- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-10067-932/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09553-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- E. Š.
- Advokatai
- Algis Lukoševičius
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Š., jos atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui, išnagrinėjusi E. Š. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š. 2014 m. gegužės 4 d., apie 00.45 val., vairuodama R. V. priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 99,4 kilometre, viršijo leistiną 80 km/h greitį, važiavo 135 km/h greičiu. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.
Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama E. Š. paaiškino savo kaltės kategoriškai nepripažįstanti. Į Kelių policijos valdybą vyko kartu su savo draugu E. V., kuris jos prašė prisiimti kaltę dėl viršyto greičio. Abu žinojo, kad yra užfiksuoti du greičio viršijimo atvejai. Galvojo, jog ekonominiais sumetimais būtų tikslinga vieną pažeidimą prisiimti jai, kadangi ji nė karto nėra buvusi bausta administracine tvarka, todėl grėstų minimali 50 Lt bauda. Užėjus pas pareigūnę A. M., ji parodė vieną nuotrauką, kurioje greitis buvo viršytas 20 km/h, joje buvo matyti, kad automobilį vairuoja jos draugas E. V., po ko jis parašė paaiškinimą. Kita nuotrauka parodyta nebuvo. Pareigūnė tik pasakė, jog yra dar viena nuotrauka dėl 20 km/h viršyto greičio. Paklausė, kam tą nuotrauką priskirti. Ji spaudė E. prisipažinti, bet joje nesimatė, kas vairuoja. Kadangi dėl vieno pažeidimo prisipažino E. V., dėl kito – paaiškinimą parašė ji, nurodydama tokias aplinkybes, kokias jai minėjo pareigūnė, t. y. pažeidimo datą, vietą (šias aplinkybes pareigūnė jai buvo užrašiusi ant lapelio). Po to, kai buvo parašytas ir paimtas pasiaiškinimas, tyrėja A. M. parodė nuotrauką, kur viršytas greitis buvo 55 km/h, nurodydama, kokia gresia bauda. Jai buvo šokas. Tikrai nebūtų prisiėmusi kaltės, jei būtų žinojusi, kokia administracinė nuobauda gresia. Jai niekas nepaaiškino, kiek iš tikrųjų buvo viršytas greitis ir minėjo tik apie 20 km/h, nuotraukos nerodė (b. l. 30-31).
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. V. parodė, jog automobilis „Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Šiuo automobiliu naudojasi sūnus, kartais klientai. Kadangi tyrėja jį informavo, kad jo automobiliu yra padaryti keli pažeidimai dėl nedidelio greičio viršijimo, dėl kurių gresia nedidelė bauda, tai pagalvojo, kad būtų protingiausia „susimokėti ir nesukti galvos“. Jis buvo nuvykęs į Kelių policiją. Pareigūnė jam parodė nuotrauką, kurioje buvo matyti, kad vairuoja sūnus, todėl vėliau būtent sūnų ir nusiuntė vykti į policiją ir aiškintis dėl pažeidimų. Kitos nuotraukos pareigūnė nerodė, tačiau minėjo, kad greitis viršytas taip pat nedaug. Bendravo su tyrėja A. M.. Vėliau, kai iš sūnaus sužinojo, kad antra nuotrauka buvo dėl 55 km/h viršyto greičio, dėl kurio suklaidinta prisipažino sūnaus draugė E. Š., bandė prisiminti, kas dar galėjo važiuoti automobiliu. Prisiminė, jog kaip tik nurodytu laiku į Lietuvą buvo atvykęs N. E., su kuriuo jie bendradarbiauja, juos sieja prekybiniai santykiai, pastarasis yra jo klientas. Jo (R. V.) įmonės veikla yra automobilių prekyba, o minėtas asmuo perka transporto priemones. Atsimena, kad pastarasis 2014 m. gegužės pradžioje kaip tik buvo atvykęs į Vilnių ir skolinosi iš jo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi jam reikėjo nuvykti į Kauno automobilių turgų. Automobilį yra skolinęs ir kitiems asmenims, tačiau mano, kad būtent N. E. 2014-05-04 naktį važiavo į Kauną ir galėjo padaryti užfiksuotą pažeidimą, nors šimtu procentų ir nėra įsitikinęs. Teismui pateikia N. E. paso kopiją, kurią pasidarė tuomet, kai buvo forminami eksporto dokumentai (b. l. 31-32 ).
