- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- 1-153-1001/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38522-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Kvalitaitė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Advokatai
- Vytautas Garla
- Kategorijos
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Panevėžio rajono apylinkės teismo 1994-05-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) ( galiojusio iki 2003-05-01) 147 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;
2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 1994-10-27 nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 147 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;
3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 1996-05-16 nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 3 dalį, bausmę subendrinus su 1994-10-27 nuosprendžiu, galutinė bausmė– laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995-12-21 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 straipsniu, nuo bausmės atleistas;
4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 1997-12-15 nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 1/4 turto konfiskavimu;
5) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2001-06-14 nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 116 straipsnio 2 dalį, bausmę subendrinus su 1997-12-15 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams;
6) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2001-10-29 nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu;
7) Panevėžio apygardos teismo 2002-09-27 nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 105 straipsnio 5, 8, 13 punktus - laisvės atėmimu 15 metų su viso turto konfiskavimu, bausmę atlikęs 2016-02-24;
8) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-10-31 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 20 parų arešto;
9) Panevėžio apylinkės teismo 2020-06-11 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 14 parų arešto;
10) Panevėžio apylinkės teismo 2021-10-11 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už tris nusikaltimus), 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams, į bausmės laiką įskaityti 4 mėnesiai suėmimo, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2021-10-16, apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), UAB „Indritus“ parduotuvės patalpose, matant ir girdint parduotuvės darbuotojoms ir pirkėjams, grasino nužudyti G. P., šaukdamas, kad per G. P. jis „gavo penkis metus kalėjimo, ir, kai jis išeis, ji būsianti lavonas, kad jis jai neatleis, nupjaus jai galvą, sunaikins ją, ją padurs ir paleis žarnas“, sudarydamas nukentėjusiajai G. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną parduotuvėje sutiko G. P.. Jai pasakė, kad dėl jos už padegimą, kurio nepadaręs, nuosprendžiu nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo. Pyko ant G. P., todėl jai pasakė : „Atsėdėsiu, išeisiu ir nupjausiu galvą“. Prieš nukentėjusiąją kumščiais nebuvo užsimojęs ir jais nemojavo, tik galėjo tvarkytis kepurę ar kaukę. Nukentėjusiajai neketino nei nupjauti galvos, nei prišikti į skrandį. G. P., niekas neišgąsdins, nes ji sugeba apkaltinti nekaltą žmogų. Nukentėjusiosios sutuoktinis stovėjo ir nieko nesakė. Konfliktas truko apie pusantros minutės. Savo veiksmus vertina blogai.
Nukentėjusioji G. P. parodė, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) k. jos sutuoktinis pasiliko prie parduotuvės, o ji užėjo į parduotuvę, einant link kasos, prisistatė kaltinamasis. Pamatęs ją, pasakė, kad dėl jos nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo ir jai tai geruoju nesibaigs, grįžęs iš kalėjimo ,,nupjaus jai galvą ir prišiks į skrandį, taip nepaliks“. Jis prieš ją mosikavo rankomis. Ji, sustingusi iš baimės, tylėjo. Tada į parduotuvę užėjo jos sutuoktinis, kuris liepė kaltinamajam nusiraminti. Tada A. J. pasakė, kad vietoje gali ,,padurti ir žarnas paleisti“, vėl prieš ją ir sutuoktinį mojavo rankomis. Ji kaltinamajam sakė, kad ne ji, o teismas jam skyrė penkerius metus laisvės atėmimo, tai kodėl jis puolantis ją. Grasinimas užtruko apie penkias minutes. Pardavėja liepė nusiraminti ir eiti aiškintis į lauką, bet kaltinamasis toliau mojavo rankomis. Ji labai išsigando kaltinamojo agresyvaus elgesio, manė, kad jis gali įvykdyti savo grasinimą, nes žino, jog buvo teistas už nužudymą. Po įvykio paskambino policijai, bet kaltinamasis pabėgo iš parduotuvės. Po įvykio dėl lankėsi pas gydytojus, kurie jai skyrė raminamuosius vaistus.
Liudytojas A. P., nukentėjusiosios sutuoktinis, parodė, kad rūkė prie parduotuvės, išgirdęs triukšmą, įėjo į vidų. A. J. grasino jo žmonai, kad papjaus, ,,paleis žarnas“, žmona pradėjo drebėti. Jis atsistojo tarp kaltinamojo ir žmonos, liepė kaltinamajam nusiraminti, tačiau šis nenurimo ir pagrasino papjauti ir jį. Kaltinamasis mojavo rankomis prieš save, o ne prieš G. P.. Prie durų kažkas šūktelėjo, kad atvyko policija, tada kaltinamasis išėjo. Po įvykio žmona vartojo raminamuosius vaistus. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad A. J., grasindamas jo žmonai, vis mojavo kumščiu į žmonos pusę, liudytojas paaiškino, kad A. J. nevisai mojavo, jis daugiau šnekėjo.
Liudytoja D. L. parodė, kad kaltinamasis parduotuvėje piktai grasino nukentėjusiajai, kad ją papjaus. Kaltinamasis rankomis ar kojomis nieko nedarė. Ji bijo kaltinamojo, nes jis jai tai pat grasino, sakydamas žinantis, kokius ji davė parodymus byloje, žino, kur ji gyvena ir, kai grįš iš kalėjimo po penkerių metų, ,,padės ją į vietą“.
Liudytoja D. Š. parodė, kad įvykio metu kaltinamasis buvo įširdęs ir grasino nukentėjusiajai ir jos vyrui. Jai buvo baisu, kad kaltinamasis ko nors tiems žmonėms nepadarytų. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, ji ramino savo sutuoktinį. Negaliu nurodyti, ar kaltinamasis ką nors darė rankomis ir kojomis. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, kad A. J., pamatęs moterį, pavadino necenzūriniais įžeidžiamais žodžiais ir rėkdamas ant jos pasakė, kad ,,per ją gavo penkis metus kalėjimo, o grįžęs nupjaus jai galvą“, liudytoja patvirtino šių parodymų teisingumą.
Liudytojas R. Š. parodė, kad kaltinamasis parduotuvėje piktai rėkavo ant nukentėjusiosios, bet jis nekreipė į tai dėmesio. Neatsimena, ką rėkavo, nes pats tuo metu buvo neblaivus. Jo paties kaltinamojo rėkavimas neišgąsdino.
2021-10-16 BIRT žiūryklės ataskaitoje nurodyta, kad 2021-10-16, 16 val. 53 min. buvo gautas G. P. pranešimas, kad prieš kelias minutes parduotuvėje A. J. pagrasino, kad susidoros su pranešėja, pranešėja bijo. A. J. iš parduotuvės išėjo ( t. 1, b.l. 98-102).
2021-10-16 garso įrašo, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūros protokole nurodyta, kad 2021-10-16, 16.53.51 val. užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje G. P. pranešimas. G. P. viso pokalbio metu su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju buvo labai susijaudinusi, virpančiu balsu. Ji operatorei papasakojo, kad atvažiavo ,,su vyru į Pasvalio rajoną, į tėviškę, ten kur vienas sudegino namą ir dabar yra nuteistas 5 metams, parduotuvėje visos pardavėjos girdėjo, kaip jis pradėjo kerštą, aš išeisiu po penkių metų, aš tau k... nupjausiu galvą". G. P. nurodė, kad jai parduotuvėje grasino A. J. (t. 1, b.l.107-109).
A. J. kaltinamas BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinės nutartys Nr. 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016).
Kaltinamajam inkriminuoti šie veiksmai : grasinimas nužudyti nukentėjusiąją, užsimojimas ir mojavimas prieš ją kumščiais. Kaltinamasis prisipažino įvykio metu grasinęs nukentėjusiajai nupjauti galvą, t.y. ją nužudyti, kai atliks laisvės atėmimo bausmę. Šie grasinimai įrodyti ir nukentėjusiosios, liudytojų A. P. D. L., D. Š. parodymais. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės – tai, kad kaltinamasis prieš ją užsimojo ir mojavo kumščiais – kiti bylos įrodymai nepatvirtina. Liudytojas A. P., teisme duodamas parodymus laisvo pasakojimo forma, parodė matęs, kad kaltinamasis mojavo rankomis prieš save, o ne prieš G. P., ir nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad kaltinamasis mojavo kumščiais G. P. pusėn. Liudytojai D. L., D. Š., R. Š. nematė, kad kaltinamasis būtų mojavęs kumščiais prieš nukentėjusiąją. Teismo vertinimu, nukentėjusioji, būdama išsigandusi kaltinamojo veiksmų, jo judesius rankomis palaikė užsimojimu ir mojavimu, ir sąžiningai klydo, duodama parodymus apie šiuos kaltinamojo veiksmus. Aptarta aplinkybė, nekeičianti kaltinimo esmės, šalintina iš kaltinimo.
