- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1401-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37402-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Egora“
- Atsakovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- AB Šiaulių bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Egora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Egora“ ieškinį atsakovei D. A. dėl pirkėjo teisių gynimo ir netinkamos kokybės parduoto automobilio kainos mažinimo, trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Egora“ ieškiniu prašė sumažinti 2017 m. balandžio 7 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. FK-172-03424 kainą nuo 14 000 Eur iki 10 000 Eur, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 4 000 Eur sumą.
2. Ieškinyje nurodė, jog 2017 m. balandžio 7 d. tarp trečiojo asmens AB Šiaulių bankas (pirkėjo), atsakovės D. A. (pardavėjos) ir ieškovės UAB „Egora“ (trečiojo asmens kliento) buvo sudaryta automobilio VW PASSAT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), pirkimo – pardavimo sutartis Nr. FK-172-03424 (toliau – ir Sutartis). Automobilio kainos apmokėjimo tvarka nurodyta Sutarties specialiojoje dalyje: 5 115 Eur atsakovei apmoka ieškovė, 8 885 Eur – trečiasis asmuo. Ieškovė apžiūrėjo perkamą Automobilį, kaip to reikalauja Sutarties 3.7 punktas, ir jį atsiėmė tvarkingą, kaip tai garantavo atsakovė.
3. 2017 m. balandžio 20 d. UAB „Autojuta“ buvo atliktas Automobilio kėbulo dažų dangos storio matavimas, kuris parodė, kad visų Automobilio kėbulo dalių dažų dangos storis skirtingas ir žymiai viršija gamyklinius rodiklius. Gamykliniu būdu buvo nudažytas tik Automobilio stogas. Apie tai, kad Automobilis buvo perdažytas, Sutarties sudarymo metu atsakovė ieškovės neinformavo.
4. Nors atsakovė garantavo parduodanti Automobilį be trūkumų, po Sutarties sudarymo buvo nustatyta, jog Automobilis yra perdažytas. Šiuo atveju už Automobilį ieškovė permokėjo 4 000 Eur, kadangi su tokiu paslėptu trūkumu tokio paties automobilio vidutinė rinkos kaina neviršija 10 000 Eur, o ieškovė mokėjo 14 000 Eur. Tai yra ieškovės patirta žala, kuri privalo būti atlyginta. Tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir ieškovės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes, žinodama apie trūkumą, ieškovė Automobilio nepirktų arba pirktų už žymiai mažesnę kainą. Atsakovė, pažeisdama pareigą informuoti ieškovę apie parduodamo daikto trūkumus, veikė tiesiogine tyčia.
Atsiliepimas
5. Atsakovė D. A. prašė ieškinį atmesti.
6. Atsiliepime nurodė, jog reikalavimas dėl Automobilio kainos sumažinimo pažeidžia sutarties privalomumo ir vykdytinumo principus, kadangi tokio reikalavimo tenkinimo atveju būtų prieš vienos iš šalių (atsakovės) valią įsikišta į laisva šalių valia susikūrusius sutartinius teisinius santykius, pakeičiant vieną iš esminių trišalės 2017 m. balandžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, be kurios ši Sutartis apskritai nebūtų sudaryta.
7. Automobilį atsakovė išsirinko iš įgalioto Volkswagen automobilių atstovo Lietuvoje UAB „Moller Auto“. Atsakovei įsigyjant šį Automobilį, jis neturėjo trūkumų, be to, UAB „Moller Auto“ su UAB „Swedbank lizingas“ sudarytoje pirkimo sutartyje ir / ar kituose dokumentuose nenurodė, kad šis Automobilis būtų kada nors dalyvavęs kokiuose nors eismo ir / ar kituose įvykiuose ir / ar turėtų kokių nors defektų ir / ar trūkumų. Laikotarpiu, kai atsakovė lizingo sutarties pagrindu buvo Automobilio valdytoja ir naudotoja, nebuvo eismo ar kitų įvykių, kuriuose Automobilis būtų buvęs apgadintas, ir šias aplinkybes patvirtina draudimo bendrovių raštai.
8. Ieškovė, įsigydama kelių savininkų turėtą 6 metų senumo bei 126 000 km nuvažiavusį Automobilį, jau nebegali tikėtis absoliutaus jo nepriekaištingumo bei ignoruoti fakto, kad visą šį laiką šis Automobilis dėvėjosi.
