Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. V., V. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. M. ir K. M. susituokė 1951 m. sausio 18 d. Santuokoje jiems gimė trys vaikai: pareiškėjas R. M., I. V. ir V. M.. Sutuoktiniai S. M. ir K. M. santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, t. y. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo dalį gyvenamojo namo su dalimi priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje. K. M. 1996 m. kovo 8 d. mirė. Po jo mirties niekas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla., tačiau likusiu turtu toliau iki savo mirties naudojosi S. M.. Pareiškėjas R. M. ir kiti suinteresuoti asmenys – I. V. ir V. M. kreipėsi į Kretingos rajono 3-ąjį notaro biurą paduodami pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau paaiškėjo, kad jie negali priimti viso S. M. iki mirties valdyto turto, nes S. M., mirusi 2000 m. sausio 2 d., po sutuoktinio K. M., mirusio 1996 m. kovo 8 d., mirties neišreiškė valios priimti jo palikimą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1996 m. kovo 8 d. priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tą gali padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. ir K. M. santuokos metu įgijo turtą – dalį gyvenamojo namo su dalimi priklausinių, esančius (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pareiškėjas R. M. nurodė, kad po sutuoktinio K. M., mirusio 1996 m. kovo 8 d., mirties jo motina S. M. toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame turte, naudojosi likusiu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo aplinką, darė minimalius būsto remontus. S. M. veiksmų pobūdis rodo, kad po sutuoktinio K. M. mirties, ji perėmė jam priklausiusią turto dalį ir pradėjo ją valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2000 m. sausio 2 d., po sutuoktinio K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1996 m. kovo 8 d., mirties priėmė visą jo palikimą ir jį faktiškai valdė.

Bylą nagrinėjant teisme, patirta 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjo, kadangi jų dydis viršija minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2000 m. sausio 2 d., po sutuoktinio K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1996 m. kovo 8 d., mirties priėmė visą jo palikimą ir jį faktiškai valdė.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 Eur (trylika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.