Kaltinamasis nukentėjusiąją kaltino tuo, kad esą dėl jos liudijimo jis Panevėžio apylinkės teismo 2021-10-11 nusprendžiu jis nepagrįstai nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams. G. P. toje byloje pripažinta nukentėjusiąja ir davė parodymus prieš kaltinamąjį. Ji nurodė žinojusi, kad kaltinamasis anksčiau teistas už žmogžudystę. Nors kaltinamasis nesiekė nužudyti nukentėjusiosios, tačiau ji pagal kaltinamojo žodžius, nusikalstamą praeitį ir tai, kad jis jau vieną kartą prieš ją įvykdė turtinį nusikaltimą, realiai to galėjo tikėtis, grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios elgesys - policijos iškvietimas iš karto po įvykio, jis ir liudytojo A. P. nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji po šio įvykio vartojo raminamuosius vaistus. Kaltinamasis suvokė savo elgesio bauginantį poveikį ir norėjo nukentėjusiajai sukelti mirties ar sunkaus sužalojimo baimės jausmą, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji jam inkriminuoto BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1-2 dalyse išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis pripažino grasinęs nužudyti nukentėjusiąją, teismo posėdyje jos atsiprašė, tačiau BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę švelninančios aplinkybės buvimui būtina nustatyti ir kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltinamasis prieš nukentėjusiąją jau yra įvykdęs turtinį nusikaltimą. Kaltinamasis, duodamas parodymus teismo posėdyje, vėl kaltino nukentėjusiąją dėl nuteisimo už ankstesnį nusikaltimą, teigdamas, kad jos niekas neišgąsdins, nes ji sugeba apkaltinti nekaltą žmogų. Kaltinamasis, jam suteikus galimybę užduoti klausimus nukentėjusiosios sutuoktiniui A. P., vartodamas necenzūrinius žodžius, ėmė aiškinti, kad liudytojas policijoje prišnekėjo visokių nesąmonių, todėl jį nuteisė, nežinia už ką priteisė ieškinį, nors jam taip pat reikia pinigų vaistams. Liudytoja D. L. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis jai grasino už tyrimo metu duotus parodymus, sakydamas žinantis, kur ji gyvena ir, grįžęs iš kalėjimo, ,,padės ją į vietą“. Toks kaltinamojo elgesys proceso metu rodo, kad jis toliau kaltina nukentėjusiąją ir baugina liudytojus. Teismo vertinimu, kaltinamasis nuoširdžiai nesigaili dėl padaryto nusikaltimo, jo atsiprašymas tebuvo formalus, išsakytas, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį, todėl jo veiksmuose nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę švelninančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina nusikaltimo padarymas, būnant recidyvistu. Kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo teistas dešimt kartų už turtinius ir smurtinius nusikaltimus, tarp jų – už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą. Kaltinamojo ankstesni teistumai rodo, kad jis nekeičia nusikalstamo gyvenimo būdo, yra visuomenei pavojingas žmogus. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam už nagrinėjamą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė, neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo 2021-10-11 nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl jam skirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaltinamasis nuo 2022-02-02 metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas, jam šiame procese skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo.
Kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, advokato išlaidos– 233,94 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžiu priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamasis darbingo amžiaus, teismo posėdyje nurodė pataisos namuose dirbsiantis ir gausiantis pajamų. Tačiau G. P. 2021-10-11 nuosprendžiu iš kaltinamojo priteista 19330 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ši žala neatlyginta. Atsižvelgus į tai, kad prioritetas teiktinas žalos nukentėjusiajai atlyginimui, kaltinamajam priteistina atlyginti tik dalis išlaidų už advokato pagalbą.
Iš kaltinamojo G. P. ir A. P. priteistinos jų kelionės į teismo posėdį išlaidos - po 15 Eur (BPK 103 straipsnio 1 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir jam skirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Panevėžio apylinkės teismo 2021-10-11 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, skirti laisvės atėmimo bausmę 5 metams 3 mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžio priėmimo dieną.
Priteisti iš A. J. 100 Eur į valstybės biudžetą už būtiną gynėjo dalyvavimą procese.
Priteisti iš A. J. G. P. ir A. P. po 15 Eur kelionės išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.