9. Turi būti įvertinti ieškovės veiksmai (neveikimas) pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, kai ieškovei net keletą kartų pasiūlius pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.328 straipsnio įtvirtinta teise išsamiai patikrinti perkamą daiktą, ji, prisiimdama visą su tuo susijusią riziką, tokia teise pasinaudoti atsisakė. Be to, kai kurių Automobilio detalių perdažymas savaime negali būti laikomas automobilio trūkumu nei apskritai, nei teisės aktų prasme. Prieš pat Automobilio pardavimą ieškovės prašymu Automobiliui buvo atlikta nauja techninė apžiūra (nors dar buvo galiojanti ankstesnė techninė apžiūra) bei 2017 m. balandžio 11 d. buvo išduotas techninės apžiūros talonas, patvirtinantis tinkamą Automobilio techninę būklę. Atsakovei sutartinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma, kadangi nėra sąlygų, būtinų šiai atsakomybei kilti.
10. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašė dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“ įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. Įvertinus bylos medžiagą bei teismo posėdyje teiktus proceso dalyvių paaiškinimus, daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos:
12.1. Automobilis buvo ne naujas, 6 metų, nuvažiavęs 126 000 km. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi;
12.2. byloje buvo paskirta ekspertizė ir papildoma ekspertizė. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018-04-25 ekspertizės akte Nr. 140-(838)-IS1-2346 dėstoma, kad <...> dauguma automobilio detalių (apžiūrėjus jų neardant ir nedemontuojant) yra pažymėtos žymomis, rodančiomis 2011 m. 3-io ketvirčio (rugpjūčio – rugsėjo mėn.) pagaminimo datas, kas sutampa su automobilio gamintojo deklaruota automobilio pagaminimo data (2011-09-14). Todėl šiuo atveju galima daryti tikinamiausią išvadą, kad gamybos datomis žymėtos detalės nėra pakeistos. <...> didžioji dalis automobilio išorinio kėbulo detalių yra perdažytos panašia spalva. Nustatyti tikrosios automobilio kėbulo remonto (perdažymo) priežasties nėra pakankamai duomenų. Papildomos ekspertizės akte nurodyta, kad <...> 2017-04-07 transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas remontas kokybiškas (atitinka remonto technologiją). <...> automobilio perdažymas, nustatytas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018-04-25 ekspertizės aktu Nr. 140-(838)-IS-2346, įtakos vertei neturi. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, didinančių arba mažinančių transporto priemonės vertę. Šiuo atveju pagrindo nesiremti ekspertizės aktuose padarytomis išvadomis nėra.;
12.3. ieškovė neįrodė, kad atsakovė būtų pažeidusi sutarties sąlygas ar pažeidusi teisės aktuose numatytą pareigą atskleisti informaciją sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. pateikusi neteisingą informaciją apie ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėja yra motorinės transporto priemonės savininkė, taip pat visus jai žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Ekspertizės aktu konstatuota, kad Automobilio detalės nėra pakeistos. Automobilio daužimas, eismo įvykio turėjimas bei Automobilio perdažymas yra skirtingos kategorijos. Automobilio perdažymą gali lemti įvairios aplinkybės, o ne tik automobilio daužimas ar eismo įvykis (pvz. kruša, automobilio kėbulo apdaužymas akmenukais ir pan.). Į bylą teikti įrodymai, kad atsakovei esant Automobilio savininkei ir (ar) valdytojai nebuvo fiksuota Automobilio eismo įvykių. Nustatytas tik Automobilio detalių perdažymo faktas. Be to, ieškovė neįrodė, kad Automobilio detalių perdažymo faktas atsakovei buvo ar turėjo būti žinomas;
12.4. ieškovė neįrodė, kad Automobilio detalių perdažymo faktas laikytinas esminiu, turinčiu įtakos Automobilio techninei būklei, taip pat, kad dėl detalių perdažymo Automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Neįrodžius, jog atsakovė, būdama Automobilio savininke ir (ar) naudotoja, žinojo apie Automobilio perdažymą ir tyčia tai nuslėpė, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų. Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė būtų profesionali automobilių pardavėja. Ieškovė taip pat neįrodė patirtos žalos. Nors ieškovė į bylą teikė išankstinę remonto darbų sąmatą 3 509 Eur sumai, tačiau, nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad prieš tai perdažytos Automobilio dalys laikytinos Automobilio trūkumais, kad dėl esamo trūkumo Automobilio negalima eksploatuoti, kad yra būtinybė perdažyti visą Automobilį, kad atliktas perdažymas mažina jo vertę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
13. Ieškovė UAB „Egora“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. 2018-04-25 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro ekspertizės aktu Nr. 140-(838)-IS1-2346 nustatyta, kad didžioji dalis Automobilio išorinių kėbulo detalių yra perdažytos panašia spalva, dažų dangos storiai nuo 80 iki 1180 mikronų, kai automobilių Volkswagen gamintojo atstovo teigimu, standartinė (originali) tokio tipo automobilio išorinių kėbulo detalių dažų danga būna 90 – 120 mikronų storio. Byloje atsirado poreikis nustatyti Automobilio kėbulo perdažymo fakto įtaką Automobilio vertei, todėl buvo paskirta papildoma ekspertizė, kurią teismo pavedimu atliko kilnojamojo turto vertintojas M. L. Abiejų ekspertizių atlikimui pirmos instancijos teismas atmetė ieškovės siūlomų ekspertų kandidatūras, o antrajai ekspertizei atlikti paskyrė ekspertų sąraše neįrašytą kilnojamojo turto vertintoją, kuris nesispecializuoja automobilių verčių nustatyme ir kurio kandidatūrą pasiūlė atsakovė. 2018-08-17 ekspertizės aktu Nr. 08-01/18 buvo nustatoma Automobilio perdažymo įtaka jo vertei. Turto vertintojas, civilinėje byloje nesant duomenų apie nekokybiškai atliktą remontą, preziumavo, kad atliktas remontas (perdažymas) yra kokybiškas (atitinka remonto technologiją) ir šių aplinkybių netikrino. Vertintojas Automobilio kėbulo perdažymo įtaką Automobilio kainai tyrė tik dokumentinio tyrimo metodu. Automobilis (perdažytas kėbulas) vertintojo neapžiūrėtas, nors ieškovė buvo sudariusi tam galimybes. Kategoriškai nesutiktina su pirmos instancijos teismo formalia išvada, kad papildomos ekspertizės aktu nustatyta, jog atliktas remontas (perdažymas) yra kokybiškas (atitinka remonto technologiją) ir nenustatyta aplinkybių, didinančių arba mažinančių Automobilio vertę. Vertintojas neatliko jokio Automobilio kėbulo remonto darbų kokybės tyrimo, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis šiuo ekspertizės akte nurodytu teiginiu;
13.2. apeliantės iniciatyva 2018-11-12 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras atliko autotransporto priemonės vertinimą (tyrimą atliko kilnojamojo turto vertintojas autoekspertas A. V.). Ataskaitoje nustatyta, kad: 1) transporto priemonė perdažyta nekokybiškai – vizualiai matomi nekokybiško paruošimo ir dažymo požymiai (ypač akivaizdžiai matomi dažų dangos užleidimai kairiojo galinio sparno ir stogo jungimosi plote, nekokybiško paruošimo vaizdai (glaistas apdorotas rūpiu švitriniu popieriumi, paliekant gilius įbrėžimus ir ant tokio paviršiaus dažyta), matosi galinio dešinio sparno ir galinių dešiniųjų durelių plote, ant kitų kėbulo dažų dangos paviršių matomi dangos netolygumai (kartu su dažais ant dažomo paviršiaus papuolė svetimkūniai), pateiktos fotofiksacijos; 2) įvertinta dažymo kokybė bei dažymo broko pašalinimo kaštai, nustatytos atkūrimo sąnaudos dėl nekokybiško kėbulo perdažymo – 4 024,11 Eur. Pirmos instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės teikiamą autoekspertų sudarytą transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21810010, motyvuodamas, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Atsisakydamas priimti ieškovės papildomai teikiamus įrodymus, kurie buvo surinkti per maksimaliai trumpą laiko tarpą, teismas pažeidė šalių dispozityvumo principą, ieškovės teisę laisvai disponuoti surinktais įrodymais, pasirinkti įrodinėjimo taktiką ir strategiją, nuspręsti, kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas neatskleidė bylos esmės bei apribojo galimybę ieškovei tinkamai įrodyti savo teisių pažeidimą;
