Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiam V. M.

R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) pjūklininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2004-11-22 pagal BK 149str.2d., ir 2007-11-05 pagal BK 284str.1d. (teistumas išnykęs, LR BK 97str. tvarka),

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. ir BK 138 str.1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. birželio 10 d., apie 20 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarka, apsižodžiavo su V. M. ir dėl to užpykęs, sudavė jam kumščiu ir įspyrė į veidą ir kitas kūno vietas ne daugiau 7 kartus, tuo padarydamas V. M. muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokų- skruosto srityje, dešinio peties srityje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdijimą nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdijimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. M. kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-06-10 Pajieslio k. gėrė prie parduotuvės, stipriai išgėręs nebuvo. Pirties gatve pamatė einantį nukentėjusįjį su moteriške, kurios pavardės nežino. Dviračiu nuvažiavo iki tos moters namų, ir ten buvusio nukentėjusiojo paprašė cigaretės. Nukentėjęs cigaretės nedavė. Tuomet nukentėjęs išėjo iš kiemo į Pirties gatvę, jis pasivijo nukentėjusį, apsižodžiavo, susikoliojo, kilo konfliktas, jis nukentėjusįjį sumušė. Nukentėjusįjį sumušė beveik be priežasties, dėl to, kad nedavė cigaretės Pamena, kad tikrai sudavė jam į veidą kumščiu ir įvairias kūno vietas ne daugiau 7 kartų. Kitų veiksmų nelabai pamena, bet pripažįsta, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime. Nukentėjusiojo atsiprašė, žalos neatlygino, nes neturi iš ko, jis dirba, tačiau gauna minimumą, gyvena su sugyventine, padeda išlaikyti jos vaikus Nurodė, kad sutinka su nukentėjusiojo civ. ieškiniu dėl turtinės 200 Lt žalos atlyginimo, tik prašo mažinti civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad sutiktų sumokėti apie 1000 Lt. Su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pilno prisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu

Nukentėjęs V. M., parodė, kad kaltinamąjį pažįstu kaip kaimo gyventoją. Nurodė, kad 2012-06-10 dirbo pas žmogų, ten išgėrė. Po to nuėjo pas savo tetą J. P., kur taip pat išgėrė, buvo stipriai girtas. Ėjo namo Pirties gatve, kur jį pasivijo kaltinamasis. Nurodė, kad jis nepamena ko kaltinamasis jo prašė, ar prašė cigaretės. Kaltinamasis jį sumušė, mušė kumščiu, spardė, buvo suduota apie 7 smūgiai į įvairias kūno vietas. Jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ligoninėje gulėjo 3 paras, po to buvo išleistas, išrašyti vaistai, gydėsi namuose. Tačiau vaistų nepirko, nes neturėjo už ką nusipirkti. Kaltinamasis jo atsiprašė, tačiau žalos neatlygino. Civ. ieškinį palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo jam turtinę 200 Lt žalą, kurią sudaro kelionės išlaidos, važiavo pas gydytojus į Kauną, ne kartą lankiausi pas gydytojus Kėdainiuose. Neturtinę žalą vertina 5000 Lt, tačiau palieka spręsti teismui. Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, pasijuto pažemintas, dvi savaites negalėjo dirbti, todėl neturėjo lėšų vaistams nusipirkti.

Liudytoja S. P., nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, gyvena netoliese, nukentėjęs – pusbrolis. Nurodė, kad 2012-06-10 vakare, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti apie 20 val. matė kaip V. M. girtas ėjo link namų (duomenys neskelbtini). Jį pėsčias vijosi kaltinamasis, pasivijęs V. M. kaltinamasis jį sumušė rankomis ir buvo spardomas kojomis, kuomet buvo nukritęs. Nurodė, kad ji girdėjo, kaip girtas nukentėjęs eidamas su savimi kalbėjosi, keikėsi. Kaip suprato tai nepatiko kaltinamajam, dėl to jis sumušė jį. Kad kaltinamasis prašytų nukentėjusiojo cigaretės ji negirdėjo. Nurodė, kad ji matė 3 suduotus smūgius. Žino, kad nukentėjęs gulėjo ligoninėje, matė, jog jam buvo sumušta akis. Nukentėjęs pragyvena eidamas dirbti pas žmones, tačiau dėl sumušimo jis ne vieną dieną negalėjo eiti dirbti, neturėjo pinigų vaistams nusipirkti. Nurodė, kad ją kaltinamojo veiksmai papiktino. Kaip buvo sumuštas gatvėje nukentėjęs, matė ir daugiau žmonių. Nurodė, kad iš kaltinamojo elgesio, nuo jo sklidusio kvapo suprato, kad jis buvo neblaivus.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados 2012-07-23, Nr. G1533/12(02) matyti, kad V. M. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų-skruosto srityje, dešinio peties srityje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odod nubrozdijimai nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje , viršutinės lūpos gleivinės nubrozdijimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku -2012-06-10; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galėjo būti padaryti ranka, koja ar kitu panašaus pobūdžio kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje. V. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės akiduobės vidinės sienelės lūžio V. M. sveikata sutriks ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l.23-24).

Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo 2012-06-13 matyti, kad ant V. M. veido matosi muštinės žymės, kairės rankos krumpliai ir pirštas nubrozdintas (b.l.27-29).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-06-10, apie 22,36val. V. M. nustatytas 2,77 promilių girtumas (b.l.31).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis akivaizdžiai, viešoje vietoje, t.y. gatvėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Kaltinamasis elgėsi įžūliai - nesant jokio teisėto pagrindo, be rimtos dingsties, gatvėje, tyčia ne daugiau 7 kartus sudavė kumščiu ir spyrė į veidą bei spyrė į kitas kūno vietas nukentėjusiam - kaltinamasis veikė aiškiai negerbdamas žmonių ir visuomenės, akivaizdžiai niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas. Kaltinamasis savo veiksmais - sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis viena veika pasikėsino į du objektus - kito asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą - t. y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir numatė, kad dėl jų veikimo gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusio sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Viešoji vieta, kurioje gali būti pažeista viešoji tvarka yra vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, t.y. gatvės, keliai, parkai ir kt. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-2-670/2002; Nr. 2K-249/2009).

Kaltinamojo veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje, elgėsi įžūliai – vartojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. ir BK 138 str. 1d.

Kaltinamasis iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b.l.84).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė du nusikaltimus, abu kaltinamojo padaryti nusikaltimai nesunkūs (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimai padaryti iš idealiosios sutapties, sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis yra teistas, jo teistumas išnykęs, toks asmuo laikomas neteistu – LR BK 97str. 4d. 6d., baustas administracine tvarka (b.l. 71-74). Kaltinamasis dirba UAB „ Kėdainių girios“ nuo 2012-02-09 (b.l. 84 ),gyvena su sugyventine, padeda jai išlaikyti 4 vaikus (b.l.82), nukentėjusio atsiprašė, tačiau neatlygino žalos. Nukentėjęs prašo neskirti giežtos bausmės kaltinamajam. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54str. 61str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kadangi kaltinamasis dirba, turi sugyventinę, padeda jai auginti ir išlaikyti 4 vaikus, nukentėjęs prašo neskirti griežtos bausmės, todėl bausmė kaltinamajam skiriama nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, bei netikslinga jam skirti arešto bausmę. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, bei yra pagrindas skirti bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Civ. ieškinys pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM 391,89 Lt sumai už nukentėjusio gydymą, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo R. M. yra pagrįstas, realus, įrodytas bylos medžiaga (b.l.37). Civ. ieškinį pripažįsta pats kaltinamasis, todėl tenkintinas pilnai priteistinas iš kaltinamojo.

Civ ieškinys pareikštas nukentėjusio dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje išanalizuotais įrodymais, realus, minėtą, t.y. kelionės išlaidos, civ. ieškinį pripažįsta pats kaltinamasis, todėl civ. ieškinys tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamojo.

Civ ieškinys pareikštas nukentėjusio dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250str.2d. nuostatomis, atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, jam nusikaltimu kaltinamojo veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė pažeminimą. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusio gydimosi periodas nebuvo ilgas, ji gydėsi 3dienas ligoninėje, po to namuose ambulatoriškai, šiuo metu jis darbingas. Nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis dirba, jo gaunamos pajamos –minimumas, kitų pajamų, turto neturi, gyvena su sugyventine, padeda jai išlaikyti 4 vaikus. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra darbingas. Todėl, teismo nuomone, jo turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jo paties, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3k-7-255/2005,Nr. 3k-3-511/2004). Nukentėjęs pareiškė civ. ieškinį dėl 200 Lt turtinės žalos. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus ).Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo - 1200 litų, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Sutinkamai su LR BPK 103str.105str.1d. 2d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos 18,75 Lt ( pašto išlaidos), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str. 302-303str.

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284str.1d. ir LR BK 138str.1d. ir nubausti jį:

- pagal BK 284str.1d. laisvės apribojimu šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22val. iki 6 val. būti namuose ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiam nusikalstama veika padarytą (200 Lt) turtinę žalą.

- pagal BK 138str.1d. laisvės apribojimu dešimt (10) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiam nusikalstama veika padarytą (200 Lt) turtinę žalą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63str.1d.2d.5d.1p. bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą dešimt (10) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiam nusikalstama veika padarytą (200 Lt) turtinę žalą.

Civ. ieškinį dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisti iš nuteistojo R. M., nukentėjusio V. M. naudai.

Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo R. M. - vieną tūkstantį du šimtus (1200) litų, nukentėjusio V. M. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinį atmesti.

Civ. ieškinį pareikštą valstybinės ligonių kasos prie LR SAM tenkinti pilnai, priteisti iš R. M. - 391,89 Lt, Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš nuteistojo R. M. proceso išlaidų - 18,75 Lt , valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.