Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės, kolegijos pirmininko (pranešėjo) Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abrisas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Abrisas“ administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ prašymą dėl kreditorės O. P. (buvusi pavardė – S.) pirmos eilės kreditorinio finansinio reikalavimo tvirtinimo pagrįstumo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Abrisas“ bankroto administratorius UAB „Administravimas ir auditas“ su pareikštu reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2009 m. UAB „Abrisas“ darbuotojams prie pagrindinio darbo užmokesčio buvo priskaičiuoti ženklūs priedai, kurie išmokėti pagal direktorės priimtus įsakymus. Pareiškėja O. S. per 2009 metus prie pagrindinio darbo užmokesčio buvo priskaičiuota iš viso daugiau kaip 5 920,82 Lt priedų. Teigė, kad prie pagrindinio darbo užmokesčio priskaičiuoti priedai nepagrįsti paskaičiavimais, kaip numatyta darbo sutarties Nr. 30, 3 dalyje, t.y. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį – 30 proc. nuo faktiškai atliktų darbų pelno, bet ne mažiau minimalaus atlyginimo, todėl minusavus be pagrindo priskaičiuotus priedus, įmonė yra permokėjusi O. S. 1 981,07 Lt, vietoj anksčiau įmonės paskaičiuotos 2 280,26 Lt skolos. Pasak administratoriaus, darbuotojos indėlis nebuvo našus, liepos – rugsėjo mėnesiais buvo išrašytos sąskaitos faktūros, tačiau darbai nebuvo atlikti, nebuvo tiek įmonės uždirbta, kiek išmokėta priedų. Neaišku kokiu pagrindu buvo mokėti priedai, nėra nei paskaičiavimų, nei priedų apskaičiavimo tvarkos. Kadangi priedai buvo išmokami esant įmonei nemokiai, todėl toks mokėjimas negali būti pagrįstas (t. VIII, b. l. 178-182).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Antra. Paskirti priedai nėra pagrįsti paskaičiavimais, kaip tai numatyta darbo sutartyse. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-959-905/2014, priteisė BUAB „Abrisas“ iš atsakovės R. K. 2 1823,79 Lt nuostolių, t.y. 201,72 + 1 981,07 Lt neteisėtai skirtų priedų prie darbo užmokesčio darbuotojams D. K. ir O. S.. Pažymėjo, jog šiame sprendime teismas konstatavo, jog įmonės veiklos tikslams priešingu pripažintinas visas (bet kokiu mastu) darbo užmokesčių didinimas kaip toks.

Trečia. Nepaisant to, kad administratorius neginčija BUAB „Abrisas“ valdymo organo priimtų sprendimų, kuriais buvo nustatytas darbo užmokestis, mano, jog teismas ex officio gali spręsti dėl buvusios vadovės įsakymų pagrįstumo ir teisėtumo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nevertino administratoriaus į bylą pateiktų įrodymų dėl prijudinę reikšmę nustatytų faktų, tiesiog apsiribojo formaliu konstatavimu, jog įsakymai, dėl priedų prie darbo užmokesčio nustatymo, nėra nuginčyti.

Ketvirta. 2009 m. UAB „Abrisas“ veikla buvo nuostolinga, Vilniaus apygardos teismo 2009-07-17 nutartimis UAB „Abrisas“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštuotas įmonės turtas bei lėšos), 2009-07-17 2009-08-31 UAB „Abrisas“ akcininkų susirinkime buvo nutarta pripažinti įmonę nemokia ir įpareigoti vadovę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo ir tai, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009 m. birželio mėn. atlikęs patikrinimą nustatė, jog ne visiems darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis darbo sutartyje numatytais terminais, už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį nebuvo priskaičiuoti delspinigiai. Taipogi 2009 m. birželio – liepos mėn. iš darbo buvo atleisti 4 darbuotojai: projektų vadovė, buhalterė, inžinierė ir geodezininkas. Administratoriaus nuomone dėl visų šių išvardintų aplinkybių negalėjo būti didinamas darbo užmokestis bei skiriami priedai. Mano, jog užsakovui atsiskaičius su UAB „Topometra“ už atliktus kadastrinius matavimus, atbuline data darbuotojams buvo padidinti atlyginimai, skirti priedai, nors realiai darbuotojų darbo krūvis nebuvo padidėjęs.