13.3. pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 177 ir 216 straipsnių normas, nepagrįstai pripažindamas byloje papildomai paskirtos ekspertizės išvadą specialia įrodinėjimo priemone. Papildomą ekspertizę atliko kilnojamo turto vertintojas M. L., kuris nėra įstatymų nustatyta tvarka įrašytas į teismo ekspertų sąrašus. Teismo ekspertų sąraše yra automobilių ekspertų kandidatūros, kurios pirmos instancijos teismui buvo siūlomos, tačiau paties teismo atmestos, vietoj eksperto papildomą ekspertizę paskiriant atlikti turto vertintojui. Turto vertintojo M. L. surašytas 2018-08-17 ekspertizės aktas Nr. 08-01/18 pirmos instancijos teismo privalėjo būti vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas, kaip visi kiti į bylą teikti rašytiniai įrodymai;
13.4. pirmos instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip civilinės teisinės atsakomybės sąlygą, tik iki pareigos atskleisti informaciją apie ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Šie duomenys yra privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231 (detalizuoja CK 6.431¹ straipsnio normą) ir yra minimalūs duomenys, kurie privalo būti atskleidžiami kiekvienu atveju. Tačiau, jeigu transporto priemonė turi kitų, šiame teisės akte neaptartų trūkumų, kurie egzistuoja transporto priemonės pirkimo – pardavimo metu ir pardavėjas pastarųjų pirkėjui neatskleidžia, tai taip pat kvalifikuojama neteisėtu neveikimu, priešingai, nei šias aplinkybes aiškino pirmos instancijos teismas. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Automobilio kėbulas yra ta detalė, kuri pirmiausia reprezentuoja automobilį, parodo jo būklę, vertę. Neabejotinai kiekvienam pirkėjui svarbu žinoti aplinkybes dėl kėbulo – jis yra gamyklinės spalvos ar kai kurios jo detalės perdažytos. Jei perdažytos – dėl kokių priežasčių. Informacijos neatskleidimas, deklaruojant ir garantuojant, kad daiktas atitinka kokybės reikalavimus, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams (automobiliams) ir kurių pirkėjas pagrįstai tikėjosi pagal daikto pobūdį dėl daikto konkrečių savybių (gamyklinis dažymas), ir yra atsakovės neteisėtas neveikimas (veiksmai). Tarp atsakovės neveikimo ir ieškovės patirtos žalos neabejotinai yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes žinodama apie trūkumą, ieškovė Automobilio nepirktų išvis arba pirktų už žymiai mažesnę kainą;
13.5. tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Vizualiai Automobilio kėbulo perdažymo fakto nustatyti nebuvo įmanoma, todėl šis trūkumas laikytinas paslėptu trūkumu;
13.6. ieškovė byloje įrodė, kad Automobilio kėbulo perdažymas sukėlė jai žalą, kurią ieškovė vertina 4 000 Eur pagal į bylą pateiktą išankstinę remonto darbų sąmatą bei specialistų pateiktą autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą. Neabejotinai Automobilį galima naudoti pagal paskirtį ir nekokybiškai perdažytą, tačiau ieškovės nuolat patiriami nepatogumai dėl nekokybiškai perdažyto kėbulo (matosi netolygaus dažymo požymiai, švitrinio popieriaus pėdsakai, dažymo metu patekusios šiukšlės ir pan.) verčia Automobilį perdažyti pašalinant šiuos trūkumus. Vien ta aplinkybė, kad trūkumas nėra esminis, nepašalina atsakovės civilinės teisinės atsakomybės. Vertindama savo teisių pažeidimo pobūdį ir laipsnį ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, t. y. nesant esminio pažeidimo prašė mažinti įsigyto daikto kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ne nutraukti Sutartį, t. y. teisių gynimo būdą rinkosi proporcingai esamam pažeidimui;
13.7. aplinkybė, ar atsakovė žinojo apie paslėptus automobilio trūkumus (nekokybišką perdažymą), ar apie juos nežinojo, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui. Ieškovė neturėjo įrodinėti atsakovės žinojimo apie paslėptus daikto trūkumus. Ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovė garantavo, kad daiktas atitiks Sutartimi ir teisės aktais nustatytiems kokybės reikalavimams. Paaiškėjus, kad Automobilio kėbulas yra nekokybiškai perdažytas (garantijos pažeidimas) ir ieškovė dėl to patyrė žalą, atsakovei, kaip Automobilio pardavėjai, tenka teisinė pareiga žalą atlyginti nepriklausomai nuo jos žinojimo apie paslėptus trūkumus.
Atsiliepimas
14. Atsakovė D. A. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. byloje nenustatyta, kad atsakovė, buvusi ne pirmąja Automobilio savininke, žinojo ar bent jau turėjo žinoti dalies Automobilio kėbulo detalių perdažymo faktą. Kadangi atsakovė šio fakto nežinojo, tai nesuprantama, kaip atsakovė būtų galėjusi apie tai ieškovę informuoti;
14.2. kaip matyti iš M. L. ekspertizės akto ir jo priedų, M. L. pats surinko reikalingą informaciją apie vertinimo objektą iš trečiųjų šalių, šią informaciją įvertino bei padarė išvadą, kad pirmosios ekspertizės metu nustatytas perdažymas atliktas kokybiškai, t. y. atitinka remonto technologiją. Taigi M. L. nepreziumavo nei kokybiško, nei nekokybiško perdažymo, o rėmėsi iš trečiųjų šalių gauta informacija, ją įvertino bei padarė atitinkamas išvadas. Vien tai, kad šios išvados ieškovės netenkina, nesuponuoja jų nepagrįstumo. M. L. savo ekspertizės akte be kita ko pasisakė ir dėl metodų taikymo ir pasirinkimo, ieškovė šios M. L. argumentacijos neginčija, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškove, kad M. L. perdažymo įtaką Automobilio kainai turėjo tirti vadovaudamasis rinkos tyrimo, lyginamuoju, tiriamuoju ar kitais metodais;
14.3. nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teisė atsisakyti priimti įrodymus, tai yra ieškovė į transporto priemonės vertinimo ataskaitą parengusią bendrovę galėjo kreiptis gerokai anksčiau, ataskaitą teikti į bylą ne likus dienai iki numatyto bylos nagrinėjimo, o anksčiau, be to, šio dokumento priėmimas būtų sąlygojęs 2018-11-14 teismo posėdžio atidėjimą, nes nei teismas, nei kiti proceso dalyviai su šiuo dokumentu nebuvo susipažinę, jiems nebuvo sudarytos galimybės į jį atsikirsti, teikti į bylą priešingus duomenis ir t. t. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ji nedelsdama po papildomos ekspertizės pradėjo ieškoti ekspertų, besispecializuojančių automobilių kėbuluose, kad būtų nustatyta automobilio kėbulo perdažymo kokybė: kaip matyti iš byloje esančių duomenų, M. L. papildomos ekspertizės aktas į bylą gautas 2018-08-22, tuo tarpu ieškovė į autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą parengusią bendrovę kreipėsi tik 2018-09-24, t. y. po daugiau nei mėnesio po to, kai buvo žinomos papildomos ekspertizės išvados. Be to, ieškovės teikiamoje ataskaitoje nurodyti duomenys prieštarauja kitiems bylos duomenims: jei Automobilio pirkimo – pardavimo metu (t. y. 2017 m. balandžio mėn.), kaip nurodė ieškovės vadovas, automobilis atrodė nepriekaištingai ir ieškovė pageidavo juo po įsigijimo toliau naudotis, o 2018 m. rugsėjo mėn. jau yra vizualiai matomi tikri ar tariami trūkumai, tai apie šių tikrų ar tariamų trūkumų atsiradimą ir jų kilmę gali žinoti tik pati ieškovė, nuo 2017 m. balandžio mėn. eksploatavusi ginčo automobilį, kurį, kaip matyti iš ataskaitos nuotraukų, ieškovė jau yra nemažai apgadinusi;
Šalies argumentai
14.4. ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo M. L. ekspertizės akto laikyti specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada CPK 177 straipsnio 2 dalies ir 216 straipsnio prasme, vien dėl tos priežasties, kad M. L. nėra įstatymų nustatyta tvarka įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (CPK 212 straipsnio 2 dalis). Jokios įtakos sprendimo išvadoms neturi ir ieškovės nurodomas faktas, kad teismo ekspertų sąraše yra automobilių ekspertų kandidatūros, kurios buvo siūlomos pirmosios instancijos teismui, tačiau buvo atmestos. Ieškovė tiek pirminei, tiek papildomai ekspertizei siūlė tik vienintelę – A. P., kandidatūrą ir tai darė net ir tuomet, kai ši kandidatūra dėl šališkumo teismo buvo atmesta. Tuo tarpu atsakovė pirminei ekspertizei siūlė valstybinės ekspertinės įstaigos – Lietuvos teismo ekspertizės centro, kandidatūrą, tačiau pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva paskyrė kitą valstybinę ekspertinę įstaigą – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą, šiai ekspertizei atlikti. Tuo tarpu papildomai ekspertizei atsakovė siūlė tiek į teismo ekspertų sąrašą įrašytą M. K., tiek į šį sąrašą neįrašytą, tačiau pigesnę kainą pasiūliusį M. L., ir teismas pastarojo asmens kandidatūrą pasirinko būtent dėl tos priežasties, jog pati ieškovė prieštaravo teismo eksperto statusą turinčio M. K. paskyrimui ekspertizei atlikti. Ieškovė (kaip beje ir atsakovė) nurodė kontaktavusi su visais į teismo ekspertų sąrašą įrašytais ekspertais dėl papildomos ekspertizės atlikimo, tačiau nei vienas šiame sąraše nurodytas teismo ekspertas nesutiko apsiimti atlikti byloje papildomą ekspertizę. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kandidatūrų papildomai ekspertizei atlikti savo iniciatyva taip pat ieškojo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nei vienas kandidatas nesutiko jos atlikti. Taigi, esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai papildomą ekspertizę paskyrė atlikti atsakovės pasiūlytam kandidatui M. L., kurio kandidatūrai jokių prieštaravimų neturėjo ir pati ieškovė. Kad šis asmuo nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, niekaip nepaneigia jo išvadų teisingumo. Be to, teismas byloje įvertina visus įrodymus, taigi M. L. išvada, nepriklausomai nuo to, ar ji yra eksperto išvada (su kuo ieškovė nesutinka), ar paprastas rašytinis įrodymas (ką ieškovė siekia įrodyti), yra vienas iš bylos įrodymų, kuris jokiais kitais įrodymais nėra paneigtas;
14.5. ieškovė pirko iš atsakovės, neprofesionalios pardavėjos, nebuvusios pirmąja Automobilio savininke, 6 metų senumo bei 126 000 km nuvažiavusį Automobilį, ir per pusantrų metų dar papildomai su juo be jokių problemų nuvažiavo 66 000 km, taigi darytina išvada, kad ieškovei buvo parduotas tinkamos kokybės naudotas daiktas, be kita ko, nesukėlęs ieškovei jokių nepatogumų, trikdžių ir / ar papildomų sąnaudų. Ieškovė atsisakė tikrinti Automobilį servise. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei buvo svarbus ne pats detalių perdažymo faktas, o tai, ar Automobilis nėra dalyvavęs eismo įvykiuose, kas bylos nagrinėjimo metu buvo paneigta (pirminės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad Automobilio detalės yra originalios, t. y. nebuvo pakeistos. Atsakovė pati pirko nenaują ir negarantinį Automobilį, todėl objektyviai negalėjo ieškovei suteikti daugiau arba didesnių garantijų, nei pati jų buvo gavusi;
Šalies argumentai
14.6. sutiktina su ieškove, kad ji pagal CK 6.328 straipsnio ir 6.337 straipsnio normas turėjo teisę, o ne pareigą tikrinti Automobilį bet kuriame servise, tačiau pirkėjo atsisakymas pasinaudoti pirkėjo siūlymu tikrinti parduodamą automobilį bet kuriame servise, teismų praktikoje paprastai yra pripažįstamas nerūpestingu pirkėjo elgesiu. Šiuo atveju ieškovė suvokė, kad perka 6 metų ir 126 000 km nuvažiavusį automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, naudojusio jį savo asmeninėms reikmėms, todėl ieškovės rūpestingumo laipsnis turėjo būti netgi didesnis nei vidutinis (darant prielaidą, kad ieškovei buvo svarbu, ar nei viena perkamo automobilio kėbulo detalė nėra perdažyta). Byloje atliktų ekspertizių metu (kurias atsakovė be kita ko siūlė daryti dar platesnes) nebuvo nustatyta jokių duomenų apie tariamai nekokybišką automobilio dažymą, todėl visi ieškovės su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, o ir pati ieškovė apie tariamai nekokybišką dažymą byloje pradėjo kalbėti tik po ekspertizių atlikimo, kai buvo padarytos priešingos išvados (iki tol teigė ir įrodinėjo, kad pats perdažymo faktas savaime mažina Automobilio kainą / vertę);
14.7. priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Sutarties kainos sumažinimas nuo 14 000 Eur iki 10 000 Eur (arba net beveik 29 proc.) ne atstatytų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, o ją iškreiptų, nes šalys apsisprendimą sudaryti sandorį priėmė būtent tokiomis sąlygomis, kokiomis jis buvo sudarytas, o ne ieškovės įsivaizduojamomis sąlygomis. Taigi ieškovės pareikštas reikalavimas dėl Automobilio kainos sumažinimo nuo 14 000 Eur iki 10 000 Eur be kita ko pažeidžia sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principus, kadangi tokio reikalavimo patekinimo atveju būtų prieš vienos iš šalių (šiuo atveju – atsakovės) valią įsikišta į laisva šalių valia susikūrusius sutartinius teisinius santykius, pakeičiant vieną iš esminių trišalės 2017-04-07 pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, be kurios ši Sutartis apskritai nebūtų buvusi sudaryta. Ieškovė siekia nesąžiningai praturtėti, o ne gina kokias nors tariamai pažeistas savo teises.
15. Trečiasis asmuo AB ,,Šiaulių bankas“ prašo klausimą dėl ieškovės UAB „Egora“ apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Ieškovė apeliacinius skundu prašo prie bylos prijungti Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos parengtą autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21810010, kurią ieškovė buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui su 2018 m. lapkričio 13 d. prašymu ir kurią, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti
18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
19. Ieškovė 2017 m. spalio mėn. 9 d. ieškiniu pareikštą reikalavimą sumažinti Automobilio kainą nuo 14 000 Eur iki 10 000 Eur grindė aplinkybe, kad atsakovė pardavė Automobilį su trūkumu, t. y. po Sutarties sudarymo paaiškėjo, jog Automobilis buvo perdažytas. Automobilio kainos sumažinimą 4 000 Eur ieškovė grindė tuo, kad ne gamykliniu būdu perdažyto Automobilio rinkos kaina neviršija 10 000 Eur. Ieškovas ieškiniu neprašė įpareigoti atsakovės pašalinti nurodyto Automobilio trūkumo, teigdama, kad šis trūkumas negali būti pašalinamas (bet koks kitas perdažymas, ieškovės teigimu, neprilygs gamykliniam dažymui).
20. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieškovė reiškė prašymus skirti byloje ekspertizę, siekiant atsakyti į klausimus: ar Automobiliui buvo atlikti kėbulo remonto darbai, jei taip – dėl kokios priežasties šie darbai buvo atlikti; ar Automobilis buvo perdažytas; jei Automobiliui buvo atlikti kėbulo remonto darbai ir jei Automobilis buvo perdažytas, kokią įtaką tai turėjo Automobilio vertei (ar Automobilio vertė dėl to padidėjo, ar sumažėjo). T. y. ieškovė reikalavimą sumažinti Automobilio kainą grindė aplinkybe, kad Automobilis buvo perdažytas ir Automobilio perdažymo faktas pats savaime mažina Automobilio vertę.
21. Tik 2018 m. lapkričio 13 d., prieš pat 2018 m. lapkričio 14 d. teismo posėdį, po to, kad Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centras pateikė 2018 m. balandžio 25 d. ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad Automobilio detalės, kurios pažymėtos gamybos datomis, nėra keistos, kad didžioji dalis išorinių Automobilio kėbulo detalių yra perdažytos, kad nustatyti tikrosios Automobilio kėbulo remonto (perdažymo) priežasties nėra pakankamai duomenų, ir ekspertas M. L. pateikė 2018 m. rugpjūčio 17 d. ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad Automobilio perdažymas įtakos vertei neturi ir dėl perdažymo Automobilio vertė nepasikeitė, ieškovė pateikė Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos 2018 m. rugsėjo 24 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad Automobilis yra perdažytas nekokybiškai, o šių defektų ištaisymo kaina yra 4 024,11 Eur.
22. Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas Pagal CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p. ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Kadangi ieškovė ieškinyje Automobilio kainos sumažinimo negrindė ta aplinkybe, kad Automobilis yra perdažytas nekokybiškai, Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos 2018 m. rugsėjo 24 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaita nėra susijusi su faktinį ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimu (CPK 177 str. 1 d., 180 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią ataskaitą atsisakė priimti. Atitinkamai, nėra pagrindo šios ataskaitos priimti ir apeliacinės instancijos teisme.
Dėl ginčo esmės
23. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2017 m. balandžio 7 d. ieškovė UAB „Egora“, atsakovė D. A. ir AB Šiaulių bankas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. FK-172-03424 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė už 14 000 Eur kainą pardavė AB Šiaulių bankui naudotą 2011 m. gamybos automobilį Volkswagen Passat. Automobilis 2017 m. balandžio 7 d. lizingo paslaugų teikimo sutarties Nr. FK-172-03424, sudarytos tarp ieškovės ir AB Šiaulių bankas, pagrindu buvo perduotas naudoti ir valdyti ieškovei.
24. Pirkėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d.). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurio daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žinojo arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 str. 2 d.).
25. CK 6.431¹ str. nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
26. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Parduodamos transporto priemonės trūkumus privalo išvardinti pardavėjas.
