Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2394-1127/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
e1-2394-1127/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01099-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2394-1127/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01099-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 4.6.2.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent:

jis, 2022 m. vasarą, tiksliai nenustatytą dieną, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, vieną kartą sudavė delnu A. B. (A. B.), gimusiam (duomenys neskelbtini), į galvos sritį ir kitą 2022 m. vasaros nenustatytą dieną, name, esančiame (duomenys neskelbtini) vieną kartą spyrė jam į sėdmenis, taip sukeldamas mažamečiui A. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Turėjo labai didelę priklausomybę alkoholiui, tačiau prieš tris savaites patyrė epilepsijos priepuolį su mikroinsultu ir nuo to laiko alkoholio nevartoja. Taip pat yra užsikodavęs nuo alkoholio vartojimo. A. B. yra jo sugyventinė, gyveno ir vedė bendrą ūkį su ja apie 6 metus. Apie keturis metus jie gyveno pas jo tėvus nuosavame name (duomenys neskelbtini). Tame name gyveno jo sesuo su šeima ir dviem vaikais ir jo mama V. S. Visi turėjo atskiras patalpas su atskirais įėjimais, kiemu naudojosi bendrai. Po to, gal 2022 m., tikslios datos neprisimena, po A. B. tėčio mirties apsigyveno pas jos mamą I. B. bute (duomenys neskelbtini). Butas keturių kambarių. Tris kambarius užėmė jie, t. y. jų šeima ir viename kambaryje A. B. mama. Kitomis patalpomis naudojosi bendrai. A. B. turi du sūnus iš pirmos santuokos: A. B., jam (duomenys neskelbtini) metų, ir A. B., jam (duomenys neskelbtini) metų, dar turi bendrą su A. B. sūnų N. gimusį (duomenys neskelbtini). Su A. B. sūnumis visą laiką sutarė labai gerai, su jais žaisdavo, bendraudavo, jis juos tikrai myli ir jais rūpinasi. A. B. ir A. B. kaip vaikai dažnai A. B. ir jo neklauso, išdykauja, nesusitvarko savo daiktų. Todėl ne vieną kartą yra su jais kalbėjęs griežtesniu tonu, juos pabaręs, bet kiekvieną kartą jų nemušė ir prieš juos nesmurtavo. Kažkokių fizinių bausmių jiems netaikė. Aišku, kad vaikai tuo jo pabarimu nebūdavo patenkinti. Prisimena, kad jiems gyvenant dar name, (duomenys neskelbtini), vasarą, kelintais tai buvo metais, kurį mėnesį ir dieną, neprisimena, grįžo iš darbo namo, buvo šiek tiek išgėręs alkoholio. Jį pasikvietė kaimynas ir pasakė, kad A. B. metė akmenuką ir išdaužė jo namo langą. A. B. ir vaikai buvo namuose. Jis parėjo, pasakė A. B., ką jis čia pridirbo ir delnu sudavė jam per pakaušį. Jo manymu, sudavė nelabai stipriai, bet galbūt kaip vaikui, jam suskaudo. Taip pat koja yra A. B. spyręs į sėdmenis. Čia buvo kitą vasaros dieną, bet kelintais metais, kurį vasaros mėnesį ir dieną, neprisimena. Kokiomis aplinkybėmis ir už ką dabar jau neprisimena, bet čia buvo taip pat gyvenant name, (duomenys neskelbtini) ir greičiausiai jis taip pat buvo neblaivus. Išgėrusį jį labai greitai buvo galima supykdyti. Spyrė tikrai ne iš visų jėgų, bet tikriausiai A. B. skaudėjo. Labai gailisi, kad taip nesusivaldė ir savo veiksmais sukėlė A. B. fizinį skausmą. Vaikas yra labai energingas, kūrybingas, jam reikia daug judėti, jis prisigalvoja visokiausių išdaigų. Bet šiaip jis yra geras ir protingas vaikas, su juo tiesiog daugiau reikia kantrybės ir laiko. A. B. yra ramesnis, labiau linkęs mokytis, jis paklusnesnis, su juo mažiau tenka ir pasipykti. A. B. niekada nėra sudavęs (1 t., el. b. l. 133-136).

