016-10-28 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį bauda 12 MGL (451,92 eurų), baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas: 2014-01-29 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio 1 dalį, 2014-04-24 pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, 2016-01-11 pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, 2016-04-30 pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį, 2016-07-20 pagal ATPK 129 straipsnį, 2017-04-10 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 2017-05-10 pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį, 2018-02-21 pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, 2018-03-11 pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, 2018-05-01 pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį, 2018-05-30 pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį, 2018-06-11 pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį ( b. l. 100-108), t. y. linkęs daryti administracinius nusižengimus, nėra duomenų, kad D. C. būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kadangi nuo D. C. nusikalstamų veiksmų (smurtinių veiksmų) nukenčia kiti asmenys, todėl turi būti taikomos tokios priemonės, kurios užkardytų ateityje naujų nusikalstamų veikų darymą. Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, draudimas lankytis tam tikrose vietose (vietoje, kur padaryta nusikalstama veika, o kaltinamasis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos šiuo adresu), įpareigojimas turėti legalų pajamų šaltinį - pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnis). Teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

Esant kaltinamojo atsakomybę vienai lengvinančiai atsakomybę aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, bausmės dydis parinktinas ne didesnis, kaip numatytos bausmės vidurkis.

Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (tame tarpe ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

D. C. 2016-10-28 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė - bauda 12 MGL (451,92 eurų). Bauda nesumokėta, tokias aplinkybes patvirtina Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-08-31 informacija ( b.l. 94) ir antstolės Audronės Muzikevičienės 2018-09-12 pateikta informacija, kad bauda (451.92 Eur) neišieškota (b.l. 98).

BK 64 str.1 d. numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

BK 65 str. 2 d. numato, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas.

D. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121-123, taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems (1) metams, pagal BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktą uždraudžiant lankytis adresu - (duomenys neskelbtini); pagal BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktą įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - šešių (6) MGL (300 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, D. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė aštuoniems (8) mėnesiams, paskiriant draudimą ir įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę:

uždraudžiant lankytis adresu - (duomenys neskelbtini)ir šį draudimą vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką – aštuonis (8) mėnesius;

pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šį įpareigojimą vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką – aštuonis (8) mėnesius;

paskirti šešių (6) MGL (300 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per penkis (5) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-28 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 12 MGL dydžio bauda (451.92 Eur), visiškai pridedant prie 2018-10-03 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems (8) mėnesiams, paskiriant draudimą, įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę: uždrausti lankytis adresu - (duomenys neskelbtini) ir šį draudimą vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką – aštuonis (8) mėnesius; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šį įpareigojimą vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką – aštuonis (8) mėnesius; paskirti šešių (6) MGL (300 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per penkis (5) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, ir dvylikos (12) MGL dydžio baudą (451.92 Eur).

Jeigu kaltinamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonės, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti D. C., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei D. C. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.