- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- II-591-486/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02589-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. Š.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato atstovei J. B. (toliau – Institucijos atstovė),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š. atstovės advokatės E. L. 2018 m. spalio 17 d. skundą dėl Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 14-ANR_ N-1444-2018, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje buvo nubaustas 50 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – LR ANK ) 488 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2017 m. lapkričio 24 d., apie 22.00 val., jis būdamas baro „P.“ administratoriumi, neužtikrino, kad adresu Liejyklos g. 3, Vilniuje iš baro „P.“ sklindantis triukšmas netrikdytų viešosios rimties.
Nesutikdama su šiuo nutarimu A. Š. atstovė advokatė E. L. pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad šiuo atveju pažeisti privalomieji administracinio nusižengimo reikalavimui: neišdėstytos ir motyvuotai neįvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pateikiama, kad susipažinus su medžiaga akivaizdu, kad joje nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų pažeidėjo atliktus neteisėtus veiksmus, kurie laikytini administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementais, be to nėra aišku kokius veiksmus atliko pažeidėjas, ar garsiai šaukė, ar švilpė, ar garsiai grojo muzika. Skunde akcentuojama ir tai, kad šauksmai, švilpimas ir panašiai ar triukšmą keliantys veiksmai gyvenamosiose patalpose administracinę atsakomybė užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Manoma, kad Vilniaus miesto 3 Policijos komisariato pareigūnai nevykdė pareigų numatytų Administracinių nusižengimo kodekso 567 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pareiškėjo atstovė prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 14-ANR_ N-1444-2018.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1 veiklos skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame pažymėjo, kad pranešėjas D. K. parodė, kad muzika sklido būtent iš baro „P.“, tai patvirtino ir Aplinkos garso lygio matavimo protokolas. Negauta duomenų, kad pranešėjas būtų susipykęs su A. Š., o turimi priekaištai tik dėl garsiai leidžiamos muzikos, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjas būtų suinteresuotas pakenkti A. Š. ir šmeižtų jį. Prašoma palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė E. L. paaiškino, kad pranešėjas D. K. dėl kelto triukšmo kreipėsi tik po 3 savaičių nuo įvykio, todėl pareigūnai rėmėsi tik paaiškinimu ir infrogarso mažo dažnio protokolu. Kitų duomenų kas įvykio 2017 m. lapkričio 24 d., nėra.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato atstovė J. B. parodė, kad kiekvienas pažeidimas turi būti tiriamas ir analizuojamas. Šiuo atveju Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui pakako duomenų nutarimui priimti. Pažymėjo, kad protokolas surašytas vadovaujantis pranešėjo 2017 m. gruodžio 21 d. pareiškimu. Replikuodama pabrėžė ir tai, kad yra pateikti 93 pranešimai dėl LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies pažeidimo, reikėtų ginti žmonių ramų poilsį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
LR (duomenys neskelbtini) straipsnis numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už pakartotinį nurodytų veiksmų atlikimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog A. Š. kaltė padarius LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą be administracinio nusižengimo protokolo iš esmės grindžiama tik policijos ataskaitų žiūryklės 2017-12-22, 17 val. 25 min, išrašu, kuriame užfiksuota, jog „ triukšmas bare „P.“ grafoje apie pranešėją nurodoma, jog pranešė privatus asmuo. 2017 m. gruodžio 21 d. D. K. pateikė pranešimą dėl triukšmo naktiniame klube „P.“. Akivaizdu, kad nei protokolas, nei minėtas pranešimas nėra pagrindas konstatuoti asmens kaltę. Be to, teismui abejonių kelia ir tas faktas, jog pranešimas dėl 2017 m. lapkričio 24 d., 22.00 val., triukšmo, trikdžiusio viešąją tvarką, pateiktas yra tik 2017 m. gruodžio 21 d., kas leidžia teismui abejoti jog būtent 2017 m. lapkričio 24 d., 22.00, minėtame klube buvo triukšmaujama, kas sutrikdė viešąją rimtį. Be to, teismas pasigenda duomenų, pagrindžiančių, jog būtent A. Š., neužtikrino, kad triukšmas netrikdytų viešosios rimties. Iš 2018 m. gegužės 10 d. D. K. paaiškinimo matyti, kad 2017 m. lapkričio 24 d., nuo 22 val. iki paryčių, iš baro „P.