Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-456-628/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
1S-456-628/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Nuteistasis
K. S.
Kategorijos

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1S–456-628/2014

Teisėjas Valdas Bugelevičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.;

(S)

2.5.19.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei D. M., nuteistojo K. S. gynėjui advokatui V. D., teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo K. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 89-18 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 2 d., 178 str. 1 d., 309 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. ir 5 d. 2 p., nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo pradžia 2009 m. lapkričio 18 d., pabaiga – 2016 m. lapkričio 18 d.

½ bausmės dalį K. S. atliko 2013 m. gegužės 18 d.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2014 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 89-18 nutarta taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

2014 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus V. D. raštas dėl nutarimo tvirtinimo, kuriuo buvo prašoma, vadovaujantis BVK 157 str. 4 d., patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą dėl nuteistojo K. S..

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 89-18 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis K. S. prašo panaikinti 2014 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 89-18 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo K. S. atžvilgiu.

Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė, nurodant, kad nuo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios jau praėjo keturi metai ir daugiau nei penki mėnesiai. Pažymima, kad 2014 m. liepos 18 d. K. S. jau bus atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Nuteistojo teigimu, jis paliktas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime ūkio darbams atlikti įrodė, kad yra linkęs dirbti ir netoleruoja kriminalinės subkultūros tradicijų. Kalėjimo administracija, parodydama K. S. atžvilgiu didelį pasitikėjimą, išdavė jam leidimą dirbti darbus už pataisos įstaigos ribų be prižiūrėtojo palydos. Jam pavestus darbus nuteistasis atlieka stropiai ir nepriekaištingai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad K. S. palaiko socialinius ryšius su savo šeima, remia juos finansiškai (siunčia uždirbtus pinigus savo pusseserės išlaikymui bei motinai dėl brangiai kainuojančių vaistų). Pasimatymų metu jis lankomas savo pusseserės ir tėvo, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesys bausmės atlikimo metu įvertintas nepriekaištingai, turi konkrečius ateities planus, susijusius su įsidarbinimu, atsiprašė nukentėjusiųjų už padarytas nusikalstamas veikas, atlygino jų žalą, pastarieji jokių pretenzijų nuteistajam neturi. Pasak K. S., būdamas laisvėje jis galėtų globoti ir rūpintis sunkiai sergančia motina bei tėvu, kuriam reikalinga abiejų klubo sąnarių persodinimo operacija. Paleistas į laisvę jis būtų įdarbintas UAB „J. A.“ darbuotoju. Skunde akcentuojama, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatytas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra itin žemas – 20 balų, bausmę jis atlieka lengvoje grupėje, bausmės atlikimo laikotarpiu net 8 kartus buvo skatintas.

Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, atsisakydamas patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 89-18 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, didelę reikšmę suteikė K. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Apelianto teigimu, šios aplinkybės jau buvo įvertintos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu parenkant jam skirtinos bausmės rūšį bei dydį.

Šalies argumentai

K. S. teigimu, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje už jo lygtinį paleidimą vienbalsiai pasisakė visi komisijos nariai, toks sprendimas buvo priimtas jau trečią kartą, dauguma komisijos narių jį pažįsta ne vienerius metus ir gali objektyviai vertinti jo elgesį.

Teismo posėdyje nuteistojo K. S. gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Išnagrinėjus nuteistojo K. S. aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog K. S. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimti nuteistojo netenkinantys sprendimai nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo sprendimas nepakankamai teisiškai pagrįstas.

