- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-410-211-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-101267-2008-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Regina Pocienė, Arūnas Kisielius
- Civilinis ieškovas
- S. R.
- Nuteistasis
- A. L.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Nukentėjusysis
- S. R., S.
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. (A. L.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Šiuo nuosprendžiu iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista nukentėjusiajam S. R. 3452,80 Lt neturtinės žalos, 9890 Lt už sugadintą motociklą ,,Kawasaki“, 358,20 Lt motociklo ,,Kawasaki“ saugojimo ir transportavimo išlaidų, 955,03 Lt negautų pajamų, iš A. L. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
A. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 17 d., apie 22.45 val., Vilniaus (duomenys neskelbtini). 850 m. vairuodamas L. L. priklausantį automobilį ,,(duomenys neskelbtini0 pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 53; 145; 153 punktų reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, sukdamas į kairėje kelio pusėje esančią degalinę nedavė kelio jį lenkiančiam motociklui (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas S. R., kuriam dėl padarytos muštinės žaizdos dešinėje plaštakoje ir dešiniame kelyje, dešinės plaštakos II-III pirštų pamatinių pirštakaulių bei riešakaulių lūžių, dešiniojo šlaunikaulio galvos lūžio su šlaunikaulio išnirimu nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. R. prašo pakeisti 2011-01-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti jam 41 669,27 Lt (keturiasdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis litus dvidešimt septyni centus) turtinės žalos ir 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos. Savo reikalavimus pagrindė rašytiniais įrodymais, žodiniais paaiškinimais ir kt. įrodinėjimo priemonėmis. Jo patirtą turtinę žalą sudaro: motociklo „Kawasaki" praradimas, kurio vertė avarijos metu galiojusiomis rinkos kainomis siekė 12 360 Lt (dvylika tūkstančių trys šimtai šešiasdešimt litų). Teismo nuosprendžiu buvo priteista 9890 Lt. Už motociklo saugojimą ir transportavimą po avarijos buvo prašoma priteisti 358,20 Lt. Šis reikalavimas teismo nuosprendžiu buvo tenkintas pilnai. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) jis sunaudojo sveikatos atstatymui (medikamentų pirkimui, operacijos išlaidoms, reabilitacijai, kurui važiavimui į procedūras), nes negrįžtamai buvo sužalotas klubo sąnarys, tačiau teismas skundžiamu nuosprendžiu nepriteisė nė cento, reikalavimą atmetė. Per 11 nedarbo mėnesių jis buvo visiškai nedarbingas ir negavo 25 951,07 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt vieno lito septynių centų) planuotų pajamų, tačiau teismas priteisė tik 955,03 Lt negautų planuotų pajamų. Neturtinė žala buvo įvertinta 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) dydžio suma, tačiau teismas iš viso priteisė jam neturtinės žalos mažiau nei pusė prašomos sumos, t. y. 8452,8 Lt (3452,80 Lt + 5000 Lt).
AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti nukentėjusiojo S. R. apeliacinį skundą. Nurodo, kad apelianto argumentas, kad motociklo „Kavvasaki" praradimas, remiantis avarijos metu galiojančiomis rinkos kainomis, turi būti įvertintas 12 360 Lt, yra nepagrįstas. Apeliantas savo reikalavimą grindžia išraše iš VšĮ „Emprekis" duomenų bazės nurodoma vidutine nurodomos transporto priemonės verte. Tačiau toks išrašas negali būti laikomas tinkamu nuostolio dydį patvirtinančiu įrodymu, kadangi jis nėra patvirtintas vertintojo, turinčio teisę verstis tokia veikla, parašu (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672) 23 straipsnio 1 dalis). Be to, apelianto pateiktame išraše yra nurodyta, kad tokio tipo transporto priemonės vidutinė vertė, įvertinant pardavėjų nurodytas kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose už transporto priemones (ši informacija skelbiamą Všl „Emprekis" internetiniame puslapyje www.emprekis.) t.y., to paties modelio motociklo vertė gali gana ženkliai svyruoti dėl individualių jo požymių, tokių kaip, pavyzdžiui, skirtingų detalių ir / ar dalių būklės, ridos ir pan. Taisyklių 14 punkte, tiek Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje (Žin., 2000, Nr. 33-946), įtvirtinta, jog žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio, tačiau ieškovas į šią nuostatą neatsižvelgia. AB „Lietuvos draudimas" po eismo įvykio apžiūrėjo sugadintą motociklą ir nustatė dėl jo sunaikinimo apelianto patirto nuostolio dydį: iš šio konkretaus motociklo rinkos vertės iki įvykio (11.900,00 Lt) išskaičiavo jo likutinę vertę po eismo įvykio (2.010,00 Lt) (išvada apie transporto priemonės likutinę vertę pateikta su 2010-10-25 atsiliepimu į civilinį ieškinį).
