- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-279/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SPG“
- Ieškovas
- BUAB „Krostaga“
- Skolininkas
- UAB „Vilpros investicija“
- Trečiasis asmuo
- A. I.
- Kreditorius
- UAB „SPG“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SPG“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-649-123/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Krostaga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SPG“ dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vilpros investicija“ ir A. I. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ieškovas BUAB „Krostaga“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė teismo pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį (toliau tekste – ginčijama sutartis), kuria ieškovas perleido atsakovui UAB „SPG“ 25 202,71 Lt reikalavimo teisę į skolininką UAB „Vilpros investicija“.
Ieškovas nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimą ieškovui iniciavo ieškovo vadovas tretysis asmuo A. I. , kuris žinojo, jog įmonė yra nemokus ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Iki bankroto bylos iškėlimo ieškovas turėjo ir kitų kreditorių, todėl neturėjo teisės perleisti reikalavimo teisės ir taip suteikti prioritetą vienam kreditoriui – UAB „SPG“. Be to reikalavimo perleidimo metu ieškovo turtas buvo areštuotas. Dėl šių aplinkybių buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Apie ieškovo nemokumą buvo informuotas atsakovas, kuris su ieškovo buvusiu vadovu yra sudaręs sutartį dėl skolos apmokėjimo iš asmeninių lėšų ir debitorinių reikalavimų perleidimo. Ieškovas pažymėjo, jog ieškovo vadovas 2006 m. sausio mėnesį kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai bendrovei, tačiau vėliau atsiėmė pareiškimą, sudarė ginčijimą sandorį ir vėl kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Taigi, ieškovas buvo nemokus, sudarant ginčijamą sutartį ieškovo vadovas ir atsakovas žinojo apie ieškovo nemokumą, todėl Pauliano ieškinys tenkintinas ir ginčijama sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kadangi ieškovo turtas buvo areštuotas nuo 2005 metų kitose bylose, todėl reikalavimo teisė negalėjo būti sutarties dalyku ir ginčijamas sandoris yra niekinis dar ir kitu pagrindu (CK 1.80 str. 1 d.).
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino negaliojančia 2006 m. vasario 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Krostaga“ perleido UAB „SPG“ teisę reikalauti 25 202,71 Lt skolos iš UAB „Vilpros investicija“.
Šalies argumentai
Teismas sprendime nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla dėl nemokumo. Ieškovas 2006 m. sausio 16 d. kreipėsi į teismą ir prašė iškelti bankroto bylą, nes yra nemokus - visas turtas ir sąskaitos yra areštuotos, negali atsiskaityti su VMI, VSDFV Klaipėdos skyriumi, nemoka darbo užmokesčio darbuotojams. Tačiau vėliau ieškovas ieškinį atsiėmė ir teismas 2006 m. sausio 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. UAB „Krostaga“ 2006 m. vasario 3 d. sudarė ginčijamą sutartį, pagal kurią perleido UAB „Krostaga“ reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš UAB „Vilpros investicija“ naujam kreditoriui UAB „SPG“, ir UAB „Krostaga“ 2006 m. vasario 8 d. pakartotinai pateikė teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas ieškinį pareiškė actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu, nes yra pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, t.y. skolininkas būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. UAB „Krostaga“ vadovas ir vienintelis akcininkas A. I. žinojo ir turėjo žinoti apie įmonės nemokumą, nes pats pateikė ieškinius teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodė, kad įmonė yra nemoki, negali atsiskaityti su kreditoriais ir turtas yra areštuotas, tačiau elgėsi nesąžiningai ir sudarė sandorį perleisdamas kreditorinius reikalavimus vienam iš įmonės kreditorių, suteikdamas jam pirmenybę, tuo pažeisdamas kitų kreditorių interesus. Be to, reikalavimo teisę perleido nemokamai. UAB „SPG“ buvo kreditorius ir turėjo galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sandoris pažeidė kreditorių teises, nes, būdamas nemokus, suteikė pirmenybės teisę kitam kreditoriui, nors kiti kreditoriai turėjo didesnius kreditorinius reikalavimus, be to, antstoliai jau buvo areštavę visą turtą dėl skolų nesumokėjimo iki bankroto bylos iškėlimo ir skolos buvo neišieškotos.