Penkta. Pirmosios instancijos teismas tyrė tik vieną iš aplinkybių, turinčių reikšmę sprendžiant dėl darbo užmokesčio padidinimo pagrįstumo – įmonės vadovo įsakymų galiojimą ir darbo užmokesčio neišmokėjimą, o kitų aplinkybių nesiaiškino (t. XIII, b. l. 29 – 36).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektas – įtraukimo į BUAB „Abrisas“ pirmos eilės kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą kreditorės O. P. ir jos 660,40 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta, jog O. P. (buvusi pavardė – S.) pagal 2008-10-13 darbo sutartį Nr. 30 dirbo UAB „Abrisas“ matininke. Pagal 2008-10-13 darbo sutarties Nr. 30, 3 punkto nuostatą darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį – 30 proc. nuo faktiškai atliktų darbų pelno, bet ne mažiau minimalaus atlyginimo. <...> Priedas prie atlyginimo dėl kilnojamojo darbo pobūdžio lauko sąlygomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, už kokybiškai atliktus skubius, svarbius ir sudėtingus bei papildomus darbus gali būti skiriamas atskiru susitarimu, direktoriaus įsakymu. (t. VI, b. l. 41). Vilniaus apygardos teismo 2009-10-14 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Abrisas“ (t. I, b. l. 80 – 81). Kreditorė O. P. iš darbo atleista 2009-12-18 (t. VI, b. l. 41). Pagal buvusio bankroto administratoriaus V. B. pateiktus duomenis, kreditorei O. S. 660,40 Eur (2 280,26 Lt) skola (atskaičius mokesčius) susidarė už 2009 m. spalio – gruodžio mėnesius, kurią sudaro atlyginimas 380,37 Eur (1 313,35 Lt), išeitinė pašalpa 230,39 Eur (795,39 Lt), kompensacija už nepanaudotas atostogas 46,67 Eur ( 171,52 Lt) (t. VI, b. l. 40-53, t. XII, b. l. 67). Kreditorė teismo prašė patvirtinti 943,96 Eur dydžio (3 259,32 Lt) kreditorinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė patvirtinti kreditorės O. P. 660,40 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 380,37 Eur neišmokėtas darbo užmokestis, 230,36 Eur išeitinė pašalpa bei 46,67 Eur išeitinė kompensacija už nepanaudotas atostogas, kitoje dalyje reikalavimą atmetė (t. XIII, b. l. 20). Apelianto BUAB „Abrisas“ bankroto administratorius prašo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria tenkintas pirmos eilės kreditorės O. P. 664,40 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas panaikinti (t. XIII, b. l. 36).

Dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kurią sudaro 380,37 Eur dydžio neišmokėtas darbo užmokestis

Byloje nustatyta, jog 2008-10-13 darbo sutartis, sudaryta tarp darbdavio UAB „Abrisas“ ir darbuotojos (matininkės) O. P. (buvusi pavardė – S.) buvo nutraukta 2009-12-18, pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, laikantis bankroto įstatymų nuostatų (DK 137 straipsnis).

DK 141 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 19 straipsnio 3 dalis ir ĮBĮ 35 straipsnis nustato bankroto administratoriui pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo bankrutuojančios įmonės darbuotoju.

Byloje ginčo dėl 2008-10-13 darbo sutarties teisėtumo nėra. Pagal 2008-10-13 darbo sutarties Nr. 30, 3 punkto pakeitimą, nuo 2009-03-02 buvusiai UAB „Abrisas“ darbuotojai O. P. buvo sumažintas darbo užmokestis 0,5 minimalaus atlyginimo, pagal 2009-03-02 įsakymą Nr. 09-03-01 (t. VI, b. l. 41). Pasak apelianto, darbuotojai turėjo būti mokamas 115,84 Eur (400 Lt) mėnesinis darbo užmokestis (t. XIII, b. l. 30). Iš byloje esančios 2011-03-28 pažymos matyti, jog O. P. nesumokėtas darbo užmokestis už 2009 m. spalio mėn. sudarė 707,20 Lt (204,81 Eur), už lapkričio mėn. – 364 Lt (105,43 Eur), už gruodžio mėn. – 242,15 Lt (70,13 Eur) (t. VI, b. l. 40).

Apeliantas įrodinėja, jog įmonės vadovės 2009-08-03, 2009-09-03, 2009-10-02 įsakymais, kas mėnesį buvo didinamas O. P. darbo užmokestis, t. y. nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. prie darbo užmokesčio (400 Lt) nepagrįstai priskaičiuota 5 920,82 Lt priedų.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria įmonei iškeliama bankroto byla ir paskiriamas administratorius, įmonę kaip darbdavį atstovauja administratorius, kuris, esant ginčui, turi pareigą įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimo darbuotojui faktą, be to, ir pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame proceso paskirstymo taisyklę, įrodyti privalo teigiantis asmuo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-712/2009).

Kadangi, darbo užmokesčio skola susidarė už laikotarpį nuo 2009 m. spalio iki 2009-12-18, todėl priedų prie darbo užmokesčio nustatymas, už laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn., nagrinėjamai bylai nereikšmingas. Įrodymų, paneigiančių 380,37 Eur darbo užmokesčio (be priedų prie darbo užmokesčio) pagrįstumą, už 2009 m. spalio – gruodžio mėn., apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusį į tai, kad neišmokėto darbo užmokesčio skola, 2008-10-13 darbo sutarties Nr. 30 sutarties pagrindu, susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. spalio iki 2009-12-18, kuri nesietina su mokėtais darbo užmokesčio priedais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai kreditorei O. P. priteisė 380,37 Eur neišmokėto darbo užmokesčio sumą ir apeliantas šio dydžio pagrįstumo byloje nepaneigė (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kurią sudaro 26,67 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 230,36 Eur išeitinė išmoka

Iš 2011-03-28 pažymos bei BUAB „Abrisas“ darbuotojams išmokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais lentelės, nustatyta, jog kompensacija už O. P. nepanaudotas atostogas sudaro 171,52 Lt (26,67 Eur), o išeitinė pašalpa – 795,39 Lt (230,36 Eur) (t. VI, b. l. 40; t. XII, b .l. 67).