27. CK 6.334 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jų trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas kitos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba trūkumai atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
28. Kaip nurodė atsakovė, ji jau naudotą Automobilį įsigijo lizingo būdu iš UAB „Moller Auto“. Automobilis neturėjo vizualiai matomų trūkumų. Automobilio pirkimo-pardavimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kad Automobilis būtų dalyvavęs kokiuose nors eismo ar kituose įvykiuose ar būtų turėjęs kokių nors trūkumų. Todėl atsakovė Automobilio prieš jį įsigydama papildomai netikrino. Atsakovei nebuvo žinomas Automobilio perdažymo faktas ir priežastys. Kad Automobilio perdažymo faktas nebuvo akivaizdus, teigė ir ieškovė savo ieškinyje. Galimas Automobilio perdažymo laikotarpis byloje nėra nustatytas. Todėl nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovė sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės Automobilio perdažymo faktą.
29. Ieškovė Sutartimi įsigijo 6 metų Automobilį. Naudojamas Automobilis nuolat dėvisi, todėl ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad Automobilio būklė bus analogiška naujam Automobiliui. Byloje nėra įrodymų, kurie duotų pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovė siekė įsigyti būtent gamyklinio dažymo Automobilį, ir atsakovei tai buvo žinoma.
30. Ieškovės teiginiai, kad Automobilis buvo perdažytas po sugadinimo eismo ar kitame įvykyje, nebuvo įrodyti. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2018 m. balandžio 25 d. ekspertizės akte nurodyta, kad Automobilio detalės, kurios pažymėtos gamybos datomis, nėra keistos, o nustatyti tikrosios Automobilio kėbulo remonto (perdažymo) priežasties nėra pakankamai duomenų.
31. Atsakovės į bylą pateiktos draudimo bendrovių pažymos patvirtina, kad atsakovė neturėjo draudimo bendrovėms žinomų žalos atlyginimo atvejų pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, susijusių su Automobiliu.
32. Pagrįsti atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai, kad transporto priemonės perdažymas pats savaime negali būti laikomas trūkumu nei apskritai, nei pagal teisės aktus. Priklausomai nuo aplinkybių, tai gali būti nenaujos transporto priemonės privalomumas, pvz., kai transporto priemonės dažų sluoksnis buvo apgadintas krušos, kitos transporto priemonės durelių, transporto priemonės pardavimo metu, ir, siekiant išvengti spalvų neatitikimo, buvo perdažytos ir šalia esančios detalės ir pan.
33. Kelių transporto priemonės vertinimo instrukcijos (toliau – taip pat ir Instrukcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos susiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, 28, 30 p. nurodyta, kad transporto priemonės būklę gerinantis remontas gali būti vertinamas kaip didinantis transporto priemonės vertę. Pagal šios Instrukcijos 66 p. prekinės vertės netekimas dėl remonto skaičiuojamas ne senesniems kaip 5 metų lengviesiems automobiliams, mažiems autobusams ir transporteriams, jei dėl kėbulo dalių lyginimo ar keitimo galimas transporto priemonės eksploatacinių savybių pablogėjimas.
34. Ekspertas M. L. pateikė 2018 m. rugpjūčio 17 d. ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad Automobilio perdažymas įtakos vertei neturi ir dėl perdažymo Automobilio vertė nepasikeitė. Šią išvadą ekspertas davė atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Automobilis buvo perdažytas nekokybiškai.
35. Apie ieškovės teiktus įrodymus, kad galimai Automobilis buvo perdažytas nekokybiškai, pasisakyta sprendimo 19-22 p.
36. Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad šios ekspertizės aktas negali būti laikomas eksperto išvada pagal CPK 212 str., nes tyrimą atlikęs M. L. nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir neturi reikiamos kvalifikacijos šiai ekspertizei atlikti.
37. Pagal CPK 212 str. 2 d. ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Šioje teisės normoje nėra nustatytas reikalavimas, kad ekspertu gali būti tik asmuo, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertas M. L. yra įrašytas į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, jam išduotas kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas.
38. Todėl vertinama, kad ekspertas M. L. turi reikiamų žinių atlikti kilnojamojo turto – transporto priemonės, vertės nustatymo ekspertizę. Jokių motyvų, dėl kurių eksperto M. L. pateikta išvada nėra pagrįsta, ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė.
39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1 089 Eur. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovei priteisiamos iš ieškovės (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB “Egora” atsakovės D. A. naudai 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.