Analizuojant nuteistojo K. S. asmens bei teikimo bylose esančius dokumentus matyti, jog K. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje svarstytas jau trečiąjį kartą ir komisija, įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu sprendė taikyti K. S. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nepritardamas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonei, pirmosios instancijos teismas nepatvirtino komisijos sprendimo dėl lygtinio paleidimo, motyvuojant tuo, jog neatlikta didelė nuteistajam paskirtos bausmės dalis; teismas atsižvelgė į nusikaltimų, už kuriuos K. S. atlieka bausmę, pavojingumą bei kiekį, į aplinkybę, jog nuteistasis iki šiol nepripažįsta savo kaltės, manydamas esantis nubaustas nepagrįstai, taigi negali suvokti savo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio bei jam paskirtos bausmės tikslų.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, konstatuotina, kad nors K. S. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nuteistasis ankščiau teistas nebuvo, nusikaltimus įvykdė būdamas 37 metų, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmąjį kartą. Analizuojant K. S. asmens bylos duomenis matyti (šias aplinkybes aptarė ir pirmosios instancijos teismas), kad K. S. laisvės atėmimo vietoje dalyvavo adaptacijos, resocializacijos, integracijos, kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programose, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vykdomame projekte „Mano kelias 2“ ir baigė nustatytų valandų skaičių. K. S. turi įgijęs medicinos felčerio anestezisto, rentgeno laboranto specialisto, masažuotojo, plataus profilio traktoristo, autošaltkalvio remontininko bei vairuotojo specialybes, iki laisvės atėmimo pastarasis oficialiai dirbo Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje medicinos felčeriu anestezistu. Paleistas į laisvę nuteistasis planuoja įsidarbinti UAB „J. A.“ darbininku, yra gauta minėtos bendrovės direktoriaus G. Č. pažyma, patvirtinanti, kad nuteistasis išėjęs iš laisvės atėmimo vietos bus įdarbintas bendrovėje. Nuo 2011 m. vasario 4 d. paliktas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nuteistasis atlikti ūkio darbus, įdarbinant jį statybininku, nuo 2012 m. birželio 4 d. dirba statybininku – brigadininku. Darbui motyvuotas, dėl nuteistojo darbo kokybės nusiskundimų nebuvo gauta. Remiantis 2014 m. kovo 7 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 52-68, K. S. būdamas laisvėje pragyveno iš savo paties atlyginimo, nukentėjusiajai priteistą turtinę ir neturtinę žalą – 33000 litų, priteistą solidoriai su A. J. B., atlygino visiškai. Šiuo metu K. S. turi nuolatines pajamas, kurių pakanka jo poreikiams tenkinti, jis yra atsargus, priimdamas finansinius įsipareigojimus ir gyvena neperžengdamas jų ribų. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis, nuteistasis jo vardu išduotų vykdomųjų raštų neturi. Akcentuotina ir tai, kad K. S., būdamas laisvės atėmimo vietoje, palaiko socialinius ryšius su motina, tėvu, grupės draugais bei bendradarbiais rašydamas laiškus, skambindamas telefonu, pasimatymų metu yra lankomas tėčio ir pusseserės, motina dėl sveikatos būklės į pasimatymus atvykti negali. Nuteistasis nevedęs, vaikų neturi, tačiau kiekvieną mėnesį išsiunčia dalį savo pinigų pusseserei ir motinai, teigia turintis draugę, su kuria bendrauja laiškais, jų ryšys tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatas yra žemas – 20 balų. Vertinant K. S. asmenines savybes, pažymėtina, kad jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, galinčių suteikti galimybę nusikalsti. Niekada nebuvo paveiktas grupės spaudimo ir nėra požymių ar įrodymų, kad tai kada nors buvo jo nusikalstamumo veiksnys. Laisvės atėmimo laikotarpiu nuteistasis už gerą elgesį bei stropų darbą skatintas 8 kartus, nebuvo baustas. Nuteistasis teikia pirmenybę savirealizacijai, įprastomis aplinkybėmis savo elgesį ir mąstymą kontroliuoja iki maksimumo, suvokia kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, nėra jautrus išoriniams veiksniams, neabejingas visuomenės siekiams, galintis išvengti konfliktų su aplinkiniais.

Akivaizdu ir neginčytina, kad aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teigiamai apibūdinančias nuteistąjį aplinkybes aptarė bei vertino ir pirmosios instancijos teismas.

Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, taikant LR BVK 157 str. 1 d. ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsakant į nuteistojo K. S. skundo argumentus, akcentuotina, kad jo asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jų įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai. Pabrėžtina, kad ypatingą reikšmę turi kaltininko požiūris į padarytus nusikaltimus.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą subendrinus jam skirtas bausmes už keturių nusikalstamų veikų padarymą. Viena iš šių nusikalstamų veikų, remiantis BK 11 str. nuostatomis, priskiriama sunkių nusikaltimų asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui kategorijai. Šis nusikaltimas (bejėgiškos būklės ligonės išžaginimas tarnybos metu greitosios pagalbos automobilyje) įvykdytas bendrininkų grupėje, esant žemiems savanaudiškiems veikos padarymo motyvams, kas didina padaryto nusikaltimo pavojingumą. Šios aplinkybės buvo įvertintos teismo, skiriant nuteistajam bausmę, tačiau šių aplinkybių reikšmė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat svarbi.

Remiantis 2014 m. kovo 6 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologinės tarnybos išvada dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, K. S. savo kaltės nepripažįsta. Kaip nurodoma psichologinės tarnybos išvadoje, nuteistasis linkęs teigiamai save vertinti, nepasižymi savikritiškumu, vadovaujasi savo paties nusistatytais principais ir idėjomis.

Tokia psichologinė išvada, t. y. ta aplinkybė, jog nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, nevertina kritiškai tų pasekmių, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė, nesigaili dėl padaryto. Be to, analizuojant 2014 m. kovo 7 d. socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis matyti, kad išvadoje aptarti ir K. S. kriminogeniniai veiksniai – didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas, skaičius, impulsyvumas, nesugebėjimas atpažinti problemų, neadekvatus savo galimybių vertinimas visuomenės atžvilgiu, konkretus mąstymas (tvirtai laikosi savo požiūrio ir atsisako svarstyti bet kokią kitą alternatyvą).

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas, bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Savo kaltės nepripažinimas, kai asmuo nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą prieš asmenį, nusikaltimui turėjus didelį rezonansą visuomenėje, leidžia manyti apie tai, jog nuteistasis laiko save teisiu, nesuvokia savo padarytos veikos pavojingumo visuomenei, taigi tuo pačiu išlieka pavojus, jog būdamas laivėje asmuo gali kartoti savo priešingą teisei, pavojingą elgesį.

Tokiu būdu nepagrįstas skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas vertino nuteistojo asmenines savybes tendencingai, atsietai nuo bendro vertinimo konteksto ir iškreipiant prasmę. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriuose apibūdinant nuteistojo asmenybės bruožus pasisakoma ne tik dėl teigiamų asmenybės savybių, bet analizuojami, vertinami ir kiti, t. y. ne tik teigiamai nuteistąjį apibūdinantys bruožai, ypatingą dėmesį skiriant tai aplinkybei, jog nuteistasis nepripažįsta savo kaltės dėl sunkaus padaryto nusikaltimo.

Skundo argumentas, jog už tą pačią veiką, t. y. BK 149 str. 2 d., nuteistas bendrininkas jau yra paleistas lygtinai, aukštesniojo teismo nuomone esminės reikšmės neturi. Kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. lygtinio taikymo konkrečiam nuteistajam situacijoje, atsižvelgiama į konkrečias ir individualias bylos ir kitas aplinkybes, susijusias su konkrečiu bausmę atliekančiu asmeniu, analizuojama būtent šio asmens asmenybė ir kiti lygtinio paleidimo klausimui spręsti svarbūs aspektai.

Nagrinėjant nuteistojo K. S. skundą taip pat pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau neatliktoji bausmės dalis yra pakankami žymi – virš dviejų metų, todėl taikant pastarajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiosios lūkesčius, nes tik patenkinus šias sąlygas gali būti pasiekti BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Visi skunde nurodyti argumentai buvo tinkamai įvertinti apylinkės teismo nutartyje, todėl K. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

nuteistojo K. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė