- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-1935-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18647-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- Labdaros ir paramos fondo „Gyvenimo vartai“
- Atsakovas
- D. S., P. L., M. Z., V. F.
- Trečiasis asmuo
- A. Ž.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Labdaros ir paramos fondo „Gyvenimo vartai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2791-918/2017 pagal ieškovo Labdaros ir paramos fondo „Gyvenimo vartai“ ieškinį atsakovams D. S., P. L., M. Z., V. F. (V. F.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Labdaros ir paramos fondas „Gyvenimo vartai“ 2016 m. rugsėjo 13 d. ieškiniu ir 2016 m. spalio 27 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų D. S., P. L., M. L., V. F. 2 316,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra atsakingi už ieškovės išsinuomoto turto – pirties – sunaikinimą kilus gaisrui.
Atsiliepimas
Atsakovas M. Z. 2017 m. sausio 16 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, jog su ieškovo reikalavimais nesutinka, nes dėl žalos atsiradimo jis nėra kaltas.
Šalies argumentai
Ieškovas Labdaros ir paramos fondas „Gyvenimo vartai“ 2017 m. vasario 9 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame prašė teismo priimti ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir nutraukti bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi priėmė ieškovo Labdaros ir paramos fondas „Gyvenimo vartai“ atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, bylos nagrinėjimo metu teikusi antrinę teisinę pagalbą atsakovui M. Z., 2017 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2791-918/2017 priėmimo, kuriame prašė atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, priteisti iš ieškovo Labdaros ir paramos fondo „Gyvenimo vartai“ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovui M. Z.. Nurodė, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą antrinę teisinę pagalbą atsakovui M. Z. teikė advokatas A. J.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nespėjo advokatui A. J. pateikti pažymos apie valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi 2017 m. vasario 9 d. nutartimi teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė, byla iš esmės nagrinėjama nebuvo.
Atsiliepimas
Ieškovas Labdaros ir paramos fondas „Gyvenimo vartai“ 2017 m. balandžio 10 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, kuriame prašė ieškovo prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti nedalyvaujančiam byloje asmeniui bylinėjimosi išlaidas atmesti. Nurodė, kad atsakovo M. Z. atsiliepime į patikslintą ieškinį nebuvo pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra visiškai naujas ir neatitinka papildomo sprendimo turinio sąlygų. Be to, prašymas pateiktas ne dalyvaujančio byloje asmens, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kuri teisės teikti tokį prašymą šioje byloje neturi.
Pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo Labdaros ir paramos fondo „Gyvenimo vartai“ valstybei 81,06 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsakovui M. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, jo tinkamumą bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nurodė, kad būtent paties ieškovo procesinis elgesys lėmė tai, kad valstybė patyrė išlaidas už atsakovui M. Z. teiktą antrinę teisinę pagalbą ir ta aplinkybė, kad ieškovas ieškinio atsisakė, nepaneigia ieškovo pareigos šias išlaidas atlyginti. Ieškovas atsisakymą nuo ieškinio pateikė prieš pat 2017-02-09 parengiamąjį teismo posėdį, todėl atsakovo M. Z. atstovas advokatas neturėjo galimybės iš anksto susipažinti su šiuo prašymu ir suspėti pateikti pažymą apie išlaidas, turėtas teikiant atsakovui teisinę pagalbą. Teismas pažymėjo, jog ieškovas byloje nuo pat pradžių buvo atstovaujamas profesionalios teisininkės, todėl turėjo suvokti galimas nepagrįsto ieškinio (t. y. neturint reikalavimo teisės) reiškimo pasekmes, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Labdaros ir paramos fondas „Gyvenimo vartai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo papildomą sprendimą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą papildomą sprendimą, neįvertino aplinkybės, jog atsakovo interesus byloje atstovavo profesionalus teisininkas, kuris buvo informuotas apie teismo posėdį ir bylos eigą, todėl turėjo pareigą domėtis bylos eiga bei laiku kreiptis į teismą su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, tačiau to nepadarė. Papildomo sprendimo institutas nenumato galimybės reikšti byloje naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą. Teismui tenkinus prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo pažeisti teisingo proceso ir teisingumo principai, kadangi ieškovui priėmus sprendimą atsisakyti ieškinio, buvo išanalizuotos visos galimos tokio sprendimo pasekmės pagal byloje turimus duomenis ir kitų asmenų pareikštas nuomones bei reikalavimus. Reikalavimo atlyginti kitų šalių turėtas išlaidas nebuvo.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą papildomą sprendimą, nevertino aplinkybės, jog prašymą dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo pateikė netinkamas subjektas – ne byloje dalyvaujantis asmuo. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, šioje byloje negali būti laikoma dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl ji negalėjo pateikti prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas neatitinka papildomo sprendimo instituto tikslo, t. y. netaiso teismo klaidų, o sprendžia ir priima naują, ieškinio nagrinėjimo metu nepareikštą reikalavimą, iš esmės prieštarauja teisės principams ir įstatymo nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsakovai D. S., P. L., M. Z., V. F. ir trečiasis asmuo A. Ž. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama ieškovo apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo teismas tenkino Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.
Baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 94, 270 straipsniai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos ir detalizuotos išlaidos valstybei turi būti atlyginamos.
Kauno apylinkės teismas, atnaujinęs terminą prašymui dėl papildomo sprendimo pateikti, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymu iš ieškovo valstybei priteisė 81,06 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovas M. Z. byloje nebuvo pareiškęs, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neturi teisės byloje reikšti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais, kadangi jie prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarkai, nustatytai CPK 99 straipsnyje, nurodytai šios nutarties 15 p. t. y. jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Todėl CPK 98 straipsnio 1dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Todėl nustačius, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-421/2016).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą ieškovo apeliacinio skundo argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. papildomą sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2791-918/2017, palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.