Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-01-19 · Civilinė byla Nr. 2S-279-109/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-01-19
Bylos Nr.
2S-279-109/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Jolita Cirulienė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
A.
Kategorijos
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-279-109/2011;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Janina Dervinskienė;
Procesinio sprendimo kategorija: 110.6; 122.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-50-54/2010 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. J., išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba – dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. J. 2008 m. gruodžio 11 d. kreipėsi ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą su atsakovu A. J., po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes, nustatyti nepilnametės dukters E.s A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2008-12-10 iki jos pilnametystės išlaikymą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, priteisti ieškovei automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1993 m., 4000 Lt vertės, atsakovui – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1989 m., 4000 Lt vertės bei pripažinti asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – 3 žemės sklypus Zarasų rajone, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2009 m. rugpjūčio 14 d. prašymu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukters E. A. J. gyvenamąją vietą kartu su dukters motina A. J., iki teismo sprendimo priėmimo dienos laikinai apriboti atsakovo A. J. bendravimą su nepilnamete dukra: be ieškovės A. J. žinios ir/ar jos neįspėjus nepasiimti dukters E. A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), iš ugdymo įstaigos, visus klausimus dėl bendravimo su dukra, dalyvavimo jos auklėjime iš anksto derinti su ieškove.

2009-05-15 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė nepilnametės E. A. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. J., prašymą dėl kitų ieškovės reikalavimų teismas atmetė. Atsakovas dėl 2009 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2009-08-13 nutartimi atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-15 nutarties atmetė.

2009-08-14 atsakovas A. J. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikinąją matymosi su dukrą E. A. J. tvarką, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali būti nepagrįstai pažeisti atsakovo ir nepilnamečio vaiko interesai, kadangi ieškovė riboja atsakovo teisę bendrauti su nepilnamete dukra.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-08-20 nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies. Teismas nustatė atsakovui A. J. laikinąją matymosi auklėjant dukrą E. A. J. gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. A. J. turi teisę praleisti su dukra pusantro mėnesio vasaros atostogų. Atsižvelgiant į tai, kad šią vasarą A. J. su dukra praleido tik dvi savaites, jis turi teisę praleisti su dukra dvi savaites 2009 m. rugpjūčio mėn. (2009 m. rugpjūčio 17-30 dienomis). Apie dukters pasiėmimo ir grąžinimo laiką abi šalys viena kitą turi įspėti prieš 3 dienas iki pasiėmimo.

2. A. J. ir A. J. turi teisę praleisti su dukra po vieną mėnesį žiemos atostogų (suderintu laiku laikotarpyje nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d.). Šių atostogų metu netaikomas žemiau (3 ir 4 punktuose) nurodytas matymosi su dukra atitinkamomis savaitės dienomis grafikas. Apie dukters pasiėmimo ir grąžinimo laiką žiemos atostogų metu abi šalys viena kitą turi įspėti prieš 3 dienas iki pasiėmimo.

3. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. A. J. turi teisę praleisti laiką su dukterimi ne rečiau kaip kiekvieną pirmadienį nuo 17 val. iki 21 val. ir kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 21 val. A. J. dukrą pasiims iš vaikų darželio kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį 17 val. ir grąžins ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val.

4. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. A. J. turi teisę praleisti laiką su dukterimi ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.

5. A. J. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų metų Šv. Kalėdų antrą dieną ir kiekvienų metų Naujųjų metų antrą dieną bei Šv. Velykų pirmą dieną.

6. A. J. turi teisę su dukra išvykti į užsienį, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytose nuostatose nustatytą jo matymosi su dukterimi tvarką (2 t. b. l. 29-30).

2009-12-02 atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo 2009-12-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atmestas - laikinoji atsakovo ir jo nepilnametės dukros E. A. J. bendravimo tvarka nepakeista.

Šalies argumentai

2010-10-11 atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo (papildymo) ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas prašė pakeisti 2009-08-20 Kauno miesto apylinkės nutartimi nustatytą jo ir dukros E. A. J. bendravimo tvarką ir nustatyti tokią bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukrą tvarką:

1. Nuo 2010 m. spalio 15 d. A. J. turi teisę praleisti laiką su dukterimi ne rečiau kaip kiekvieną pirmadienį nuo 17 val. iki antradienio 9 val. ir kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki ketvirtadienio 9 val. A. J. dukrą pasiims iš vaikų darželio kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį 17 val. ir nuves ją į vaikų darželį kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 9 val.

2. Nuo 2010 m. spalio 15 d. A. J. turi teisę praleisti laiką su dukterimi ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki antradienio 9.00 val. Jam priklausantį savaitgalį praleisti su dukra A. J. pasiims ją iš vaikų darželio penktadienį 17 vai. ir pristatys ją į darželį antradienį 9.00 val.

3. A. J. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24-26 d.), Visų Šventųjų šventes (spalio 31 d. - lapkričio 1 d.) ir kiekvienų neporinių metų gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakares) bei po to einančią Naujųjų metų dieną, Šv.Velykų šventes (Šv.Velykų savaitgalio šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį).

4. A. J. turi teisę su dukra praleisti tą savaitgalį, kurį yra Tėvo diena, o A. J. turi teisę su dukra praleisti tą savaitgalį, kurį yra Motinos diena. A. J. turi teisę su dukra praleisti tą savaitgalį, kurį yra ieškovės gimimo diena, o jei gimimo diena yra ne savaitgalio diena, tuomet ji turi teisę su dukra praleisti savaitgalį prieš arba po savo gimimo dienos. Tėvas A. J. turi teisę su dukra praleisti savaitgalį prieš ar iš karto po dukters gimtadienio, taip pat savaitgalį prieš savo gimtadienį. Tas iš tėvų, kuris turi teisę praleisti su dukra šventinį savaitgalį, privalo pranešti apie tai kitai pusei ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki dukros pasiėmimo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuostatas dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais, jei dėl minėtų švenčių tėvas A. J. turi teisę pasiimti dukrą savaitgaliui, tuomet tėtis pasiima dukrą iš darželio penktadienį 17 val. ir pristato ją į darželį antradienį 9 val. Vienam iš tėvų praleidus tokį šventinį savaitgalį su dukra, kitą savaitgalį su dukra turi teisę matytis kitas iš tėvų, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuostatas dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais, išskyrus jei kitaip nustatyta dėl bendravimo tvarkos didžiųjų metinių švenčių metu.

2009-08-20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytas nuostatas dėl bendravimo žiemos ir vasaros atostogų metų, taip pat dėl išvykų į užsienį (nutarties rezoliucinės dalies 1, 2, 6 punktai) palikti nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies, pakeitė 2009-08-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytos atsakovo A. J. matymosi ir bendravimo auklėjant dukrą E. A. J. gim. (duomenys neskelbtini) tvarkos 2 punktą nustatant, kad nuo 2010 m. spalio 15 d. A. J. turi teisę praleisti laiką su dukterimi ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki antradienio 9.00 val. Jam priklausantį savaitgalį praleisti su dukra A. J. pasiims ją iš vaikų darželio penktadienį 17 val. ir pristatys ją į darželį antradienį 9.00 val. Kitoje dalyje 2009-08-20 Kauno miesto apylinkės nutarties dėl atsakovo A. J. matymosi ir bendravimo auklėjant dukrą E. A. J. gim. 2005-12-10 tvarkos, nekeitė. Teismas sprendė, kad 2009-08-20 nutartimi nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai plačios apimties, duomenų, kad tokia bendravimo tvarka mergaitei daro ar darys žalingą poveikį nėra. Teismas atsižvelgė į ekspertų nurodymą, kad mergaitė negali išreikšti savo nuomonės dėl bendravimo su kiekvienu iš tėvų bei tėvų dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo, tėvams gyvenant skyrium. Tai, kad mergaitė išreiškia norą gyventi pas tėtį, ekspertų nuomone, didele dalimi sąlygoja tai, kad su tėčiu ji negyvena, bei tai, kad tėvas pabrėžtinai teigiamai su ja elgiasi. Pažymėtina, kad nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką būtų praktiškai patenkinti jo priešieškinio reikalavimai, nors sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio ar priešieškinio pagrįstumas nenagrinėjamas. Teismas sutiko su tuo, kad ieškovei su dukra persikėlus gyventi į Kauno rajoną, atsakovui šiek tiek ilgiau užtrunka kelionė pristatant dukrą į jos gyvenamąją vietą, tačiau tai nereiškia, kad jo bendravimas su dukra sutrumpėja. Teismo nuomone, nėra pagrindo naktį iš pirmadienio į antradienį ir naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį mergaitei nakvoti pas atsakovą. Mergaitės gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo yra nustatyta su motina. Nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką praktiškai vaikas gyvens pas abu tėvus, t. y. vaikas neturės pastovios gyvenamosios vietos, kuri yra svarbi vaikui formuojantis kaip asmenybei. Tai, kad atsakovui grąžinant dukrą ieškovei tarp jo ir ieškovės kyla konfliktai rodo, kad šalims svarbiau jų interesai nei vaiko interesai. Ekspertų nuomone, vaikui emociškai reikšmingiausi asmenys yra tėtis ir mama ir kad mergaitė išgyvena neigiamus jausmus dėl tėvų tarpusavio konfliktinių santykių. Vardan vaiko gerovės abu tėvai turėtų vengti konfliktų ir išmokti bendrauti civilizuotai. Nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką atsakovas ir ieškovė praktiškai nesusitiktų ir nebendrautų. Tai atitiktų atsakovo interesą nematyti ieškovės, bet ne vaiko interesą - matyti tėvų tarpusavio sutarimą, kuris ekspertų nuomone, šiuo metu aktualiausias mergaitės interesas. Tačiau teismas sutinka, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį tą savaitgalį kai mergaitė praleidžia su tėčiu, būtų tikslinga mergaitei likti nakvoti pas tėtį, kadangi pirmadienį 17.00 val. jis vėl pasiima mergaitę iš darželio.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria 2009-08-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis dėl atsakovo A. J. matymosi ir bendravimo auklėjant dukrą E. A. J. tvarkos palikta nepakeista dalyje dėl bendravimo darbo dienomis ir švenčių dienomis, ir išspręsti klausimą iš esmės: pakeisti 2009-08-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą ieškovės A. J. ir A. J. matymosi ir bendravimo su dukra E. A. J. tvarką, nustatant, kad:

1. A. J. turi teisę praleisti laiką su dukterimi ne rečiau kaip kiekvieną pirmadienį nuo 17 val. iki antradienio 9 val. ir kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki ketvirtadienio 9 val. A. J. dukrą pasiims iš vaikų darželio kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį 17 vai. ir nuves ją į vaikų darželį kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 9 val.

2. A. J. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24-26 d.), Visų Šventųjų šventes (spalio 31 d. - lapkričio 1 d.) ir kiekvienų neporinių metų gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakares) bei po to einančią Naujųjų metų dieną, Šv. Velykų šventes (Šv. Velykų savaitgalio šeštadienį,, sekmadienį ir pirmadienį).

3. A. J. turi teisę su dukra praleisti tą savaitgalį, kurį yra Tėvo diena, o A. J. turi teisę su dukra praleisti tą savaitgalį, kurį yra Motinos diena. A. J. turi teisę su dukra praleisti tą savaitgalį, kurį yra ieškoves gimimo diena, o jei gimimo diena yra ne savaitgalio diena, tuomet ji turi teisę su dukra praleisti savaitgalį prieš arba po savo gimimo dienos. Tėvas A. J. turi teisę su dukra praleisti savaitgalį prieš ar iš karto po dukters gimtadienio, taip pat savaitgalį prieš savo gimtadienį. Tas iš tėvų, kuris turi teisę praleisti su dukra šventinį savaitgalį, privalo pranešti apie tai kitai pusei ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki dukros pasiėmimo. Atsižvelgiant Į aukščiau aptartas nuostatas dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais, jei dėl minėtų švenčių tėvas A. J. turi teisę pasiimti dukrą savaitgaliui, tuomet tėtis pasiima dukrą iš darželio penktadienį 17 val. ir pristato ją į darželį antradienį 9 val. Vienam iš tėvų praleidus tokį šventinį savaitgalį su dukra, kitą savaitgalį su dukra turi teisę matytis kitas iš tėvų, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuostatas dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais, išskyrus jei kitaip nustatyta dėl bendravimo tvarkos didžiųjų metinių švenčių metu.

Atsiliepimas

Atsakovas skunde nurodė šiuos motyvus:

Šalies argumentai

1. Teismas nepasisakė dėl labai svarbios aplinkybės, dėl kurios nustatytoji tvarka turėtų būti pakeista: tai, kad į darželį dukrelę ryte veža ne mama, o jos sugyventinis D. J.. Kad ieškovė A. J. yra pateikusi darželiui prašymą dėl dukros atvedimo ir pasiėmimo iš darželio D. J. ir močiutei A. J., buvo nurodyta dar 2010-07-08 d. darželio „Šilinukas“ rašte (III t. b. l. 94). Tai, kad dažniausiai mergaitę į darželį veža D. J. nurodė ir pati ieškovė (Kauno raj. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, III t. b. l. 114). Atsakovas nurodė teismui, kad pasikeitus dukros gyvenamajai vietai, dukrą į darželį veda ir iš jo pasiima dažniausiai ne mama, o kiti asmenys, tuo tarpu iš tikro tėvo tokia galimybė yra atimta, tačiau teismas šios aplinkybės visai nevertino. Atsakovas jau po skundžiamos nutarties priėmimo gavo ir pateikė teismui 2010-10-12 darželio „Šilinukas“ pažymą, patvirtinančią, kad nuo 2010-09-01 dažniausiai mergaitę i darželį atveda D. J., taip pat iš darželio kartais pasiima D. J. ir A. J., tačiau duomenų apie tai byloje buvo ir anksčiau, tuo tarpu teismas nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Ši aplinkybė yra ypatingai svarbi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo: svetimas žmogus neturi turėti daugiau teisių į dukrą nei jos mylimas tikrasis tėvas, tuo tarpu neleidžiant dukrelei miegoti pas tėvą, yra sukuriama būtent tokia neteisinga situacija: mergaitė vėlai vakare vežama pas mamą, patiria stresą, pavargsta, o rytą anksti keliasi ir su svetimu žmogumi važiuoja į darželį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas pasisakė, kad 2009-08-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta pakankamai plačios apimties bendravimo su vaiku tvarka ir nėra duomenų, kad tokia tvarka daro ar darys mergaitei žalingą poveikį. Su šia teismo išvada negalima sutikti. 2010-10-11 atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo pateikta labai daug faktų, rodančių, kad neleidimas mergaitei pasilikti nakvoti tėvo namuose ir jos vežimas vėlai vakare pas mamą į jos gyvenamąją vietą (apie 20 km. nuo Kauno) ne tik neatitinka geriausių mergaitės interesų, nes ją be pagrindo ir be reikalo vargina, bet ir potencialiai kelia pavojų. Pirma, kaip nurodyta 2010-10-11 atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, reikalavimas grąžinti dukrelę mamai vakare 21 val., atima iš mergaitės galimybę lankyti įvairius ugdymo ir lavinimo būrelius, pakankamai bendrauti su atsakovu, jaunesniuoju broliuku J. N., mokytis muzikos. Antra, mergaitė vakare yra vežama pas mamą jos poilsio sąskaita: tokiu metu mergaitė galėtų ilsėtis po ilgos dienos, pažaisti, ruoštis miegui, tačiau ji apie pusvalandį važiuoja iki gyvenamosios vietos, kur iš karto eina miegoti, o ryte taip pat turi anksčiau keltis, kad butų vėl vežama į Kauną į darželį. Trečia, šios nuolatinės kelionės yra ir potencialiai pavojingos, nes važiuojama judria autostrada Kaunas-Klaipėda, atliekami sudėtingi, pavojingi posūkiai. Ketvirta, 2010 m. gegužės mėnesį mergaitei nustatyti miego sutrikimai, tam tikri dirglumo nežymiai, kurie sietini su tuo, kad visą gegužės mėnesį mergaitė labai mažai bendravo su tėvu, kaip įrodo bylos medžiaga (III t., b. l. 95-102). Visas šias aplinkybes atsakovas išdėstė savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Tai rodo, kad esama bendravimo tvarka, kuomet mergaitė turi būti grąžinama mamai 21 val., neabejotinai neatitinka mergaitės poreikių, ją vargina. Pažymėtina, kad teismas lygiai tokiu pačiu argumentu, - kad nėra duomenų, kad nustatytoji tvarka daro ar darys mergaitei žalingą poveikį, - rėmėsi dar 2009-12-21 nutartimi atmesdamas ankstesnį atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (II t. b. l. 115), tačiau nuo to laiko aplinkybės kardinaliai pasikeitė: tuomet ir tėvas, ir mama gyveno Kaune, ir vakariniai perdavimai, nors taip pat kėlė mergaitei sunkumų ir nepatogumų, vis dėlto nebuvo tokie žalingi, kaip dabar, kuomet mergaitė gyvena Kauno rajone. Tai, kad teismas, ir pasikeitus faktinei situacijai, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė remdamasis tuo pačiu argumentu, rodo, kad teismas nepakankamai išanalizavo atsakovo nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

3. Teismas, remdamasis ekspertizės išvadomis, nurodo, kad mergaitė negali išreikšti savo nuomonės dėl bendravimo su tėvais tvarkos, tačiau, priešingai nei nurodyta, ekspertizės išvadose, mergaitė psichologinio tyrimo metu labai aiškiai ir kelis kartus išreiškė savo norą gyventi būtent su tėčiu, daugiau laiko praleisti su tėvu: „aš gyvensiu kažkada su tėčiu, aš norėčiau. Mama leidžia tik retai pas tėtį (...), Kartais naktį pasilikti leidžia. Ten viskas patinka“; „Tėtį labiau myliu“ (t. III, b. l. 60). Psichologinio tyrimo metu bendros veiklos užduočiai atlikti ji pirmiausiai pasikvietė tėvą. Be to, ekspertizės išvadose nustatyta, kad A. ryšys su tėčiu yra tvirtas, saugus, teigiamas, tėvo įtaka dukros asmenybei ir pažintinei raidai yra reikšminga ir nepakeičiama. Tai aiškiai parodo, kad nustatymas tvarkos, pagal kurią tėvas turėtų lygias teises su motina bendrauti su vaiku, niekaip nepažeistų mergaitės interesų, priešingai, visiškai atitiktų jos norus ir interesus. Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad pas atsakovą ji negalėtų pailsėti, kad ji vakarais norėtų pas mamą ar kad yra kitokių aplinkybių, kurios rodytų kokią nors priežastį, kodėl ji vis dėlto turėtų būti vakare vežama pas mamą. 2010-09-28 Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (III t., b. l. 116) nurodyta, kad mergaitė pas tėvą turi atskirą kambarį, labai daug žaislų, kad mergaitė šioje aplinkoje jautėsi laisvai, noriai bendravo, labai šiltai kalbėjo apie tėtį. Visa tai rodo, kad nėra jokios priežasties nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo ir, pažeidžiant mergaitės aiškiai išsakytus norus, palikti tokią bendravimo tvarką darbo dienomis, kuri be jokio pagrindo riboja mergaitės teisę bendrauti su tėvu, ją vargina ir sukelia emocinį stresą.

4. Teismas nurodo, kad tai, jog mergaitės kelionė, jai gyvenant Kauno rajone, „šiek tiek ilgiau užtrunka“, nereiškia, kad tėvo bendravimas su dukra sutrumpėja. Tokia išvada nepagrįsta, nes bendravimo laikas neabejotinai sutrumpėja, kadangi važiuojant automobiliu apie pilnavertį bendravimą su dukra negali būti kalbos. Be to, atsakovo siekis, kad mergaitė galėtų likti nakvoti pas jį, grindžiamas iš esmės tuo, kad mergaitė yra varginama šių kelionių iš Kauno ir į Kauną, kad ji nepailsi, kad iš jos atimamas laisvas laikas, o ne tuo, kad tėvas pusvalandžiu trumpiau bendrauja su dukra. Šis teismo argumentas rodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, labiau kreipė dėmesį į motinos ir tėvo interesus, ir nepakankamai skyrė dėmesio mergaitės interesams.

5. Teismas nurodo, kad nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką, vaikas gyvens pas abu tėvus, neturės pastovios gyvenamosios vietos, kuri yra svarbi vaikui formuojantis kaip asmenybei. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad tokia tvarka kaip nors pažeistų mergaitės interesus. Priešingai, bylos duomenys leidžia spręsti, kad mergaitei yra naudinga ir reikalinga daugiau praleisti laiko su tėčiu: ekspertizės akte (III t., b. l. 60-61) nurodyta, kad tėvo įtaka mergaitės asmenybei ir pažintinei raidai yra reikšminga ir nepakeičiama; kad mergaitei labai reikšmingi asmenys yra tėvas, močiutė Zina (močiutė iš tėvo pusės), broliukas J. N., kad dukra aiškiai išsako norą gyventi su tėčiu, pasakoja apie laisvalaikį ir bendravimą su tėčiu; byloje taip pat pateikti įrodymai, kad dukrelė gerai jaučiasi tėvo, jo artimųjų ir draugų aplinkoje (II t. b. l. 87-96), kad su tėčiu užsiima papildoma ugdymo ir lavinimo veikla (II t., b. l. 78-83). Laikytina, kad tokia tvarka, kokią siūlo atsakovas, atitiktų mergaitės interesus. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip ieškovė leidžia laiką su dukrele, kokią veiklą ji užtikrina dukrelei, kaip ji rūpinasi jos fiziniu, dvasiniu ir protiniu vystymusi, tačiau pagal nustatytąją tvarką mama turi teisę praleisti daugiau laiko su dukra negu tėvas.

6. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad mergaitė neturėtų būti perduodama vakarais todėl, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai, nurodydamas, kad šalys turėtų labiau atsižvelgti į vaiko interesus ir vengti konfliktų. Šis argumentas taip pat rodo, kad teismas sprendė bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo klausimą nepakankamai atsižvelgdamas į vaiko poziciją ir jo interesus, o labiau akcentuodamas šalių (tėvų) pareigas. Suprantama, kad tėvai turėtų vengti konfliktų, ypač matant dukrai, tačiau kol to labai sunku išvengti, galima ir reikia nustatyti tokią tvarką, kuri keltų kuo mažesni stresą dukrelei. Dukrelė ir taip vakare jau būna pavargusi po visos dienos, ji nenori važiuoti pas mamą ir dažnai vakare vežama į namus verkia. Grįžusi pas mamą ji iš karto eina miegoti, pavargusi ir emociškai sutrikdyta. Tokia bendravimo tvarka, kuri kelia dukrelei tokius neigiamus išgyvenimus, negali būti palikta galioti.

7. Teismas visai nepasisakė dėl atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos švenčių dienomis. Bendravimo tvarka didžiųjų metinių švenčių dienomis, taip pat per Tėvo ir Motinos dieną, šalių ir dukrelės gimtadienius turėtų būti nustatyta teismo, kadangi tarp šalių nuolat vyksta ginčai, be to, ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis ir ne visada leidžia atsakovui matytis su dukra (III t., b. l. 99-102). Teismas atmetė atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką švenčių dienomis nepateikdamas nei vieno argumento, todėl teismo nutartis šioje dalyje laikytina neteisėta ir naikintina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. J. prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti (b. l. 54-56). Nurodo, kad dukra daugiausia rūpinasi ieškovė, mergaitė nuo 2010 m. rugsėjo pradžios pradėjo rodyti aiškų nepasitenkinimą tėvo veiksmais, vis dažniau be jokio noro vyksta į susitikimus su tėvu, o tam turėjo įtakos paties atsakovo veiksmai. Dukrai yra tik ketveri metukai ir jai būtina patirti ramią ir saugią vaikystę, kai tuo tarpu atsakovas dukterį naudoja savanaudiškiems ir nedoriems tikslams patenkinti. Atsakovas savo veiksmais (dukters nuteikinėjimu, dukters panaudojimu savo interesų tenkinimui), daro dukrai žalą, kenkia jos vystymuisi. Atsakovas visiškai nepaiso teismo nutarčių ir dukters nustatytu laiku negrąžina, neatveda mergaitės laiku į darželį (nuo 2010 m. rugsėjo l d. mergaitė dėl atsakovo kaltės pirmadieniais nelankė darželio, tai patvirtina pažyma), o pastaruoju metu vis dažniau mergaitės atžvilgiu vartoja psichologinį smurtą (telefoniniai pokalbiai, melavimas, bauginimas, įrašų darymas ir kt.), be to 2010-10-11 sužalojo dukrą, t. y. jai atsisakius nupiešti prašomą gyvūną, dukrą stūmė, o ši susižalojo. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jis visiškai netoleruoja dukters pomėgių, nesugeba valdyti savo emocijų, yra nepakantus ir savo elgesiu tik kenkia dukters interesams. Dukra ne kartą skundėsi, kad atsakovas ją tamsiu paros metu miegančią parsiveža iš Zarasų, o tai tik kenkia vaiko sveikatai. Taigi atsakovo argumentai dėl dukters grąžinimo 21.00 val. daro jai žalą, prieštarauja paties atsakovo paaiškinimams duotiems teismo posėdžiuose. Atsakovas pats teigia, kad dukra jo namuose guldoma nakčiai miegoti netgi po 21.00 val., nes dukra privalo aptarti su atsakovu dienos įvykius. Tai tiesiog nesuprantamas ir sunkiai paaiškinamas atsakovo elgesys, nes dukra yra per maža ir psichologiškai nebrandi, kad galėtų būti tapatinama su vyresnio amžiaus vaikui būdingais įvykių aptarinėjimais, juolab prieš miegą. Mergaitė pagal savo amžių namuose eina miegoti 21.00 val., nes jai reikia anksti keltis ir ji vedama į darželį, tačiau šių interesų nepaiso atsakovas. Neseniai duktė minėjo, kad važiuojant į Zarasus, atsakovas sukėlė eismo įvykį, o mergaitė eilinį kartą miegojo mašinoje. Toks neatsakingas atsakovo elgesys (atsakovas yra ne kartą baustas už KET pažeidimus ir greičio viršijimą) kelia grėsmę dukters saugumui. Ne kartą dukrą atveža blogos savijautos: dukra suserga, ją pykina, o vėliau paaiškėja, kad arba atsakovas duoda dukrelei netinkamą maistą, girdo kitos moters pienu, neaprengia pagal oro sąlygas ir kt. Tam pagrįsti teismui pateiktos medikų pažymos. Nors atsakovas teigia, kad jis dalyvauja dukters ugdyme, ją vežasi į įvairias keliones, tačiau iš dukters pasakojimų galima spręsti priešingai. Mergaitė grįžusi į namus pasakoja tokius dalykus, kurie pagal jos amžių neturėtų būti jai žinomi: „kad teisme vyksta procesas ir teisėja nuspręs, kad ji turi gyventi su tėčiu, o tai bus greitai, kad mama negera, nes nori atimti ją iš tėčio“ ir pan. Be to, mergaitė dažnai skundžiasi ir atsakovo draugės elgesiu, broliuko rėkimu ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienu tokių įstatymų laikytinas CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Nors šis straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti ir nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus. Taigi CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti šiame straipsnyje išvardintas laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas sprendimas.

Atsakovas atskiruoju skundu neginčija pačios laikinosios apsaugos priemonės taikymo, tačiau nesutinka su teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi nustatyta matymosi ir bendravimo tvarka, auklėjant dukrą E. A. J..

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-50-54/2010 nusprendė nutraukti A. J. ir A. J. santuoką, sudarytą 2005 m. liepos 29 d., Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1341 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo paliko pavardes – A. J.- Jankauskaitė, A. J. - J.

Patvirtino pareiškėjų A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.,k. (duomenys neskelbtini) 2010-12-03 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė:

Pareiškėjai A. J., a.,k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. J., a.,k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), susitarė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo Nr. 2-50-54/2010 baigti taikiai ir nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu žemiau aptartomis sąlygomis:

1.Ieškovė prašė palikti jai iki santuokos turėtą pavardę –J.. Atsakovas prašo palikti pavardę J.

2. Automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m. laidos, įgytas A. J. vardu iki santuokos, pripažintinas asmenine A. J. nuosavybe. Automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje paliekamas (pripažįstamas) A. J. nuosavybe, priteisiant A. J. 2000 (dviejų tūkstančių) litų kompensaciją už jai tenkančią mažesnę bendro turto dalį. A. J. perveda šią sumą į A. J. sąskaitą iki 2010-12-31.

3. Šalys vienas kitam išlaikymo nereikalauja.

4. Nepilnametės dukters E. A. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatytė su mama A. J..

5.Nustatatė tokią tėvo A. J. matymosi ir bendravimo su dukra E. A. J. tvarką:

5.1.A. J. turi teisę praleisti su dukra E. A. J. kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio iki pirmadienio, pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos ketvirtadienį 17 val. ir pristatyti ją į ugdymo įstaigą pirmadienį 9 val. ir kas antrą savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos pirmadienį 9 val. pristatyti dukrą į ugdymo įstaigą ketvirtadienį 9val.

5.2. A. J. turi teisę praleisti su dukra kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdų šventes ir kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų ir Šv. Velykų šventes, taip pat su dukra praleisti tą savaitgalį, kuris yra Tėvo diena. A. J. turi teisę parleisti su dukra tą savaitgalį, kuris yra Motinos diena, taip pat neporinių metų Šv. Kalėdas, porinių metų Naujųjų metų ir Šv. Velykų Šventes.

5.3. A. J. turi teisę praleisti su dukra po pusę atostogų (po vieną savaitę), taip pat vieną mėnesį vasaros atostogų. A. J. turi pranešti A. J. apie vaiko pasiėmimą prieš penkias dienas.

5.4. Dukrai susirgus, ji lieka pas tą iš tėvų, pas kurį susirgo iki pasveikimo.

5.5. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su dukra išvykti į užsienį, informuodamas kitą iš tėvų apie tikslų išvykimo laiką ir kelionės tikslą.

6.Atsakovas A. J. teikia dukrai išlaikymą po 400 (keturis šimtus ) Lt nuo 2010-12-01, pervedant 200 (du šimtus) Lt į A. J. sąskaitą ir 200 (du šimtus) Lt į dukros E. A. J. vardu atidarytą sąskaitą.

7.Šalys lieka kiekviena prie savo patirtų bylinėjimosi (advokatų, ekspertizės) ir pan. išlaidų. Šalys sumoka teismo (pašto) išlaidas lygiomis dalimis.

8.Šalys prašo sutartį dėl santuokos pasekmių patvirtinti. Šalys patvirtina, kad sutarties sąlygos neprieštarauja viešąjai tvarkai bei nepažeidžia nepilnametės dukters ir sutuoktinių interesų.

9.Šalys pareiškia, kad bendro nekilnojamojo ar kito dalintino turto nei nurodyta 2 punkte neturi, taip pat neturi iš bendro turto vykdytinų įsipareigojimų. Vadovaujantis 2010-07-16 povedybine sutartimi, šios bylos nagrinėjimo metu įgyti A. J. įsipareigojimai pripažįstami asmeninais jos įsipareigojimais.

Teismas įpareigojo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 172 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du litus) sumokėto žyminio mokesčio pagal AB banko „Swedbank“ 2009-04-01 ir 2009-03-27 įmokos mokėjimo kvitus.

Teismas įpareigojo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 193 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt tris litus) sumokėto žyminio mokesčio pagal AB SEB banko 2008-11-26 vietinio mokėjimo nurodymą (b. l. 61-63

CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kitokio procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumo savybę teismo sprendimas įgyja įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnis). Privalomumas reiškia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendime nustatytą A. J. matymosi ir bendravimo su dukra E. A. J. tvarką privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja prejudicialumo ir nenuginčijimo savybes ir šitai taikoma byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 279 straipsnis, CPK 182 straipsnio 2 punktas, CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Taigi įsiteisėjus teismo sprendimui, nebeliko atskirojo skundo ginčo dalyko, todėl teisėjų kolegija apeliacinį procesą nutraukia (CPK 308 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais, 308 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

apeliacinį procesą nutraukti.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai: Jolita CirulienėGintautas Koriaginas