- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- 2YT-470-723/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04017-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- M. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- M. Z., R. Š., VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Jolanta Danišauskienė
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Š., M. Z., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja M. Z. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. Z. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 2-4).
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis J. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi jis nebuvo sudaręs testamento, tai po mirties liko 3 įstatyminiai įpėdiniai – jo vaikai R. Š., M. Z. ir sutuoktinė (pareiškėja) M. Z.. Pareiškėjos žiniomis palikėjui priklausė ½ dalis santuokoje įgyto (pirkto) ir pareiškėjos vardu registruoto nekilnojamojo turto, t.y. ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalis abiejų sutuoktinių vardu registruoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Nors po palikėjo mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau apreiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Ji po sutuoktinio mirties liko gyventi santuokoje įgytame ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame gyvena iki šiol. Po sutuoktinio mirties pareiškėja perėmė jo prievoles mokėti būsto mokesčius. Be to, ji valdo, naudoja ir prižiūri kaip savo po sutuoktinio mirties likusį name santuokoje įgytą turtą – baldus, buitinę techniką (televizorių, šaldytuvą, skalbyklę), nuotraukas, indus ir kitą turtą. Ji ne tik valdo ir naudoja po sutuoktinio mirties likusį turtą, tačiau ir juo disponuoja, t.y. po sutuoktinio mirties pareiškėja išmetė santuokoje įgytą skalbyklę ir nupirko naują bei suremontavo ir naujai įrengė vonios ir tualeto kambarį (pakeitė visą santechniką, dušo kabiną, klozetą, kambarį išklijavo plytelėmis). Kiti palikėjo įstatyminiai įpėdiniai – jo vaikai, po tėvo mirties palikimo nepriėmė, atsisako jo ir į paveldimą turtą nepretenduoja bei pripažįsta, kad jų mama (pareiškėja) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą (b.l. 33-34) nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. Z. paveldimo turto priėmimą valdyti.
3. Teismo posėdyje pareiškėja M. Z. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad gyveno su vyru. Vaikai atskirai gyveno. Po vyro mirties ji liko tvarkytis name.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė adv. J. Danišauskienė prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. Š. su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad po tėvo mirties namuose tvarkosi motina viena.
Suinteresuotas asmuo M. Z. su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad į palikimą nepretenduoja. Sutinka, kad mama viena priėmė palikimą.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra J. Z. mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str.) (b.l. 8).
5. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja M. Z. ir palikėjas J. Z. 1969-01-25 sudarė santuoką (b.l. 15), o santuokoje susilaukė šiuo metu jau pilnamečių vaikų (suinteresuotų asmenų byloje): M. Z. ir R. Š. (b.l. 9, 16-17). Santuokos metu pareiškėjos M. Z. vardu registruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-22).
6. Nustatyta, kad po palikėjo J. Z. mirties į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir palikimo nepriėmė (b.l. 10).
7. Nors dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra pradėta, tačiau pareiškėja po savo vyro mirties toliau liko gyventi santuokos metu įsigytame minėtame name, mokėjo mokesčius, taip pat perėmė bute likusius sutuoktinio asmeninius ir buities daiktus, t. y. po sutuoktinio mirties pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti (b.l. 13-14, 18). Kiti galimi įpėdiniai – palikėjo vaikai (suinteresuoti asmenys) R. Š. ir M. Z. patvirtino, kad tėvo palikimą priėmė tik motina (pareiškėja) ir jie į palikimą po tėvo mirties nepretenduoja.
8. Kadangi pareiškėja negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.