Atsakovas UAB „SPG“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:
1. sutarties pagrindu atsakovas UAB „SPG“ pateikė ir sumontavo ieškovui langų blokus, todėl ieškovas įgijo pareigą sumokėti pinigus, o atsakovas įgijo teisę jų reikalauti. Nustatytu terminu ieškovas su atsakovu neatsiskaitė, todėl ieškovas yra UAB „SPG“ skolininku. Kadangi ieškovas yra skolininkas, todėl negalėjo pareikšti Pauliano ieškinio, nes Pauliano ieškinį turi teisę reikšti tik kreditorius, o ne skolininkas. Todėl teismas neteisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes netinkamai kvalifikavo tarp šalių susidariusius teisinius santykius. Be to ieškovas, sudarydamas ginčijamą sutartį tik dalinai išsprendė atsiskaitymo klausimą su atsakovu UAB „SPG“. Ieškovas šiais veiksmais elgėsi sąžiningai ir siekė įvykdyti sutartinę prievolę tuo sumažindamas turimus įsiskolinimus. Taigi, teismas netinkamai nustatęs skolininko ir kreditoriaus statusą, netinkamai taikė ir aiškino Pauliano ieškinį, kaip materialinės tesiės institutą bei neatsižvelgė, jog ieškovas vykdė turimą prievolę, todėl teismo sprendimas nepagrįstas ir naikintinas;
2. proceso dalyvių paaiškinimai yra įrodymai, todėl teismas privalo juos vertinti ir dėl jų pasisakyti sprendime. Teismas pasisakė tik dėl tų įrodymų, kurie tariamai patvirtina ieškinio pagrįstumą, tačiau nepasisakė dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų. Todėl teismas laikytinas šališku, kas turėjo įtakos siekiant tinkamai išnagrinėti bylą;
3. teismas sprendime nurodė prielaidas, kurios prieštarauja bylos medžiagai. Prielaidų pagrindu padarytos išvados yra neteisėtos. Teismas nurodė, jog ieškovas buvo nemokus, nes turtas yra 1 906 496 Lt, o skolos – 1 830 931 Lt, akivaizdu, kad turtas yra didesnis už skolas, todėl teismo išvada nepagrįsta, kas rodo teismo sprendimo nepagrįstumą. Be to teismas nurodė, jog ieškovas turėjo ir kitų didesnių kreditorių nei atsakovas, tačiau iš kreditorių sąrašo matyti, jog atsakovas yra didžiausias kreditorius. Teismas nurodė, jog ieškovo visas turtas buvo areštuotas, tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad ieškovo lėšos, esančios pas tretįjį asmenį UAB „Vilpros investicijos“ būtų areštuotos. Pastaroji aplinkybė turi esminę reikšmę vertinant ginčijamos sutarties teisėtumą;
4. teismas sukuria precedentą priešingą suformuotai teismų praktikai, todėl sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo A. I. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nurodė, kad skundas pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovas BUAB „Krostaga“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškovas yra skolininkas, todėl neturėjo teisės pareikšti Pauliano ieškinio (actio Pauliana), nes neva Pauliano ieškinį pagal CK 6.66 straipsnį turi teisę reikšti tik kreditoriai. Iš ieškinio matyti, kad Pauliano ieškinį pateikė bankrutuojančios įmonės BUAB „Krostaga“ administratorius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuojantis Lietuvos teismų praktiką yra pažymėjęs, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratorius gali pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad gindamas kreditorių interesus administratorius gali reikšti ieškinius, tačiau Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik nurodo ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės nemokumui. Iš to darytina išvada, kad bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse atitinkamais nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taigi ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3k-3-636). Taigi, ieškovo BUAB „Krostaga“ administratorius turėjo teisę pareikšti Pauliano ieškinį.
Apelianto teiginiai, kad perleisdamas reikalavimą vykdė savo prievolę ir atliko teisėtus veiksmus, todėl neva nebuvo pagrindo tenkinti Pauliano ieškinio, nepagrįsti. Ginčo sandorio sudarymo metu UAB ,,Krostaga“ administracijos vadovui buvo žinoma, jog bendrovė nemoki. Šią aplinkybę įrodo faktai, kad UAB „Krostaga“ vadovas 2006 m. sausio 16 d. buvo pateikęs pareiškimą teismui iškelti bankroto bylą dėl nemokumo (prijungtos c.b. Nr. B2-353-370/2006; b.l. 3-4), tačiau vėliau – 2006 m. sausio 17 d. (prijungtos c.b. Nr. B2-353-370/2006; b.l. 65) jį atsiėmė, nors byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad įmonė buvo tapusi mokia, 2006 m. vasario 3 d. sudarė ginčijamą sandorį, po to vėl pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (b.l. 14). UAB ,,Krostaga“ vadovas žinojo, jog sudarant ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį yra nemokus, todėl jis buvo nesąžiningas. Be to, UAB „Krostaga“ turtas buvo areštuotas kitų kreditorių interesais (b.l. 133-148). Kitų kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, jog skolininkas (UAB „Krostaga“) būdamas nemokus suteikė pirmenybę vienam kreditoriui (CK 6.66 str. 1 d.). Taigi, skolininkas UAB „Krostaga“ būdamas nemokiu sudarė sandorį, kuriuo suteikė pirmenybę vienam kreditoriui - UAB „SPG“ ir tuo būdu pažeidė kitų kreditorių interesus. Todėl neturi reikšmės apelianto nurodomas faktas, kad UAB „Krostaga“ įvykdė turimą prievolę teisėtais veiksmais. Iš ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto (b.l. 6) matyti, kad reikalavimas perleidžiamas nemokamai, todėl, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, ginčijamas sandoris pripažintinas neg aliojančiu nepaisant trečiojo asmens (šiuo atveju UAB „SPG“) sąžiningumo ar nesąžiningumo.
Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai teigia, jog buvo areštuotas visas UAB „Krostaga“ turtas, nes turtas buvęs pas atsakovą nebuvo areštuotas. Kaip minėta, UAB „Krostaga“ turtas buvo areštuotas ir vykdomas priverstinis skolų išieškojimas kitų kreditorių interesais (b.l. 133-148). Šią aplinkybę nurodė ir UAB „Krostaga“ vadovas pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (prijungtos bylos Nr. B2-353-370/2006; b.l. 3). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog UAB „Krostaga“ turtas buvo areštuotas. Tačiau, esant neatlygintinam ginčijamam sandoriui, ši aplinkybė neturi lemiamos teisinės reikšmės. Todėl apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo pagrindo teigti, jog ieškovas buvo nemokus, nes jo skolos neva neviršijo turimo turto vertės. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. kovo 3 d. nutartyje nustatė, kad UAB „Krostaga“ turtas 2006 m. sausio 31 d. buvo 1 906 496 Lt, o skolos 1 830 931 Lt. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įmonė nemoki, kai neatsiskaito įstatymo nustatytą terminą su kreditoriaus ir skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. UAB „Krostaga“ skolos beveik siekia į balansą įrašyto turto vertę, t.y. žymiai viršija pusę turimo turto vertės, todėl akivaizdu, jog UAB „Krostaga“ buvo nemoki. Pažymėtina, jog nemokumo faktas yra nustatytas minėta įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria iškelta bankroto byla (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).
Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą teismas motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė ir išdėstė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą. Teismas pateikdamas įrodymų vertinimą tuo pačiu atmetė atsakovo įrodymus. Be to, apeliantas nenurodo, kokie įrodymai gali paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ar teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus įstatymo nuostatų nepažeidė. Todėl apelianto argumentai, kad vertindamas įrodymus teismas buvo šališkas, atmestini kaip nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir naikinti jį apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo UAB „SPG“ priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.) ieškovui BUAB „Krostaga“ ir 12 Lt (b.l. 188) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „SPG“ (į/k 163752412) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo BUAB „Krostaga“ (į/k 4209512) naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „SPG“ (į/k 163752412) 12 Lt (dvylika litų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.