Apeliantas teigia, kad jis patyrė 3.000 Lt išlaidų sveikatos atstatymui (t.y. medikamentų pirkimui, operacijos išlaidoms, reabilitacijai, kurui važiuoti (procedūras) dėl negrįžtamai sužaloto klubo sąnario, tačiau jis nepateikė nei vieno nurodomų medikamentų ir/ ar paslaugų paskyrimą patvirtinančių bei jų įsigijimo dokumentų. Be to, operacijos bei medicininės reabilitacijos, paskirtos gydančio gydytojo, išlaidos yra kompensuojamos Valstybinės ligonių kasos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 11 straipsnis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo), o Valstybinė ligonių kasa, atlyginusi sveikatos priežiūros įstaigai asmens gydymo ir/ ar reabilitacijos išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsniu bei Įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, įgyja regreso teisę į atsakingo už padarytą žalą asmens draudiką ginčo atveju - AB „Lietuvos draudimas".
Ieškovo argumentas, jog dešinys klubo sąnarys 2008-07-17 eismo įvykio metu sužalotas negrįžtamai, nėra patvirtintas jokiuose medicininiuose dokumentuose, priešingai, pasibaigus gydymui, gydytojas konstatavo, jog „būklė patenkinama, vaikšto be ramentų, skausmų nėra". Ieškovo teiginiai apie sveikatos atstatymo išlaidas tėra paties ieškovo prielaidos, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai (gydytojo eksperto išvada pateikta 2010-12-06 posėdžio metu).
AB „Lietuvos draudimas" taip pat nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu priteisti 25.951,07 Lt negautų pajamų. Vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, nukentėjusio trečiojo asmens negautos pajamos apskaičiuojamos pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų išduotus dokumentus, patvirtinančius nedarbingumo laikotarpį bei jo turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamus mokesčius bei pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas bei ligos pašalpas. Taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (Žin., 2006, Nr. 105-4011) 6 punkte numatyta, jog darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (9 punktas).
Ieškovo pateiktuose dokumentuose buvo netiksliai apskaičiuotas jo vidutinis darbo užmokestis, nes apskaičiuota, jog jo vidutinis darbo užmokestis iki eismo įvykio, išskaičiavus mokesčius, buvo 4.040,67 Lt, t.y., (3.638 + 3.484 + 5.000)/3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-12-30 įsakymu Nr. A1-429 (Žin., 2008, Nr. 1-32), nustatančiu vidutinį darbo dienų skaičių per mėnesį esant penkių darbo dienų savaitei (20,75 darbo dienos), ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarė 194,73 Lt (4.040,67 / 20,75); atitinkamai, laikotarpiu nuo 2008-08-18 iki 2009-02-05 ieškovas galėjo gauti 27.262,20 Lt. Kadangi ieškovui nurodomu laikotarpiu buvo išmokėta 26.307,17 Lt ligos pašalpa, jo negautos pajamos sudaro 955,03 Lt (27.262,20 Lt - 26.307,17 Lt) (eksperto išvada pateikta 2010-12-06 posėdžio metu).
Ieškovo reikalavimas atlyginti 17.258,24 Lt nuostolių, kuriuos ieškovo teigimu, sudaro negautos planuotos pajamos už laikotarpį, kai UAB „(duomenys neskelbtini)" panaikinus didmeninės prekybos tinklo vadovo pareigybę, ieškovas nuo 2009 metų vasario iki 2009 birželio buvo bedarbis, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vadovaujantis įstatymo 15 straipsnio 4 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio nuostatomis, atlyginami tik tiek nuostoliai, kurie susiję su neteisėtais veiksmais tiesioginiu priežastiniu ryšiu, t.y., sprendžiant reikalavimo pagrįstumo klausimą būtina įvertinti, ar nukentėjęs asmuo nebūtų tam tikrų išlaidų patyręs, jei eismo įvykis nebūtų įvykęs. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atlyginamos negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog ieškovas turi įrodyti, kad jo negautos pajamos yra realios, o ne tikėtinos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2009: 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008: 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008: 2010-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-298/2010). Kaip nurodo pats ieškovas, darbo sutartis su juo buvo nutraukta ne dėl 2008-07-17 eismo įvykio, bet dėl įmonės organizacinėje struktūroje įvykusių pokyčių, t.y., nei eismo įvykis, nei jo metu ieškovo patirti sužalojimai neįtakojo darbo sutarties su ieškovu nutraukimo. Todėl akivaizdu, kad ieškovo nurodomos negautos pajamos šioje dalyje nėra susijusios su nuteistojo A. L. veiksmais priežastiniu ryšiu.