Papildomos apklausos metu E. S. parodė, kad apie įvykius, buvusius su mažamečiu A. B. papasakojo pirminės apklausos metu, parodymus prisimena ir prie jų pasilieka. Kaip ir pasakojo pirminėje apklausoje, A. B. yra sudėtingesnio charakterio vaikas, su juo yra sunkiau susitarti, tačiau A. B. yra visai kitoks. Tikrai neneigia, kad dėl netvarkos, pamokų neruošimo ir kitų darbų nepadarymo yra griežtai pabaręs abu vaikus, tačiau A. B. niekada nėra sudavęs ir jo mušęs. A. B. su A. B. yra labai artimi, beveik visada palaiko vienas kitą, „dangsto“ vienas kito išdaigas ir panašiai. A. B. yra paklusnesnis negu A. B.. Jam pasakius kažką padaryti ar sutvarkyti jis, nors ir nepatenkintas, padarydavo. Supranta, kad jo ankstesnis elgesys su A. B. ir A. B. tikrai nebuvo tinkamas, juos skaudino ir žeidė. Abu vaikus labai myli, nori toliau jais rūpintis. Su A. B. lankė pozityvios tėvystės kursus. Mano, kad savo ir šeimos pastangomis, ras būdą toliau keistis, bendrauti su vaikais ir užtikrinti jiems saugią bei laimingą vaikystę (2 t., el. b. l. 4-7). Papildomos apklausos metu E. S. parodė, kad šiuo metu situacija namuose labai pasikeitė į gerąją pusę. Su A. B. ir A. B. santykiai puikūs (2 t., el. b. l. 31-33).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad jis yra A. B., gimimo metų nežino, jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Nežino, apie ką kalbės. Mama sakė, kad reikės čia ateiti. Mama sakė, kad reikės kalbėti dėl dėdės E. Nežino, kas yra E. Gyvena su mama, močiute, broliu, dieduku. Dieduko vardo nežino, rusiškas vardas. E. gyvendavo (duomenys neskelbtini). E. blogas toks. E. juos muša. E. mušė jį, brolį. Nežino, kada mušė. Daug kartų mušė E. Namuose jį mušė E., su ranka, su knyga. E. mušė į ranką ir į galvą trenkė, kraujas bėgo. Kraujas bėgo iš galvos. Su ranka trenkė į galvą (parodo, į kurią galvos sritį trenkė). Vieną kartą trenkė į galvą, jautėsi blogai. Po to E. stumdė jo mamą iš lovos. Į galvą trenkė, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Buvo gal vieni metai atgal, kai trenkė, gal mėnesiai. Brolis matė, kai E. jam trenkė į galvą. Kai jam trenkė, galvoje matė kraują. Mamai rodė galvą. Mama sakė, kad jie išvažiuos į savo namus. Šis įvykis, kai jam trenkė į galvą, vyko savo namuose. Pas gydytoją nevažiavo. Taip pat jam E. trenkė į ranką su knyga, ranką skaudėjo. Ranką skaudėjo iki penkių minučių. Ranka buvo truputį raudona. Du kartus trenkė į ranką. Jis nežino, kodėl E. jam trenkė į ranką. Jis nieko nesakė. Kai trenkė į galvą, E. sakė, kad jis (A.) paslydo. Mama pasakė atnešti telefoną, norėjo atnešti, po to jam trenkė į galvą, nežino kodėl. Be nurodytų atvejų, daugiau kartų nėra E. pasielgęs, kad jam nepatiktų. Su broliu irgi E. elgėsi blogai. Kai brolis buvo (duomenys neskelbtini) metų, į jį E. metė kėdę, neprisimena, kas nutiko, kad E. į brolį metė kėdę. Pataikė tik į ranką, o ne į galvą. Mama, E. draugas, jis matė, kaip E. metė į brolį kėdę. E. draugo, koks vardas nežino. Su kuo nors kitu E. nėra sudavęs. Nežino, ar vyko pas vaiko teisių specialistus, ar su jais kalbėjo. Buvo, kad E. išvarė į lauką, jie ėjo iki dviejų valandų, sėdėjo lauke, nežino, kodėl E. išvarė juos su broliu į lauką, nežino, kaip E. juos išvarė į lauką, čia buvo prieš kiek metų. Metų laikas buvo kaip dabar. Nežino, kaip yra dabar. E. atsiprašė, kad taip su juo elgėsi, nežino kada E. jo atsiprašė. E. vartoja alkoholį. Kai jį užgavo E. tuo metu vartojo alkoholį. E. labai daug alkoholio vartoja (1 t., el. b. l. 84-86).

Liudytoja D. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), motina A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), namuose yra neblaivi su savo mažamečiais vaikais A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini). Į šį pranešimą reagavo ir pirminius veiksmus atliko vaiko teisių apsaugos A. J. ir D. G.. Atvykę vaiko teisių specialistai įvertinę situaciją nustatė, kad vaikams būti tokioje aplinkoje yra nesaugu dėl motinos neblaivumo ir buvo priimtas sprendimas vaikus perduoti biologiniam tėvui. Kadangi buvo vėlus vakaras, su vaikais vaiko teisių specialistai įvykio dieną išsamiai nebendravo, buvo priimtas sprendimas vaikus apsiklausti kitą dieną, įvykio dieną vaikai jokios informacijos apie motinos A. B. buvusio sugyventinio taikytą smurtą vaiko teisių apsaugos specialistams nebuvo išsakę. 2023 m. gruodžio 27 d. vaikai kartu su biologiniu tėvu J. G. atvyko į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyrių, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus apsiklausė vaikus. Bendraujant su A. B., pastarasis labai jaudinosi, kalbant su juo jis prasitarė, kad motinos buvęs sugyventinis E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kol gyveno jų namuose jį kartu su broliu A. B. mušdavo. Tikslaus laikotarpio, kada buvo taikytas smurtas A. B. nurodyti negalėjo, jai teigė, kad buvo mušamas jis ir jo brolis A. B. nuolatos. A. B. jai nurodė, kad E. S. smurtaudavo tokiais būdais: smogdavo kumščiu į galvos sritį, spirdavo į koją. A. B. taip pat paminėjo, kad E. S. kartą trenkė jo galvą į stalo kampą, dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas. Pokalbio metu A. B. nenurodė, kada paskutinį kartą jo ar jo brolio A. B. atžvilgiu buvo taikytas smurtas. Pokalbio metu taip pat A. B. nurodė, kad santykiai su motina A. B. yra geri, pastaroji juos gindavo ir visada padėdavo. 2023 m. gruodžio 27 d., taip pat buvo bendrauta su A. B. Pokalbis su vaiku buvo sudėtingas, vaikas pokalbio metu buvo itin uždaras. A. B. tik patvirtino savo brolio A. B. žodžius, o būtent tai, kad motinos buvęs sugyventinis E. S., kol gyveno kartu jo ir brolio atžvilgiu taikydavo smurtą, o būtent mušdavo per galvą, sakė, kad E. S. bijo. Taip pat paminėjo, kad su motina santykiai yra geri, myli motiną, pastaroji jų su broliu atžvilgiu smurto netaiko. 2023 m. gruodžio 27 d., apklaustas J. G. (J. G.) patikino, kad A. B. nebegyvena kartu su E. S.. Paklausus, ar jis girdėjo apie E. S. taikytą smurtą A. B. ir A. B. atžvilgiu nurodė, kad lyg ir kažką girdėjo, tačiau nėra tikras dėl informacijos tikrumo, manė, kad vaikai gali ir išsigalvoti, smurtinių požymių ant vaikų kūnų nebuvo pastebėjęs. 2023 m. gruodžio 27 d., bendraujant su A. B. pastaroji į jos klausimą, ar E. S. ją ir vaikus muša atsakė, kad buvo visko. Kada prasidėjo smurtiniai veiksmai, kaip dažnai tai vykdavo, kokiu būdu buvo smurtaujama A. B. nedetalizavo. 2023 m. gruodžio 27 d., taip pat buvo bendrauta su E. S., asmuo kategoriškai neigė, kad smurtavo prieš A. B., A. B. ir A. B.. Pokalbio metu nuolatos kaltino vaikus dėl jų nesavarankiškumo, nerangumo. Teigė, kad vaikai prie E. S. yra labiau įsitempę nei prie motinos, išsakė, kad vaikai galimai būdavo įsitempę, nes E. S. rėkdavo ant jų. Taip pat viso pokalbio metu matė, kad E. S. buvo stipriai susijaudinęs, drebėjo rankos, balsas. E. S. pokalbio metu taip pat paminėjo, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu vaikai yra grąžinti motinai A. B., kadangi aplinka vaikams augti yra tinkama ir saugi. Daugiau neturi ką pridurti (1 t., el. b. l. 6-8).

Liudytojas J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su savo buvusia sugyventine A. B. išsiskyrė seniai, kažkur prieš (duomenys neskelbtini) metų atgal. Vaikus pas save pasiima bendru susitarimu, teismo nustatytos tvarkos nėra. Vaikus pasiima kartą į mėnesį. Pirmas kartas, kai vaikai pradėjo skųstis dėl jų mušimo buvo maždaug prieš du metus, tiksliai jau neatsimena, jo sūnus A. B. papasakojo, kad jo buvusios žmonos A. B. sugyventinis E., pavardės nežino, muša jį, jeigu neklysta, trenkė su galva per sieną ar stulpą, tiksliai dabar neatsimena, bet jis tą patį yra papasakojęs vaikų teisių atstovei. 2023 m. gruodžio 25 d., vakare, jam paskambino buvusi sugyventinė ir pasakė, kad atvažiavo policija ir nori pasiimti vaikus, po ko jis iš karto atvažiavo pas ją namo pasiimti vaikus sau. Atvažiavus, pareigūnai paaiškino, kad buvęs jos sugyventinis, padauginęs alkoholio, sužinojęs, kad jos namuose yra kitas vyras iš keršto iškvietė policijos pareigūnus. Jam pareigūnai paaiškino, kad turi pasiimti vaikus, nes jų motina yra išgėrusi. Kai pasiėmė vaikus, jie jam nieko nepasakojo, apie smurtą, mušimus. Jie tiesiog nuėjo miegoti. 2023 m. gruodžio 27 d., jis kartu su vaikais A. ir A. B. patys vyko į vaikų teises, kur ir su vaikais ir su juo buvo pravestas pokalbis apie susiklosčiusią situaciją. Nori paminėti, kad smurto žymių ant vaikų kūnų jis nėra pastebėjęs, gal seniau, prieš kokius du, tris metus, tiksliau jau neatsimena. Bet jam ir pati A. B. yra pasakojusi, kad jos sugyventinis E. pastoviai muša vaikus, bet pats asmeniškai jis to nėra matęs, žino tik iš vaikų ir buvusios sugyventinės žodžių. Ar A. B. dar vis gyvena su tuo sugyventiniu E., jis atsakyti negali, nes nelenda į jos asmeninį gyvenimą, atvažiavus pasiimti vaikus, kartais pastebi, kad namuose yra vis naujas vyras. Daugiau neturi, ką pasakyti (1 t., el. b. l. 12-15).

Liudytoja A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. S. yra jos sugyventinis. Su juo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) metus. Anksčiau gyveno E. S. tėvų name (duomenys neskelbtini), kuris buvo nuo tėvų atidalintas, todėl turėjo visai atskiras patalpas, o jau apie kokius (duomenys neskelbtini) metus gyvena pažymoje nurodytu adresu. Pusė buto priklauso mamai I. B., kuri gyvena kartu su jais, o kita pusė – kitiems šeimininkams. Iš šeimininkų nuomoja vieną kambarį vaikams. Maždaug prieš keturis metus E. S. pradėjo dažniau vartoti alkoholį. Išgėręs jis darydavosi piktas, agresyvus tiek prieš ją, tiek prieš vaikus. 2022 m. vasarą, kurį mėnesį ir dieną tiksliai neprisimena, dar jiems gyvenant name aukščiau minėtu adresu, dienos metu ji buvo namuose. Durys į kiemo pusę buvo atidarytos. Abu jos vaikai A. B. ir A. B. žaidė kieme. Išgirdo, kad parėjo E. S., nes išgirdo rėkimą ant vaikų. E. S. buvo išgėręs, nes, kai jį pažįsta, iškart mato. E. S. šaukė ant vaikų, kad jie padarė betvarkę kieme, išmėtė žaislus, primėtė popierių. Po to išgirdo A. B. verkimą. jis atbėgo verkdamas pas ją ir pasakė, kad E. S. sudavė jam delnu į galvą ir kad jam skauda. Jokių sužalojimų nesimatė. Dar buvo vienas įvykis 2022 m. vasarą arba rudenį, tiksliai laiko neprisimena, taip pat gyvenant name, adresu (duomenys neskelbtini). Jie su E. S. ir vaikais buvo virtuvėje. Dabar tiksliai neprisimena, dėl kokios priežasties, bet E. S. vėl kažko supyko ant vaikų ir spyrė A. B. vieną kartą koja į užpakalį. Jis pridėjo ranką prie užpakalio ir pradėjo verkti. Spyris buvo stiprokas, matė, kad sūnui skauda. Taip pat būdavo, kad išgėręs E. S. vaikus pastumdavo, bet fizinio skausmo jiems tai nesukeldavo. Po tokio E. S. elgesio su vaikais ji nuolat jam priekaištavo, tarp jų kildavo konfliktai, pasiimdavo vaikus ir važiuodavo pas mamą. Tokio E. S. elgesio su vaikais netoleravo. Gyvenant (duomenys neskelbtini), jokių E. S. fizinio smurto atvejų prieš vaikus nebuvo. Stengdavosi, kad išgėręs E. S. nebūtų namuose, jį išvarydavo arba liepdavo išvis nevažiuoti išgėrusiam namo. A. B. ir A. B. E. S. bijo tik išgėrusio. Kai E. S. blaivus, jo santykiai su vaikais draugiški, kartu pramogauja. Taip pat E. S. visokeriopai padėdavo finansiškai. Su E. S. turi bendrą sūnų N. S., jam (duomenys neskelbtini) metai. Šiuo metu E. S. labai stengiasi pasitaisyti. Lanko tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus. Kiek jai žinoma, nevartoja alkoholio, bendrauja nuotoliu. Kaip bus toliau, ar jie kartu gyvens, dabar sunku pasakyti. Kaip ir sakė, jokių kitų fizinio smurto atvejų, išskyrus papasakotus, ji pati nematė, ir abu jos vaikai nėra jai užsiminę ar pasiskundę (1 t., el. .b. l. 67-70).

Liudytoja I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. B. yra jos dukra. Duoti parodymus apie ją, jos šeimą sutinka. Nuo 2022 metų po jos vyro mirties A. B. su savo sugyventiniu E. S. ir trimis mažamečiais vaikais, A. B., A. B., iš pirmos santuokos, neseniai gimusiu, tiksliai kada nežino, judviejų sūnumi N. S., atvyko gyventi pas ją, adresu (duomenys neskelbtini). Jos butas yra keturių kambarių. Prieš tai jie gyveno pas E. S. tėvus, tikslaus adreso nepasakys, tik žino, kad (duomenys neskelbtini). Jo santykiai su E. S. niekada nebuvo labai šilti. Jai nelabai patiko jo charakteris, nes jis buvo ūmaus būdo, išgėręs darydavosi agresyvus, emocingas. Niekada negirdėjo ir nematė, kad E. S. būtų fiziškai smurtavęs prieš A. B. ar A. B.. E. S. buvo griežtas, reikalaudavo iš vaikų laikytis tvarkos, juos griežtai pabardavo, tačiau nešaukdavo, necenzūriniais žodžiais jų neapvadindavo. Vaikai E. S. dėl to prisibijojo. E. S. mėgo alkoholinius gėrimus. Po darbo beveik kiekvieną dieną išgerdavo alaus, būdavo šiek tiek apsvaigęs, eidavo miegoti, o jeigu jį sutrukdydavai, būdavo nepatenkintas. A. B. ir A. B. niekada nėra skundęsi jai, kad E. S. juos muša, išskyrus vieną kartą A. B., gal prieš metus, bet tiksliai kada, tikrai neprisimena, yra pasiskundęs, kad E. S. jam įspyrė koja į sėdmenis. A. B., tada atrodė nuskriaustas, kalbėjo verksmingai. A. B. apskritai yra labai jautrus vaikas, labai reaguoja į bet kokias pastabas, gali apsiverkti. Nei ant A. B., nei ant A. B. niekada nematė, kokių nors sumušimo žymių, kurios keltų susirūpinimą, kad prieš vaikus smurtaujama. Vaikai taip pat nėra rodę, kokių nors sumušimo žymių. A. B. irgi nėra jai skundusis, kad E. S. prieš ją ir vaikus smurtauja. Žodiniai konfliktai tarp jų vykdavo, pati yra girdėjusi ir daugiausia dėl jo girtuokliavimo. A. B. nusibodo toks E. S. elgesys ir 2023 m. spalį ar lapkritį, tiksliai neprisimena, ji išvijo jį iš namų. 2023 m. per Kalėdas E. S. atėjo pas jas į namus visiškai girtas, A. B. jį įleido, nes kitaip jis ištisai skambino ir daužė duris. Įėjęs į buto koridorių jis reikalavo pasimatymo su sūnumi N. S., niekaip neišėjo iš buto, po to jiems kažkaip pavyko jį išprašyti ir tuomet jis išsikvietė policiją. Tuomet jų šeima ir pateko į Vaikų teisių apsaugos tarnybos akiratį (1 t., el. b. l. 105-108).

2023 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ame Policijos komisariate gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas „Dėl galimo smurto prieš nepilnamečius“, kuriame nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje 2023 m. gruodžio 25 d. gautas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), jog reikalingi vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai (toliau – VTAS), adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodoma, jog namuose neblaivi mama su nepilnamečiais vaikais. 2023 m. gruodžio 27 d. su nepilnamečiu A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini), bendrauta VTAS. Pokalbio metu vaikas nuolat kartojo, jog mamos sugyventinis E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuolat prieš jį ir brolį smurtaudavo. Vaiko teigimu, E. S. ne vieną kartą yra smogęs vaikui kumščiu į galvą, spyrė į koją. Vieną kartą trenkė jo galvą į stalo kampą, dėl ko bėgo kraujas. Pokalbio metu vaikas išsakė nuogąstavimą, kad mokykloje yra geriau nei namuose, nes ten bent nemuša niekas. Vaiko teigimu, kai namuose yra E. S. jis jaučiasi nesaugus ir bijo. 2023 m. gruodžio 27 d. su nepilnamečiu A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini), bendrauta VTAS. Pokalbio metu vaikas buvo nedrąsus, tačiau patvirtino brolio žodžius, jog E. S. juos mušdavo. Skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, prašo imtis veiksmų pagal kompetenciją bei informuoti, kokie procesiniai veiksmai priimti gavus aukščiau minėtą informaciją dėl galimos nusikalstamos veikos, ar yra/bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar/ir kokios kardomosios yra/bus paskirtos ir kt. reikšmingą informaciją (1 t., el. b. l. 1-5).

Iš 2024 m. balandžio 8 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus specialisto R. R. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos pateiktus A. B. medicininius dokumentus pateikė išvadą, jog pateiktuose medicinos dokumentuose nėra duomenų apie A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), sužalojimus, galėjusius atsirasti dėl kitų asmenų fizinių smurtinių veiksmų prieš šiuos mažamečius (1 t., el. b. l. 100-102).

Iš 2024 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti A. B. medicininiai dokumentai. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2024 m. sausio 17 d. rašte (atsakyme) Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ tekste įrašyta, kad A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), dėl skubios pagalbos nuo 2012 m. sausio 1 d., į ligoninę nesikreipė, VšĮ Antakalnio poliklinika pateikė du medicinos dokumentų išrašus/siuntimus: 2024 m. kovo 1 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime ligonio vardas pavardė, gimimo data, išraše įrašyta, kad vaikas paskutinį kartą PSPC lankėsi 2023 m. spalio 25 d. sveikatos pažymai į mokyklą gauti. Duomenų už vaiko nepriežiūrą ar smurtą apžiūros metu nepakako. Tėvai vykdė gydytojo nurodymus, laikėsi rekomendacijų. Po įvykio 2024 m. vasario 12 d. tėvai dėl vaiko sveikatos nesikreipė (1 t., el. b. l. 117-119).

2023 m. gruodžio 28 d. Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktoje Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti 2023 m. gruodžio 27 d. bendravimo su mažamečiais A. B. ir A. B. rezultatai. A. B. nuomonė: pokalbio metu vaikas labai jaudinosi, pasakojo, kad mama truputį tik išgeria, tik per šventes. Tada dėdė E. sakė mamai, kad iškvies policiją, nes ji geria. Dėdė pradėjo prasivardžiuoti, tai darydavo dažnai. Vaiko teigimu, E. ne vieną kartą yra smogęs kumščiu į galvą, spyrė į koją. Vieną kartą trenkė jo galvą į stalo kampą, dėl ko bėgo kraujas sako, kad vieną kartą jis nustūmė jį nuo laiptų ir išvarė į lauką, o į namus įleido tik po keleto valandų, mama tuo metu miegojo ir nematė. Pokalbio metu vaikas išsakė nuogąstavimą, kad mokykloje yra geriau nei namuose, nes ten bent nemuša niekas. Vaiko teigimu, kai namuose yra jis, jaučiasi nesaugus ir bijo. E. dažnai geria, perka alų ir degtinę. Paklaustas apie mamą vaikas teigia, kad labai ją myli, ji juos gindavo nuo E., ji labai gera. Kai mama neleisdavo mušti ir sakydavo, kad negalima, vaikas teigia, jog E. sakydavo, kad vis vien muš. Vaikas sako, kad dabar, kai nėra E. labai gerai, ramu bent. Jeigu jis grįžtų, nežino, kas tada būtų. Vaikas išsako, kad turbūt E. ne vieną kartą yra sėdėjęs kalėjime. Mokykloje sekasi gerai, patinka, turi draugų. Mama padeda ruošti pamokas, kai užduoda kažką nupiešti, tai parodo mama kaip reikia. Su mama labai gerai. A. B. nuomonė: A. kalbėjo labai mažai, jautėsi šiek tiek nejaukiai, bet šypsojosi. Vaikas pasakojo, kad dabar jaučiasi gerai, paklaustas, kaip gyveno su E., patvirtina brolio A. žodžius, kad jis juos nuolat mušdavo. Pabrėžė, kad „mušdavo per galvą“. Sako, kad E. dažnai geria. Sako, kad E. bijo, nes jis juo muša, gyventi su juo yra blogai, bijo. Mama negeria, su ja labai gerai. Su mama mėgsta dėlioti dėliones. Mokykloje patinka, turi draugų, patinka matematika.

2024 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl A. B. atskirtas į atskirą tyrimą Nr. 01-1-22476-24 (2 t., el. b. l. 26-27).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Visuma faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. E. S., nors detaliau visų aplinkybių neprisiminė, pripažino, kad kaltinime nurodytu kaimynui pasakius apie tai, kad A. B. metė akmenuką ir išdaužė jo namo langą, jis delnu sudavė vaikui per pakaušį, taip pat yra koja A. B. spyręs į sėdmenis. Kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojos A. B. parodymai, kad 2022 m. vasaros metu, kurią dieną neprisimena, jai A. B. pasakė, kad E. jam sudavė delnu į galvą, kitas įvykis buvo tą pačią vasarą arba rudenį, kuomet E. supyko ant vaikų ir spyrė A. vieną kartą koja į užpakalį, matė, kad vaikui skaudėjo. Įvykio aplinkybes iš dalies patvirtina nukentėjusiojo, kitų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai apie tai, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas, taip pat kaltę patvirtina ir kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis suprato, kad sukėlė fizinį skausmą mažamečiui vaikui ir norėjo taip veikti, taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės ir kiti klausimai

Kaip matyti iš pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko. A. B. įgaliotam atstovui ir atstovui pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriui pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis E. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau teistas už kitokio pobūdžio veikų padarymą, teistumas yra išnykęs (2 t., el. b. l. 18-25), baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., el. b. l. 178-188), Sodros duomenimis nedirbantis (2 t., el. b. l. 34-35). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, nėra.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. S. paskyrus prokurorės siūlomą – 75 parų arešto bausmę. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį (teistumas už ankstesnes veikas yra išnykęs, taigi laikomas neteistu), sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas atidėtinas trumpesniam nei nustatytas maksimalus 1 metų terminas, t. y. 8 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas: per arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktai).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., el. b. l. 148-151).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. S. 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas: per arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

E. S. išaiškinti, kad:

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė