Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-521/2010

Teisejas Kestutis Lukošiunas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.4.1.

2010 m. birželio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. K. apeliacini skunda del Varenos rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d. ir nuteistas 10 MGL (1300 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. K. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. birželio 17 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), pakvietes i savo gyvenamaji nama mažameti L. M., gim. 2002-08-25, dave išgerti tris stikliukus nenustatytos rušies vyno ir tokiu budu ji nugirde (L. M. kraujyje buvo nustatyta 1,34 promiles etilo alkoholio).

Šiais savo veiksmais V. K. padare baudžiamaji nusižengima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d.

Skunde nurodoma, kad nenustatytas baudžiamojo nusižengimo padarymo konkretus laikas. Teismas neatsižvelge i tai, kad baudžiamojoje byloje pagal nustatyta nusikaltimo padarymo laika jis (V. K.) negalejo nugirdyti L. M.. L. M. pas ji buvo atbeges 2009-06-17 apie 9-10 val., pabuves daugiausiai 20 min., nubego ir ta diena jis (nuteistasis) L. M. daugiau nemate. A. B. L. M. surado kaimo centre ir parveže namo 2009-06-17 apie 13 val. Nuo nuteistojo namo iki kaimo centro, kur buvo surastas L. M., apytiksliai 5 min. kelio. Nuo L. M. apsilankymo pas ji (V. K.) buvo praeje daugiau kaip trys valandos, taciau byloje nenustatyta, kur L. M. praleido ši laika.

Nuteistojo nuomone, teismo išvados del jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudeties ir del jo dalyvavimo padarant nusikalstama veika irodytinumo yra nepagristos ir turi buti padarytos priešingos, ji išteisinancios išvados. Nuosprendis surašytas pagal kaltinamojoje išvadoje suformuluota kaltinima, teisme nenustacius svarbiu bylai aplinkybiu, t.y. teismas remesi tik L. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisejui ir liudytoju parodymais, kurie kyla iš L. M. parodymu ir iš esmes yra tik L. M. parodymu perpasakojimas.

Teismo posedžio metu nuteistasis V. K. ir jo gyneja praše nuteistojo apeliacini skunda tenkinti.

Prokurore praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir ivertinusi byloje esancius irodymus, sprendžia, kad Varenos rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendis yra nepagristas, prieštaraujantis bylos faktinems bylos aplinkybems, kadangi neirodyta, jog nuteistasis V. K. dalyvavo padarant nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d., todel nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Kolegija nustate, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamaji nuosprendi prieme vadovaudamasis tik V. K. kaltinanciai irodymais (nukentejusiojo L. M. parodymais, specialisto išvada del nukentejusio neblaivumo nustatymo), visiškai nepasisakydamas del kitu byloje esanciu irodymu (liudytoju A. K., S. K. parodymu), todel Varenos rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendis naikinamas, nes pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, vertino juos vienpusiškai ir padare nepagristas išvadas, kad byloje esa irodyta, jog V. K. padare jam inkriminuota nusikalstama veika. Todel skundžiamas nuosprendis naikinamas Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p. pagrindu ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurode, kad kaltinamojo V. K. kalte del baudžiamojo nusižengimo pagal LR BK 161 str. 2 d. pasitvirtino pilnai. Taigi, pirmosios instancijos teismas V. K. kalte grinde paties nukentejusiojo L. M. bei liudytoju, betarpiškai nemaciusiu nukentejusiojo L. M. nugirdymo fakto, t.y. liudytojo A. B., R. M. (nukentejusiojo L. M. tevo), liudytojos L. M. (nukentejusiojo L. M. sesers), liudytojo L. M. (nukentejusiojo L. M. brolio), liudytojo A. L. (policijos pareiguno), liudytojos D. B. (gydytojos) parodymais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo abejoti nukentejusiojo L. M. parodymais del jo nugirdymo kokiomis nors kitomis aplinkybemis.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, vadovavosi vien tik V. K. kaltinanciais nukentejusiojo L. M. parodymais, kuriu teisingumu kolegija turi pakankamo pagrindo abejoti, o kitu liudytoju parodymai yra išvestiniai, t.y. nukentejusiojo L. M. parodymu perpasakojimas, kurie nera pagristi daugiau jokiais kitais bylos faktiniais duomenimis, ir kuriu patikrinti kitomis BPK priemonemis negalima.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusysis L. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisejo, parode, kad ji nugirde V. K., t.y. dave jam išgerti iš stikliuko tris kartus balto vyno. Parode, kad vyno jis isipyle pats, nuo kurio jam buvo nesveika. Teige, kad V. moke ji isipilti vyno, gere su V. iš to paties stikliuko. Kartu buvo A. K., kuri sake V., kad išgerk su L. Po ivykio jis, L. M., buvo nuvežtas i ligonine, kur jam buvo pastatytas kateteris (b.l. 11-12).

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parode, kad jis 2009 m. birželio 17 d. apie 13.00 val. kaimo centre pamate einanti L. M., kuri parveže i namus. Parvežus L. i namus, jo motina O. M. pasake, kad jos sunus L. keistai elgiasi, lyg butu išgeres alkoholiniu gerimu. Jis, A. B., pajuto, kad iš L. burnos sklido alkoholio kvapas, todel suprato, kad jis yra pavartojes vyno. Jis ir O. M. pradejo L. klausineti kas jam dave vyno, taciau L. jiems nieko nepasake. Daugiau del L. nugirdymo aplinkybiu liudytojas A. B. nieko negalejo paaiškinti (b.l. 14-15).

Papildomos apklausos metu, liudytojas A. B. parode, kad kai jis veže L. namo, nepastebejo, kad jis butu neblaivus. Tik veliau, kai L. parveže ir užejo i virtuve, L. pradejo keistais elgtis: šypsojosi, svirduliavo. Griže iš ligonines M. jam papasakojo, kad iš L. žodžiu sužinojo, jog L. vynu pavaišino V. K. (b.l. 16).

Parodymu patikrinimo vietoje metu liudytojas A. B. parode kurioje kaimo vietoje jis surado L. M., t.y. ties trišale sankryža, prie kurios stovi akmuo su užrašais (b.l. 17-19).

Liudytojas R. M. (nukentejusiojo L. M. tevas), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parode, kad kai jis ivykio diena buvo namuose, jos sunu L. parvede A. B.. Iš sunaus L. elgesio jis suprato, kad jis yra pavartojes alkoholiniu gerimu. Jis, R. M., klause sunaus L. kas jam dave paragauti alkoholiniu gerimu, taciau sunus jam nieko nepasake. Tik veliau ta pacia diena R. M. iš savo žmonos O. M. sužinojo, kad jo sunui L. vyno dave paragauti V. K., gyvenantis kaimynysteje (b.l. 20-21).

Papildomos apklausos metu liudytojas R. M. parode, kad jis tik iš savo žmonos O. M. sužinojo, jog jo sunui L. išgerti alkoholio dave V. K.. Kadangi jis pats nemate, todel V. K. konkreciai kaltinti negali (b.l. 22).

Liudytoja L. M. (nukentejusiojo L. M. sesuo), apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parode, kad kai ji ivykio diena grižusi namo pastebejo, jog iš jos brolio Luko burnos sklido alkoholio kvapas, ji bande su broliu pakalbeti ir išsiaiškinti, kas jam dave paragauti alkoholiniu gerimu, taciau L. jai nieko nepasakojo. Po to su L. nuejo pakalbeti jos mama O. M., kuri grižusi iš kambario pasake, kad L. jai viska papasakojo, jog V. K. dave L. paragauti vyno iš stiklines (b.l. 23-24).

Liudytoja A. K. (nuteistojo V. K. sugyventine), apklausta ikiteisminio tyrimo metu parode, kad ji ivykio dienos ryte su V. išgere puse butelio degtines ir nuejo miegoti, o V. nuejo i tvarta apžiureti triušiu. Puse butelio degtines jie buvo palike ant stalo. Praejus trims dienoms ji sužinojo, kad O. M. juos kaltina, kad ji su V. nugirde L. Ivykio diena ji savo namuose L. nemate. Atsikelusi ji rado ta nugerta buteli ant stalo, negali pasakyti, ar iš jo kas nors dar gere. Nurode, kad vakare su V. išgere likusia degtine. Kas galejo nugirdyti L., ji nežino. Liudytojos nuomone, L. galejo savo namuose rasti alkoholiniu gerimu ir išgerti, kadangi O. M. su savo vyru dažnai išgerineja (b.l. 25-26).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varenos policijos komisariato kriminalines policijos skyriaus tyrejo M. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad nebuvo nustatyta asmenu, maciusiu kaip L. M. apžiurinejo V. K. triušius ar maciusiu, kaip L. užejo ir išejo iš V. K. (b.l. 27).

Bylos faktiniais duomenimis neabejotinai yra nustatyta, kad L. M. ivykio diena buvo vartojes alkoholiniu gerimu, nes jo kraujyje rasta 1,34 promiles etilo alkoholio. Tai patvirtino tiek byloje esancios medicininiu dokumentu kopijos, tiek ir gydytojos D. B. padaryti gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 1928-09 irašai apie tai, kad L. M. buvo paguldytas i vaiku ligu skyriu del apsinuodijimo alkoholiu (b.l. 31-33). Taciau vien nukentejusiojo L. M. neblaivumo nustatymo faktas bei nukentejusiojo parodymai, kuriais kolegija turi pakankama pagrinda abejoti, jog nukentejusysis buvo nugirdytas V. K., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad butent V. K. nugirde nepilnameti L. M., del ko jis turetu buti pripažintas kaltu del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 161 str. 2 d.

Kolegijos nuomone, byloje nera jokiu faktiniu duomenu, patvirtinanciu, kad butent V. K. nugirde nukentejusiji L. M.. Kolegija sprendžia, kad priimant apkaltinamaji nuosprendi pirmosios instancijos teismas iš esmes vadovavosi vien tik L. M. parodymais del jo nugirdymo aplinkybiu, kuriu tikrumu ir patikimumu yra pagrindo abejoti, nes net ir teismo posedžio apeliacines instancijos teisme metu nukentejusiojo L. M. motina O. M. buvo kelis kartus ispeta, kad nedarytu spaudimo ir nenurodinetu L. M., kaip jis turetu atsakineti i konkrecius kolegijos teiseju užduodamus klausimus. Kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog nukentejusiojo L. M. parodymai galejo buti itakoti jo motinos O. M., juolab, kad daugiau jokie bylos faktiniais duomenys nepatvirtina L. M. nurodytu nugirdymo aplinkybiu. Ne vienas liudytojas betarpiškai nemate esant kokioms aplinkybems L. M. vartojo alkoholinius gerimus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje V. K. kalte padarius jam inkriminuota nusikalstama veika grinde ir tuo, kad V. K. ir A. K. yra linke girtauti buityje, jie patvirtino, jog degtine gere ir ivykio dienos ryte. Kad V. K. yra linkes girtauti patvirtina ir administracinio baustumo pažyma. Pirmosios instancijos teismas V. K. neigima davus L. M. gerti vyna vertina kaip gynybine kaltinamojo pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes. Kolegija sprendžia, kad vien V. K. charakterizuojanti medžiaga, jog jis nevengia išgerti alkoholiniu gerimu ir yra baustas administracine tvarka, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad vien del šiu ji neigiamai charakterizuojanciu savybiu jis butu turejes tiksla nugirdyti nepilnameti L. M.. Kolegijos nuomone, nuteistaji neigiamai charakterizuojanti medžiaga gali tureti itakos tik skiriant nuteistajam bausme, bet ne konstatuojant jo kalte padarius jam inkriminuota nusikalstama veika, kadangi byloje daugiau jokiu duomenu, išskyrus nukentejusiojo L. M. parodymus, nera, kurie neabejotinai patvirtintu, jog butent V. K. nugirde nukentejusiji ir tokiais savo veiksmais padare jam inkriminuota nusikalstama veika.

Kolegija laiko pagristais nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nebuvo nustatyta – kokiu vynu ir išvis ar vynu buvo nugirdytas nepilnametis L. M.. Išties bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, jog nukentejusysis L. M. buvo nugirdytas butent vynu, be to, byloje apskritai nenustatyta, kad L. M. buvo nugirdytas, nes neatmestina galimybe, kad nepilnametis galejo pats surasti alkoholiniu gerimu ir juos pats pavartoti. Apklaustas teismo posedžio apeliacines instancijos teisme metu L. M. parode, kad jis vartojo butent vyna, baltos spalvos, kuri gere iš stikliuko. Taciau nukentejusysis negalejo kolegijai paaiškinti, iš kur jis suprato, jog jis gere butent vyna. Nukentejusysis kolegijai teige, kad jis anksciau niekada nebuvo vartojes alkoholiniu gerimu, todel kolegijai yra pakankamas pagrindas manyti, kad nukentejusiojo parodymai del vyno vartojimo buvo itakoti jo motinos O. M., kuri net ir teismo posedžio metu bande nukentejusiajam padeti atsakineti i kolegijos užduodamus klausimus. Kolegija teismo posedžio metu nustate, kad nepilnametis L. M. nemoka skaityti, todel akivaizdu, kad ivykio diena, t.y. 2009 m. birželio 17 d. jis negalejo perskaityti užrašo ant butelio ir nustatyti, kad geria butent vyna. Teismo posedžio apeliacines instancijos metu butent motinos O. M. itakoje nukentejusysis L. M. kategoriškai teige, kad gere vyna. Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisejo nukentejusysis L. M. nurode, kad nuvežus ji i ligonine, jam buvo ivestas kateteris. Kolegijos nuomone, tokio amžiaus vaikas negaletu konkreciai nurodyti medicininio instrumento pavadinimo, kadangi tam reikia medicininiu žiniu ir atitinkamo suvokimo, todel kolegija sprendžia, kad nepilnamecio L. M. parodymai ikiteisminio tyrimo teisejui bei teismo posedžio metu galejo buti itakoti jo motinos O. M.. Nors byloje nera duomenu, patvirtinanciu, kad iki ivykio tarp M. ir K. buvo susikloste nedraugiški (konfliktiški) santykiai, del ko O. M. ar jos sunus L. M. turetu tiksla apkalbeti V. K., taciau, kolegijos nuomone, byloje nepakanka faktiniu duomenu, patvirtinanciu, kad butent V. K. pasiule nepilnameciui išgerti alkoholio ir tokiu budu ji nugirde.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje nera nustatyta, kur buvo L. M. nuo 10 iki 13 val., kuomet išejo iš V. K. pažiurejes triušius. Byloje nenustatyta jokiu liudytoju, galinciu patvirtinti, kad L. M. buvo užejes pas V. K. i gyvenamaji nama, ne vienas liudytojas nemate ir negalejo nurodyti, kur tas tris valandas buvo ir ka veike nukentejusysis. Nukentejusiojo L. M. motina O. M. apklausta apeliacines instancijos teismo posedyje parode, kad ji nežino kur jos sunus buvo iki 13 val., kol nebuvo surastas ir parvestas liudytojo A. B.. Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija neturi pagrindo daryti kategoriška išvada, kad nukentejusysis L. M. vartojo alkoholiniu gerimu butent V. K. gyvenamajame name. Kolegijos nuomone, nukentejusysis L. M., tris valandas budamas be suaugusiuju priežiuros, alkoholiniu gerimu galejo susirasti ir pats bei juos vartoti, juolab, kad teismo posedžio metu nukentejusysis L. M. parode, kad jo tevai O. M. ir R. M. kartais vartoja alkoholinius gerimus. Ta patvirtina byloje esantys duomenys, kad O. M. ir R. M. nevenge vartoti alkoholiniu gerimu, nes 2008 m. lapkricio 28 d. Varenos rajono savivaldybes administracijos skyriuje buvo gauta informacija apie šiu asmenu girtavima, kurie buvo ispeti del piktnaudžiavimo alkoholiu. O. M. 2008 m. lapkricio 25 d. buvo nustatytas 3,30 promiliu girtumas (b.l. 99-100).

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma” 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dali teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytas reikalavimas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdestyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, irodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmete kitus irodymus.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai V. K. pripažino kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d., kadangi byloje nera pakankamai faktiniu duomenu, patvirtinanciu, jog butent jis nugirde nepilnameti L. M. ir tokiais veiksmais padare jam inkriminuota nusikalstama veika. Kolegija pažymi, kad priimant ši apkaltinamaji nuosprendi nebuvo atsižvelgta ne tik i paties nuteistojo V. K. nurodytas aplinkybes, bet ir i liudytoju A. K. ir S. K. parodymus, kurie negalejo patvirtinti nepilnamecio L. M. nugirdymo fakto.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, Varenos rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

nuteistojo V. K. apeliacini skunda patenkinti.

Panaikinti Varenos rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi: V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti, kadangi nenustatyta, jog V. K. dalyvavo padarant nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d.