Dalyje dėl neturtinės žalos AB „Lietuvos draudimas" pažymi, kad Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta, jog visa vieno eismo įvykio draudimo suma neturtinės žalos atlyginimui, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 1.000 eurų, t.y., 3.452,80 Lt (1000*3,4528). Todėl, draudiko AB „Lietuvos draudimas" atsakomybė dėl neturtinės žalos yra ribojama 1.000 eurų, t.y. 3.452,80 Lt
Teismo posėdyje apelianto- nukentėjusiojo S. R. atstovas prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, prokuroras, civilinio atsakovo AB „ Lietuvos draudimas“ atstovė, nuteistasis A. L., jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
N. S. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. L. kaltu už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. R. sveikata (LR BK 281 str. 1 d.), teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
LR BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ieškiniai dėl turtinės žalos priteisimo tenkinami tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Pagal LR CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.
Nustatyta, kad nukentėjusysis S. R. pirmosios instancijos teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos: 12 360 Lt už motociklo „Kawasaki“ praradimą, 358,20 Lt už motociklo saugojimą ir transportavimą, 3000 Lt sveikatos atstatymui, 25 951,07 Lt negautų planuotų pajamų ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus dėl civilinio ieškinio, mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis AB „Lietuvos draudimas“, turinčio teisę verstis turto vertinimu, už sugadinto motociklo „Kawasaki“patirtus nuostolius nukentėjusiajam S. R. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisė 9890 Lt ir 358,20 Lt už motociklo „Kawasaki“ saugojimo ir transportavimo išlaidas. N. S. R. nurodo, kad teismas turėjo priteisti 3000 Lt sveikatos atstatymui t.y. medikamentų pirkimui, operacijos išlaidoms, reabilitacijai, kurui važiuoti į procedūras. Tačiau, kolegijos nuomone, byloje nėra įrodymų patvirtinančių nukentėjusiajam padarytą šią turtinę žalą , todėl ieškinys dėl 3000 Lt netenkintas pagrįstai. Teismas pagrįstai netenkino pilnai ir nukentėjusiojo reikalavimą priteisti 25 951,07 Lt planuotų negautų pajamų ir priteisė tik 955,03 Lt negautų pajamų, jo reikalavimas dėl likusios sumos pagrindė tik prielaidomis. Darbo sutartis su nukentėjusiuoju S. R. buvo nutraukta dėl įmonės organizacinėje sistemoje įvykusių pokyčių, o ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų , jo patirti sužalojimai neįtakojo darbo sutarties su juo nutraukimo .
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam S. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kolegijai nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų ir dėl jų kilusių nepatogumų nukentėjusysis patyrė ir dvasinių išgyvenimų. Į minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė. Įvertinus nukentėjusiojo patirtą skausmą, sužalojimų gydymo pasekmėje kilusius bei patirtus nepatogumus, diskomfortą, ilgą nedarbingumo laiką, dvasinius išgyvenimus, nėra jokio pagrindo teigti, jog dėl nuteistojo veiksmų kilo sunkios pasekmės, dėl kurių reikėtų keisti priteistos neturtinės žalos dydį. Vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nuteistojo A. L. veiksmais ir dėl neatsargumo.
Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai suprato įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, jog analogiškose bylose priteisiamas 4000-6000 Lt neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-821/200, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439/200, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/200). N. S. R. iš AB „Lietuvos draudimas priteista 3452,80 neturtinės žalos ir iš nuteistojo A. L. priteista 5000 Lt neturtinės žalos, kaip matyti nukentėjusiajam S. R. priteista piniginė suma neturtinei žalai atlyginti yra didesnė nei tokios žalos dydis teisminėje praktikoje, todėl dar labiau jį didinti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, kolegija neturi pagrindo manyti, kad teismas, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės ir turtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., nutarė
N. S. R.apeliacinį skundą atmesti.