“, adresu Vilniaus g. 28-8, atviro vidinio kiemelio – terasos sklido triukšmas, tai yra buvo garsiai leidžiama muzika, buvo triukšmaujama, kas labai girdėjosi pranešėjo namuose, adresu Vilniaus g. 28-8, Vilniuje. Jis nurodė, kad pareigūnų tą vakarą nekvietė, nes tą naktį dalyvaujant antstoliui D. S. UAB Akustinių tyrimų centras surašė garso matavimo protokolą, iš kurio akivaizdu, jog garso matavimas viršija normas. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. Š. 2018 m. gegužės 16 d. paaiškinime pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 24 d. jis dirbo bare „P.“. Muzika buvo įjungta baro viduje, o vidiniame kiemelyje grojo foninė muzika. Tą naktį iš nieko priekaištų dėl muzikos ar triukšmo nesulaukė nei jis, nei kiti baro darbuotojai. Policijos pareigūnai atvykę nebuvo, iš gyventojų taip pat niekas nebuvo atėjęs skųstis. Muzika bare grojo taip kaip visada savaitgaliais baro darbo metu, tai yra ne garsiau nei įprastai. Be to, paaiškino, kad pranešimus dėl viešosios rimties sutrikdymo ar triukšmo prevencijos taisyklių pažeidimų pateikia tik D. K., su kuriuo nuolat vyksta ginčai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai nėra užfiksavę jokių baro „P.“ pažeidimų.
Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas pateiktas beveik po mėnesio nuo įvykio, policijos pareigūnai negalėjo atlikti išsamaus tyrimo, todėl pasigendama liudytojų, kitų įrodymų galimai pagrindžiančių A. Š. kaltę padarius administracinį nusižengimą numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Be to, nutarimas yra labai abstrauktaus pobūdžio („triukšmas“) ir pasigendama dėl kokio konkrečiai triukšmo (garsiai grojamos muzikos, švilpimų ir t. t.) A. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, o būtent kuo pasireiškė jo veikimas ar neveikimas. Dėl nurodytų priežasčių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo net neturi galimybės tinkami gintis, kadangi neaišku, kokie konkrečiai veiksmai jam yra inkriminuoti. Tuo pačiu pabrėžtina, kad byloje nėra nei policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, nei jokių rašytinių paaiškinimų ar kitos rašytinės medžiagos, kuri pagrįstų A. Š. inkriminuoto nusižengimo buvimą bei padėtų nustatyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes. Byloje nebuvo renkami ar tiriami kiti su 2017 m. lapkričio 24 d., 22.00 val., iš baro „P.“ susiję įrodymai (pvz. vaizdo įrašai, garso įrašai ir t. t.).
Suformuotoje administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi siekiant įrodyti, kad asmuo nepadarė administracinio teisės pažeidimo būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių ar bent vieno iš jų elemento nebuvimą. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai arba abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismas vertina, kad vien pranešėjo pareiškimo, bei jo pateikto garso matavimo protokolo nepakanka A. Š. kaltei nustatyti.
Nesutinkama ir su Institucijos atsiliepimo argumentais, kad pareiškėjas D. K. nėra suinteresuotas pakenkti klubui „P.“. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu vyksta aršūs ginčai dėl to, ar D. K. galimai savavališkai sumontavo kultūros paveldo objekte langus tuo pažeisdamas atitinkamus teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, būtent dėl nuolatinių aršių D. K. ir baro „P.“ administracijos ginčų bylos medžiagoje turėtų būti daugiau A. Š. kaltę padarius LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pagrindžiančių įrodymų. Kita vertus, pabrėžtina ir tai, kad baras „P.“ vykdymas savo veiklą privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir jokių būdu nepažeisti LR (duomenys neskelbtini) straipsnio numatytų normų reikalavimų ar kitų administracinių nusižengimų kodekso normų.
P. L. duomenų bazę matyti, kad tiek pareiškėjas, tiek D. K. vis teikia teisėsaugos institucijoms priešpriešinius skundus (pareiškimus) – vieni skundžiasi triukšmu, kiti- nepatenkinti dėl įstatytų langų. Teismo vertinimu, teisė negali būti priemonė asmeninėms ambicijoms patenkinti, kerštavimui, tokiu atveju šalys piktnaudžiauja procesinėmis savo teisėmis, o ne gina savo pažeistas teises.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, pareiškėjos skundas tenkintas, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nutaria:
A. Š. atstovės advokatės E. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 14-ANR_ N-1444-2018, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.