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas E. V. parodė, jog automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo tėvo. Automobiliu naudojasi jis, kartais kiti šeimos nariai (tėvas, broliai, jo draugė E. Š.), kartais tėvas duoda ir draugams, verslo partneriams. Žino, kad dėl šiuo automobiliu užfiksuotų pažeidimų jo tėvas buvo iškviestas į Kelių policijos valdybą. Tėvas nebuvo nubaustas, kadangi automobilio nevairavo ir greičio neviršijo. Tėvui paaiškino, kad yra padaryti du nedideli pažeidimai, todėl tėvas jam liepė vykti į policiją ir susitvarkyti. Jis savo ruožtu pasiėmė draugę E. Š., kad ji vieną pažeidimą prisiimtų sau, kadangi priešingu atveju jam pačiam už du pažeidimus būtų buvusi didesnė bauda. Atėjus pas pareigūnę A. M., ji paprašė dokumento, pasakė, kad viršytas greitis 23 km/h. Kol tvarkė dokumentus, pasakė, kad tam, jog būtų greičiau, tegul paaiškinimą rašo ir E. Š., padavė jai pildyti paaiškinimą. Jis paklausė, kokia bauda gresia už antrąjį pažeidimą, tačiau pareigūnė nurodė „vėliau, dabar kitą tvarkau“. Kai E. Š. parašė pasiaiškinimą, tada pareigūnė informavo, kad ji greitį viršijo daug ir jai bus atimtos teisės. Jie nustebo, kilo stresas, ašaros. Pareigūnė tuomet parodė nuotrauką, kad viršytas greitis 55 km/h. Nors abu tvirtino, kad taip negali būti, E. Š. nevairavo, tačiau pareigūnė nenorėjo girdėti, sakė „jau viskas, pasirašyta“. Teigė, kad prieš rašant paaiškinimą, antroji nuotrauka nebuvo parodyta, į kelis kartus pakartotą klausimą, kokia numatyta bauda, A. M. nieko neatsakė (b. l. 32-33).
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja A. M. nurodė dirbanti Vilniaus aps. VPK KVP Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyresniąja patrule. Priešais sėdinčią E. Š. atsimena, kai pastaroji kartu su draugu buvo atvykusi dėl galimai jos užfiksuotos nuotraukos, viršijant leistiną greitį. Jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, su pažeidimu sutiko, aplinkybių neginčijo. Teigė, kad E. Š. nurodė viršijusi greitį, parašė pasiaiškinimą. Kiek atsimena, į Kelių policijos valdybą dėl greičio viršijimo buvo iškviestas merginos draugas, jam, atrodo, taip pat buvo surašytas protokolas. Liudytoja patvirtino, kad E. Š. buvo parodyta nuotrauka, kurioje matėsi automobilio valstybinis numeris, bei informuota, kiek tiksliai buvo viršytas greitis (įvardinant skaičiais). Mergina parašė paaiškinimą. Kai nurodė, jog pažeidimo byla bus nagrinėjama teisme, tai, jei neklysta, jos draugas pradėjo prieštarauti, sakė, jog tokiu atveju automobilio savininkas pateiks paaiškinimą, kas iš tiesų vairavo, kreipsis į teismą, nors pati E. Š. ir toliau buvo rami, pažeidimo neginčijo. Nors ji ir negali tiksliai atsiminti, ar E. Š. aiškino ATPK 272 straipsnyje numatytas teises, tačiau gali kategoriškai patvirtinti, kad tikrai pateikė jai susipažinimui nuotrauką, nurodė, kiek buvo viršytas greitis, paklausė, ar pastaroji sutinka rašyti paaiškinimą. Nei vienam nesakė, kad nuotraukoje yra užfiksuotas nedidelis greičio viršijimas, nesiūlė prisiimti atsakomybės, kad byla būtų išnagrinėta greičiau. Taip pat parodė turinti teisę anuliuoti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jei būtų atšauktas ar pakeistas paaiškinimas. Jei niekas nebūtų prisipažinęs dėl pažeidimo, būtų kviečiamas automobilio savininkas, kuris privalėtų nurodyti pažeidimą padariusį asmenį (b. l. 38-39).
Šalies argumentai
E. Š. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2014-05-04 draugas E. V. jai perdavė vairuoti savo tėvo automobilį „Škoda Octacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant keliu Vilnius – Kaunas, 00,45 val., jos vairuojamą automobilį nufotografavo stacionarus greičio matuoklis. Dėl pažeidimo gailisi (b. l. 4).
Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. 39U-12197016-14 užfiksuota, kad automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-05-04, 00.45 val., kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 99,40 kilometre, viršijo leistiną 80 km/h greitį, važiavo 135 km/h greičiu (b. l. 5).
Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyresniosios patrulės A. M. 2013-08-13 tarnybinio pranešimo duomenimis, automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko R. V. sūnus E. V. atvyko į policijos komisariatą su drauge, paaiškino, kad automobilį vairavo ir greitį viršijo E. Š., kuri prisipažino vairavusi automobilį, jai buvo surašytas protokolas, E. Š. dėl pažeidimo gailėjosi (b. l. 6).
Byloje pateiktas N. E. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog jis 2014-05-02 – 2014-05-11 laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikoje, turėdamas tikslą įsigyti lengvųjų automobilių bei importuoti juos į Kazachstaną. Lietuvoje gyvenantis R. V. davė jam laikinai naudotis automobiliu „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis 2014-05-03 vėlai vakare vyko į Kauno automobilių turgų. Privažiuojant Kauną, apie 1 val. nakties, jo greitis buvo 120-125 km/h, ką užfiksavo stacionarus greičio matuoklis (b. l. 43-44).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir tiesiogiai išnagrinėjęs juos teismo posėdyje, daro išvadą esant pakankamą pagrindą pripažinti E. Š. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje. Nors teismo posėdyje apklausiama E. Š. ir tvirtino savo kaltę dėl inkriminuojamo pažeidimo pripažinusi, būdama suklaidinta tyrėjos, iš tikrųjų jokio pažeidimo nepadarė, greičio neviršijo, teismas tokią administracinėn atsakomybėn traukiamos E. Š. poziciją vertina kaip gynybinę. Iš byloje esančio pastarosios paaiškinimo turinio matyti, kad E. Š. nurodė esmines pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. vietą, laiką, automobilio duomenis, nurodė, kad pažeidimas buvo užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, teigė besigailinti, pasirašė (b. l. 4). Taigi akivaizdu, kad prieš rašant tokį paaiškinimą, pastarajai buvo pateikta informacija apie padarytą pažeidimą ir tik E. Š. valia buvo rašyti paaiškinimą ar ne. Esminė aplinkybė, kurią ginčija administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra ta, kad jai nebuvo parodyta nei greičio matuoklio užfiksuota nuotrauka, nei nurodyta, koks konkrečiai greitis viršytas. Šiuo atveju teismo posėdyje buvo apklausta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi vyresnioji patrulė A. M., kuri kategoriškai paneigė tokias aplinkybes ir patvirtino, kad neabejotinai tiek su nuotrauka supažindino, tiek informavo apie viršytą greitį, įvardindama jį konkrečiais skaičiais. Nepasitenkinimas kilo tuo momentu, kai ji pasakė, kad byla nagrinėjimui bus perduota teismui, visus priekaištus reiškė merginos draugas, tuo tarpu pati E. Š. ir toliau su pažeidimu sutiko, tylėjo (b. l. 38-39). Įvertinus tai, kad E. Š. proceso metu nebuvo nei nuosekli, nei nuoširdi, teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojos parodymais. Sunkiai tikėtina, kad atvykusiems E. V. ir E. Š. demonstratyviai buvo parodyta išskirtinai viena stacionaraus greičio matuoklio užfiksuota nuotrauka, o dėl kitos nuotraukos bei viršyto greičio nutylėta, nereaguota ir neatsakyta į pateiktus klausimus, tačiau, nepaisant to, vis tiek E. Š., negavusi jokių atsakymų, savo noru rašo paaiškinimą, kuriame prisipažįsta dėl pažeidimo, padaryto kelyje Vilnius-Kaunas, nors, kaip vėliau teigė teisme, automobiliu „Skoda Oktavia“ už Vilniaus ribų apskritai niekada nėra važiavusi. Beje, net ir teisme ji painiojosi – vienu metu tikino, kad nuotrauka prieš rašant paaiškinimą nebuvo parodyta, kitu metu tvirtino, kad pareigūnė vertė E. V. prisipažinti, nors nuotraukoje nieko ir nesimatė. Liudytojų E. V. ir R. V. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi abu yra artimi administracinėn atsakomybėn traukiamai E. Š. (vienas pastarosios gyvenimo draugas, kitas draugo tėvas), abu yra suinteresuoti duoti pastarąją teisinančius parodymus. Teismas kaip neįtikinamą atmeta teisme iškeltą versiją neva automobilį pažeidimo padarymo metu galėjo vairuoti Kazachstano Respublikos pilietis N. E.. Atkreiptinas dėmesys, kad apie tai, jog automobiliu „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti pažeidimai, kuriais viršytas leistinas greitis, R. V. buvo informuotas dar 2014 m. birželio mėn., tačiau jokių duomenų, kad automobilį galėjo vairuoti nurodytas užsienio pilietis, nenurodė ir net neužsiminė apie tokią galimybę. Tokia versija buvo iškelta tik beveik po 4 mėnesių, nagrinėjant bylą teisme, į kuriame vykusį teismo posėdį atvyko tiek R. V., tiek E. V., abu, tenkinant gynybos prašymą, buvo apklausti. Beje, iš teismui pateikto R. V. pareiškimo, rašyto dėl A. M. veiksmų, matyti, kad nuotrauka E. Š. visgi buvo pateikta, tačiau joje nebuvo galima identifikuoti automobilį vairavusio asmens, dėl ko E. Š. nebuvo pilnai įsitikinusi, kad tuo metu būtent ji vairavo automobilį, tačiau morališkai paveikta tyrėjos, parašė prisipažinimą. Tokias aplinkybes R. V. galėjo sužinoti tik iš savo sūnaus E. V. ir pačios E. Š., iš ko dar kartą matyti, kad pozicija dėl pateiktos informacijos prieš rašant paaiškinimą yra nenuosekli. Nors teisme tiek vienas, tiek kitas teigė neva nuotrauka nebuvo parodyta, tačiau tėvui R. V. aiškino, jog nuotrauka buvo pateikta, nors iš jos ir nebuvo aišku, kas vairavo automobilį, dėl ko E. Š. kilo abejonių. Apklausta teisme E. Š. nenurodė jokių aplinkybių, apie tai, kad prieš ją buvo pavartotas psichologinis smurtas, jos reikalauta priverstinai rašyti prisipažinimą, ir teigė buvusi tiesiog suklaidinta, tyrėjai nutylint ir nepateikiant reikšmingos informacijos, t. y. tokios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą netikėti parodymais, kuriais stengiamasi paneigti E. Š. rašytinį paaiškinimą.
Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo kaip patikimą laikyti versiją neva pažeidimą padariusį automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo Kazachstano pilietis N. E.. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad toks pilietis pažeidimo padarymo metu apskritai buvo Lietuvos Respublikoje ar, juo labiau, kad vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo viršytas leistinas 80 km/h greitis. Nors apklausiamas teisme R. V. teigė, jog įmonėje turėtų būti dokumentai (pardavimo sutartys), iš kurių būtų galima matyti, kad N. E. 2014-05-04 buvo Lietuvoje, tačiau tokie duomenys teismui taip ir nebuvo pateikti. Be to, atsakydamas į teismo užduotą klausimą, ar gali kategoriškai patvirtinti, kad būtent šis asmuo nurodytu laiku vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, liudytojas nurodė, jog pilnai tuo nėra tikras, tačiau yra linkęs manyti, kadangi atsiminė, kad būtent jis skolinosi automobilį. Teismas kritiškai vertina pateiktus rašytinius įrodymus, kuriuose asmuo, prisistatantis kaip N. E., prisipažįsta padaręs pažeidimą. Visų pirma, teismas neturi galimybės tokių duomenų patikrinti, identifikuoti pareiškimą parašiusį asmenį. Neaišku, nei kokiu būdu šis pareiškimas rašytas, nei kieno prašymu ir iniciatyva. Antra, kritiškai vertinamos pareiškime nurodytos aplinkybės, t. y. sunkiai tikėtina, kad asmuo, praėjus tokiam laiko tarpui, galėtų tiksliai atsiminti, kokiu konkrečiai greičiu važiavo daugiau nei prieš 5 mėnesius, ir kodėl tuo atveju, jeigu buvo užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, nenurodė to automobilį (beje, pastarojo valst. numeris parašytas klaidingai) paskolinusiam R. V..
Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į byloje esantį E. Š. rašytinį paaiškinimą, kategoriškus liudytojos A. M. parodymus, kurių metu pastaroji patvirtino, kad E. Š. paaiškinimą parašė ir dėl pažeidimo prisipažino po to, kai jai buvo susipažinimui parodyta tiek greičio matuoklio užfiksuota nuotrauka, tiek nurodyta, koks greitis buvo viršytas, įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamos E. Š. nenuoseklią poziciją, teismas laiko, kad E. Š. kaltė padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pasitvirtino ir yra pilnai įrodyta.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinama E. Š. asmenybė (anksčiau nė karto nebausta administracine tvarka, dirba, mokosi aukštojoje mokykloje). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus E. Š. minimalaus dydžio baudą, numatytą 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatymo sankcijoje numatytam laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. Š. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jai vieno tūkstančio (1 000) litų (atitinkamai 289 eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6010. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.