ĮBĮ 19 straipsnio 2 dalis numato, jog nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. DK 177 straipsnio 2 dalį piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.

Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl kreditorės O. P. 660,40 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Abrisas“ bankroto byloje, nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu nesutinka su teismo priteistomis 26,67 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas bei 230,36 Eur išeitine išmoka (CPK 2, 178 straipsniai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorinio reikalavimo dalies, kurią sudaro išskirtinai sumos, susijusios su darbo teisiniais santykiais: piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinė išmoka, nepagrįstumo administratorius taip pat neįrodė (nepateikė nei skaičiavimų, nei motyvuotų argumentų). Aplinkybės, susijusios su buvusios BUAB „Abrisas“ vadovės veiksmais, sąlygojusiais įmonei žalos padarymą, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas aplinkybėmis, nustatytomis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-959-905/2014.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Abrisas“ ieškinį dėl akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo atsakovėms R. K. ir A. J. tretieji asmenys T. J., D. K., V. L. ir O. S., kurioje buvo sprendžiama dėl UAB „Abrisas“ direktorės 2009-08-03 įsakymu matininkei O. S. (dabar pavardė – O. P.) paskirto darbo užmokesčio priedo 890 Lt ir lauko priedo 171,60 Lt; UAB „Abrisas“ direktorės 2009-09-03 įsakymu - darbo užmokesčio priedo 4318,82 Lt ir lauko priedas 265,20 Lt; UAB „Abrisas“ direktorės 2009-10-02 įsakymu - darbo užmokesčio priedo 412 Lt ir lauko priedas 343,20 Lt pagrįstumo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-29 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-959-905/2014, o, konstatavo, jog konkretūs darbo užmokesčio priedai D. K. ir O. S. (dabar pavardė – O. P.) paskirti vienasmeniškai R. K. (nors ir turint abiejų akcininkių sprendimą (abstrakčiai) didinti darbuotojams darbo užmokesčius), tai dėl nurodytoms darbuotojoms skirtų priedų patirtą 2182,79 Lt nuostolių sumą priteisė iš atsakovės R. K. (buvusios BUAB „Abrisas“ vadovės). Vilniaus apygardos teismas 2016-01-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-39-258/2016, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-29 sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, BUAB „Abrisas“ teisės dėl kreditorei O. P. buvusios BUAB „Abrisas“ vadovės vienasmeniškais įsakymais 2009-08-03, Nr. 09-08-01; 2009-09-03, Nr. 09-09-01; 2009-10-02, 2009-10-01 skirtų priedų prie darbo užmokesčio jau yra apgintos kitu būdu – byloje dėl nuostolių priteisimo iš BUAB „Abrisas“ vadovės R. K..

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-29 sprendime pasisakyta, jog teismas vertino kaip priešingus įmonės veiklos tikslams ir atsakovės R. K. veiksmus, kuriais padidinti darbo užmokesčiai (skirti darbo užmokesčio priedai) V. L., D. K. ir O. S., tačiau ieškovas BUAB „Abrisas“ neprašė šių atsakovės R. K. veiksmų pripažinti negaliojančiais. Taigi, bankroto administratorius, kaip asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą nuginčyti įsakymus, neveikė aktyviai ir nuosekliai nesiekė 2009-08-03, Nr. 09-08-01; 2009-09-03, Nr. 09-09-01; 2009-10-02, 2009-10-01 įsakymus nuginčyti iki tol, kol sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-959-905/2014 neįgijo res judicata galios.

Administratorius teigia, jog UAB „Abrisas“ direktorės 2009-08-03, 2009-09-03, 2009-10-02 ir 2009-10-01 įsakymais, nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn., kreditorei O. P. nepagrįstai prie darbo užmokesčio (400 Lt) buvo priskaičiuota 5 920,82 Lt priedų, todėl teismas ex officio gali spręsti dėl buvusios vadovės įsakymų pagrįstumo ir teisėtumo.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria įmonei iškeliama bankroto byla ir paskiriamas administratorius, įmonę kaip darbdavį atstovauja administratorius, kuris, esant ginčui, turi pareigą įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimo darbuotojui faktą, be to, ir pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame proceso paskirstymo taisyklę, įrodyti privalo teigiantis asmuo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-712/2009).

Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, jog darbo užmokesčio skola susidarė už laikotarpį nuo 2009 m. spalio iki 2009-12-18, todėl nagrinėjamai bylai klausimas, susijęs su priedų prie darbo užmokesčio priskaičiavimu, už laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn., nereikšmingas ir apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu, tame tarpe ir dėl ex officio pripažinimo UAB „Abrisas“ direktorės 2009-08-03, 2009-09-03, 2009-10-02 ir 2009-10-01 įsakymų negaliojančiais, nepasisako.

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai taip pat neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti atskirojo skundo nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą.