Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-1543-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04082-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3 (S)

2020 m. sausio 31 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. (S. A.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – Ambasada) 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2) NV58-1045 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Nurodo, kad pareiškėjas pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, tikslą (darbas darbovietėje uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Hegelmann Transporte“), kitas sąlygas patvirtinančius dokumentus, todėl jo prašymas atmestas be pagrindo.

Pažymi, kad prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – darbo santykiai UAB „Hegelmann Transporte“ (toliau – ir įmonė). Įmonėje šiuo metu dirba 1792 darbuotojai, iš jų 1209 vairuotojų, tačiau didėjant įmonės apyvartai, bei transporto priemonių parkui, yra reikalingi nauji darbuotojai, ypač krovinių vilkikų vairuotojai (šiandien įmonei trūksta dar apie 800 vairuotojų), todėl įmonė priima naujus vairuotojus, kurie atitinka keliamus įmonės reikalavimus. Pareiškėjas yra suinteresuotas galimybe darbuotis įmonėje, kurioje itin trūksta vairuotojų. Pareiškėjas turi vairuotojo pažymėjimą ir atitinka kitus reikalavimus.

Įmonė 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo rašte nurodė, kad prašė išduoti pareiškėjui Nacionalinę (daugkartinę) D vizą nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. Pažymėjo, kad įsipareigoja įdarbinti pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, mokėti jam darbo užmokestį (725 Eur per mėnesį), taip pat delspinigius, apgyvendinti, prireikus padengti pragyvenimo išlaidas, apdrausti sveikatos draudimu. Įmonė turi ilgametę patirtį, neturi įsiskolinimų, turi savo ilgalaikį turtą.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas ir kai jis atitinka tam tikras sąlygas, tokias kaip – pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ar galimybę dirbti tokio pobūdžio darbą ir pan. Tokie dokumentai buvo pateikti, bet atsakovė juos netinkamai įvertino. Be to, Ambasada nemotyvavo, kodėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto.

Teisme 2020 m. sausio 20 d. gauti pareiškėjo atstovo rašytiniai paaiškinimai. Nurodo, kad pareiškėjas užtektinai pateikė dokumentų, įrodančių pareiškėjo tikslus, motyvus, siekius gauti nacionalinę vizą. Dėl savo rūpestingumo ir siekio išspręsti šią susiklosčiusią situaciją tarp ginčo šalių, papildomai pareiškėjas skundu pateikė daug ir kitų dokumentų (pavyzdžiui, susijusių tik su įmonės veikla, o ne konkrečiai su pareiškėju), todėl laikytina, kad pareiškėjas įrodė savo teisėtus lūkesčius ir teisę gauti nacionalinę vizą tam, kad galėtų pradėti dirbti įmonėje vairuotoju, taip galėtų užsidirbti ir galiausiai, nebūti „bedarbiu“.

Pažymi, kad pareiškėjas yra įgijęs CE kategoriją, jam išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad nuo 2000 m. liepos 12 d. yra įgijęs C kategoriją. Pareiškėjas pateikia įmonės raštą dėl vairuotojų atrankos, kuris patvirtina vairuotojų įgūdžių tikrinimą ir testavimą, jų sugebėjimus. Būsimiems vairuotojams ir darbuotojams įmonėje yra keliami specialūs reikalavimai ir kriterijai. Testuojant būsimų darbuotojų gebėjimus ir įgūdžius taikoma adaptuota VĮ Regitros metodika.

Atsakovė Užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad reikalaujama CE kategorija įgyta 2019 m. vasario 27 d., o nuo 2019 m. birželio 12 d. jis tapo bedarbiu, todėl negalėjo įgyti reikalingų įgūdžių minėtai kvalifikacijos kategorijai.

Pažymi, kad Ambasadai kilo įtarimų dėl pareiškėjo pateiktos buvusios darbovietės Bulunguro miesto kelių eksploatavimo įmonės pažymos tikrumo. Pareiškėjas nepateikė vairuotojo kortelės, kurią paprastai pateikia vairavimo patirtį turintys asmenys, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo.

Nurodo, kad įmonės 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, kad įmonė įsipareigoja nutraukus darbo sutartį per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą, tokiu būdu užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėto buvimo pagrindui Lietuvoje (jei viza būtų išduota), jeigu įmonė neinformuotų, dar 7 dienas neišvyktų iš Šengeno erdvės.

Atsakovė nurodžiusi aktualų teisinį reglamentavimą, teigia, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilus pagrįstoms abejonėms dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

Skundas tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), galiojančią nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. (29–30 punktai) (elektroninės administracinės bylos lapai, toliau e. b. l., 44–48). Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas), kviečiantis asmuo UAB „Hegelmann Transporte“ (32 punktas). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė kelionės draudimo liudijimą, banko pažymą, darbovietės pažymą, vairuotojo pažymėjimą, autoinspekcijos raštą, darbo sutartį, UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registravimo pažymėjimą, sutikimą, lėktuvo bilietų rezervaciją, pasų kopijas.

Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsniu, ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą vieninteliu pagrindu (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.), nustačiusi, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Užsieniečių registro vizų modulyje nurodyta, kad konsultacijos (pokalbio) metu nustatyta, jog pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau „pagal pridėtus kvalifikacijos dokumentus matyti, kad reikalaujama CE kategorija įgyta 2019 m. vasario 27, o nuo 2019 m. birželio 12 d. asmuo tapo bedarbiu, todėl negali turėti reikalingų įgūdžių minėtai kvalifikacijos kategorijai. Taip pat kyla įtarimų dėl darbovietės pažymos tikrumo. Pareiškėjas pateikė Bulunguro miesto kelių eksploatavimo įmonės pažymą rusų kalba be vertimo į lietuvių kalbą. Taip pat jis nepateikė vairuotojo kortelės, kurią paprastai, pateikia vairavimo patirtį turintys vairuotojai. Kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo.“

Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, todėl ši nepagrįstai taikė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Vizų kodekso, Šengeno sienų kodekso, Įstatymo, Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (toliau – Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimas) ir Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatos, patvirtintos Kolegialių institucijų 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vizų tvarkos išdavimo aprašas).

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.

Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktį, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jo pagrindinis kelionės tikslas yra darbas įmonėje UAB „Hegelmann Transporte“. Įmonės tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas įmonėje bus įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pažymi, kad pareiškėjas turi vairuotojo kvalifikaciją C, CE kategorijas. Įmonė įsipareigoja vizos galiojimo laikotarpiu pareiškėjui suteikti tinkamą apgyvendinimą ir prireikus padengti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę išlaidas. UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštas pasirašytas direktoriaus, patvirtintas įmonės antspaudu, o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad minėtas dokumentas ar pateikta darbo sutartis, patvirtinantys pareiškėjo atvykimo tikslą, būtų suklastoti ar neatitiktų tikrovės, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtais duomenimis. Taip pat nepateikta jokių duomenų apie nurodytos įmonės nepatikimumą ar jos išduotų tarpininkavimo raštuose prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas pateikė objektyvius duomenis, patvirtinančius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.

Byloje nėra ginčo, kad įmonė atitinka Vizų tvarkos aprašo 70.13 papunktį, kuriame nurodyta, kad atvykstantis į Lietuvą dirbti ir turintis profesiją, kuri įtraukta į patvirtinimą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

Vizų išdavimo tvarkos aprašo 78 punkte numatyta, kad daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis, be kita ko, pateikia aprašo 70.13 papunktyje nurodytu atveju (atvykstantiems į Lietuvą dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą) – darbo sutartį ar jos kopiją, kurios tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Jeigu dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, yra sudarytas ne lietuvių kalba, jis turi būti pateiktas kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą (Vizų tvarkos išdavimo aprašo 78.14 p.).

Pareiškėjas turi jam išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad C kategorija įgyta nuo 2000 m. liepos 12 d., CE kategorija įgyta nuo 2019 m. vasario 27 d., vairuotojo pažymėjimo Nr. AF0590820. Atsakovė teigia, kad pareiškėjas neturi pakankamai kvalifikacijos dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nes nuo 2019 m. birželio 12 d. yra bedarbis, nors ilgametę patirtį turtinti pervežimų ir logistikos sektoriuje įmonė įsipareigoja už užsienietį, įvertinusi jo kvalifikaciją kaip tinkamą, taip pat sudarė su juo darbo sutartį. Darytina išvada, jog pareiškėjas iki prašymo išduoti Nacionalinę vizą pateikimo dienos (2019 m. spalio 18 d.) buvo įgijęs daugiau nei 3 mėn. kvalifikaciją CE vairuotojo kategorijai, tuo tarpu C kategoriją įgyta prieš daugiau nei 19 metų. Taip pat atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pateikė Bulunguro miesto kelių eksploatavimo įmonės pažymą rusų kalba be vertimo į lietuvių kalbą ir nepateikė vairuotojo kortelės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, pritaria atsakovei, kad pateikti šie pavieniai dokumentai galėjo kelti abejonių dėl to, ar pareiškėjas galėjo įgyti reikalingų įgūdžių CE kvalifikacijos kategorijai, tačiau esant priimančios į darbą įmonės tarpininkavimo raštui, pasirašytai darbo sutarčiai, išduotam atitinkamos kategorijos vairavimo teisę suteikiančiam vairuotojo pažymėjimui, - visuma pateiktų dokumentų nesudarė pagrindo išvadai, jog pareiškėjo turima kvalifikacija nepakankama. Vairuotojo kvalifikaciją patvirtina vairuotojo pažymėjimo duomenys, dėl kurių abejonių nekilo. Pareiškėjas C kategoriją yra įgijęs prieš 19 metų, dirbęs anksčiau, be to, kviečianti įmonė vykdo darbuotojų (vairuotojų) atranką, tikrindama jų įgūdžius ir gebėjimus (patvirtina prie rašytinių paaiškinimų pateikti duomenys). Atsakovės nurodytas vieno pareiškėjo pateikto dokumento (kelių eksploatavimo įmonės pažyma) trūkumas (neišverstas dokumentas iš rusų kalbos, kurią Rusijos Federacijoje ambasadoje dirbantis pareigūnas turėtų suprasti), negali savaime lemti, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatikimi, jo kvalifikacija nepakankama ir jis nepagrindė buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. atsisakyti išduoti vizą Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad tokios buvusios darbovietės pažymos pateikimo nėra būtinas. Dėl aplinkybės, kad pareiškėjas nepateikė vairuotojo kortelės, kurią, pasak atsakovo, paprastai pateikia vairavimo patirtį turintys vairuotojai, pažymėtina, kad nėra duomenų, kad ji būtina ir reikalinga kvalifikacijai patvirtinti ir jos nepateikimas galėtų paneigti pareiškėjo turimą kvalifikaciją. Dėl to taip pat ši aplinkybė nesudarė pagrindo manyti, kad pareiškėjo pateikti duomenys galėtų būti laikomais nepatikimais, o jis nepagrindė buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų.

Pažymėtina, kad atsiliepime į skundą dėstomas žymiai platesnis teisinis reguliavimas nei atsisakymo išduoti pareiškėjui vizą sprendime nurodytas pagrindas (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p. ), nors skundžiamu sprendimu nebuvo konstatuota kitų atsisakymo išduoti vizą pagrindų (pvz., nelegalios migracijos pavojus, Įstatymo 19 str. 1 d. 10 p., pakankamas pragyvenimo lėšų turėjimas, Įstatymo 19 str. 1 d. 13 p., kt.). Be to, byloje yra pateiktas oficialus autentiškas ilgametės įmonės, priklausančios tarptautinei Hegelmann group įmonių grupei, tarpininkavimo raštas su įsipareigojimais dėl užsieniečio buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų. Atsiliepime nurodoma aplinkybė, kad įmonė įsipareigojo per septynias dienas informuoti apie darbo sutarties nutraukimą teisiškai nereikšminga, perteklinė ir niekaip neįtakoja atsisakymo išduoti nacionalinę vizą nurodytu pagrindu pagrįstumo, nes tokia aplinkybė nebuvo nurodyta sprendime ir be to, kaip teisingai nurodė pareiškėjo atstovas, Įstatymo 21-1 str. numato, jog darbdavys privalo informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija laiko, kad pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų, kad patvirtintų objektyvų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas, o skundžiamas Ambasados sprendimas priimtas pakankamai neįsigilinus į pareiškėjo teisingai nurodomus duomenis ir pateiktus dokumentus, nepagrįstai atmetant jo prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę D vizą dirbti Lietuvos Respublikoje darbą, įrašytą į trūkstamų Lietuvos Respublikoje profesijų sąrašą. Dėl to pareiškėjo skundas tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo S. A. (S. A.) skundą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2) NV58-1045 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.