- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- e2-33918-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19642-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Prekyba alkoholiniais gėrimais“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „OMARAS“
- Advokatai
- Kęstutis Dapkevičius, Vilma Šulskytė
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Dapkevičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OMARAS“ atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šulskytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „OMARAS“ dėl skolos priteisimo, kurioje yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. preliminarus sprendimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
akcinė bendrovė „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš uždarosios akcinės bendrovės „OMARAS“ (toliau – atsakovė) 5 347,15 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad 2013 m. vasario 21 d. su atsakove sudarė Prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 32 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovei ilgą laiką tiekė prekes, atsakovės darbuotojai prekių gavimą patvirtindavo pasirašydami PVM sąskaitose faktūrose. Nurodė, kad šalys 2018 m. sausio 30 d. sudarė tarpusavio skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovė buvo skolinga ieškovei 2 843,04 Eur, iš kurių 921,58 Eur sudarė skola už prekes pagal sutartį ir 1 921,46 Eur sudarė nepanaudotas avansas pagal 2013 m. vasario 21 d. priedą Nr. 1 prie sutarties (toliau – sutarties priedas). Teigė, kad nuo 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovė vėlavo atsiskaityti už prekes, todėl ieškovė jai taikė delspinigius, kaip numatyta sutarties 6.3 punkte, kurie sudaro 0,2 procento už vėluojamą sumokėti skolą už vieną pradelstą dieną, remiantis sutarties priedo 2.7 punktu, atsakovei vėluojant atsiskaityti už prekes, ji neskaičiavo atitinkamos apyvartos nuolaidos. Paaiškino, kad gavusi dalinius apmokėjimus iš atsakovės, pirmiausia gautas sumas įskaitė padengti susikaupusius delspinigius, o tik po to pagrindinei prievolei įvykdyti. Pažymėjo, kad ieškinio padavimo dieną buvo susidaręs 2 688,09 Eur įsiskolinimas už pateiktas prekes, 737,60 Eur delspinigių įsiskolinimas ir 1 921,46 Eur įsiskolinimas už nepanaudotą apyvartos nuolaidą.
Teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteista 4 609,55 Eur skola, 737,60 Eur delspinigiai, 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 347,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 760 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad ieškovė ieškinyje nurodė neteisingą įsiskolinimo sumą, nes 2019 m. vasario 5 d. teismo įsakyme civilinėje byloje Nr. eL2-8717-905/2019 nurodyta įsiskolinimo suma už 2018 m. (t. y. prekyba po to nevykdyta) sudarė 1 780,04 Eur, be to, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad dar iki teismo sprendimo priėmimo ji jau buvo sumokėjusi visą įsiskolinimą už gautas prekes. Pastebėjo, kad delspinigius ieškovė skaičiuoja praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, o ji prašo taikyti senatį. Pabrėžė, kad 2019 m. vasario 5 d. teismo įsakyme civilinėje byloje Nr. eL2-8717-905/2019 nurodyta prekybos nuolaidos skola sudarė 1 663,23 Eur, kuri, nevykdant apyvartos su ieškove, negalėjo išaugti iki ieškinyje nurodytos 1 921,46 Eur sumos. Nesutiko, kad yra susidaręs įsiskolinimas už prekybos nuolaidą, kuri savo esme buvo mokėjimas už ieškovės prekių reklamą jos (atsakovės) prekybos vietose ir tik dėl ieškovės neveikimo šis įsiskolinimas nėra įskaitytas. Atsakovės vertinimu, išlaidų teisinei pagalbai dydis kelia pagrįstų abejonių, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio aprašymas (be procesinių reikalavimų) sudaro 25 eilutes, t. y. nėra sudėtingas nei turinio, nei teisės taikymo prasme.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus prašė patenkinti ieškinį visoje jo apimtyje. Teigė, jog ji į bylą pateikė pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių pagrindu atliko skolos apskaičiavimą bei pateikė tokius skaičiavimus, skolos apskaičiavimas yra detalus ir pagrįstas, o atsakovė savo prieštaravimuose nepateikė nei vieno argumento, dėl kurio būtų galima suabejoti tokių skaičiavimų tikslumu, atsakovės pateiktų dokumentų turinys nėra aiškus, iš jo nėra aišku, kokiu momentu, kokia atsakovės skola buvo, kaip atsakovė įsivaizduoja padengusi jai suteiktą apyvartos nuolaidą, kaip mokėjo delspinigius, atsakovės teiginiai apie teiktas reklamos paslaugas nėra pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais, todėl yra neįrodyti. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro ne tik ieškinio eilučių surašymas, tačiau visos bylos medžiagos paruošimas, įsiskolinimo apskaičiavimo patikrinimas ir atskleidimas, ieškinio parengimas su dokumentų surinkimu užtruko 14 valandų, kas, ieškovės vertinimu, yra pakankamai protingas darbo laiko kiekis, o atsakovės teiginiai apie bylos paprastumą yra nepagrįsti, nes jei byla būtų itin paprasta – atsakovė nesiginčytų ir tiesiog padengtų įsiskolinimą, tačiau šiuo atveju tarp šalių yra ginčas dėl įsiskolinimo dydžio, kurio nepripažįsta atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl skolos pagal prekių pirkimo pardavimo sutartį.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2013 m. vasario 21 d. buvo sudaryta prekių pardavimo–pirkimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti ir pristatyti prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir už jas apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (el. b. t. I, b. l. 32–34) bei šios sutarties priedas – susitarimas dėl apyvartos nuolaidos (el. b. t. I, b. l. 4–6). Sutarties pagrindu ieškovė tiekė atsakovei prekes, 2018 m. sausio 30 d. šalys pasirašė skolų suderinimo aktą (el. b. t. I, b. l. 20), kuriame fiksavo, jog atsakovės skola ieškovei 2017 m. gruodžio 31 d. yra 2 843,04 Eur, kurią sudaro 921,58 Eur skola už prekes ir 1 921,46 Eur ilgalaikis avansas (el. b. t. I, b. l. 20), laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovė perdavė atsakovei prekes ir išrašė jai PVM sąskaitas faktūras bendrai 4 894,46 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 37–65), atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2019 m. birželio 18 d. ieškovei sumokėjo bendrą 4 636 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovei nustatytais terminais neatsiskaitant pagal jai išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras, vadovaujantis sutarties 6.3 punktu, atsakovei buvo skaičiuojami delspinigiai, bei vadovaujantis sutarties priedo 2.7 punktu, atsakovei nebuvo taikomos apyvartos nuolaidos, todėl, ieškovės paskaičiavimais, atsakovės atliktais mokėjimais pirmiausiai padengus priskaičiuotus delspinigius, susidarė 4 609,55 Eur įsiskolinimas (2 688,09 Eur už pateiktas prekes ir 1 921,46 Eur už nepanaudotą apyvartos nuolaidą).
Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Byloje atsakovė teigė, kad ieškinyje ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kad jos skola ieškovei nuo 2019 m. vasario 5 d. teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-8717-905/2019 (kuris yra panaikintas) išdavimo negalėjo išaugti iki ieškinyje nurodytos 1 921,46 Eur sumos. Kaip nustatyta aukščiau, nagrinėjamoje byloje yra pateiktas 2018 m. sausio 30 d. šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuris nėra nuginčytas ir iš kurio turinio nustatyta, kad šalys fiksavo, jog 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės skola ieškovei už prekes sudaro 921,58 Eur, ilgalaikis avansas 1 921,46 Eur, iš viso 2 843,04 Eur atsakovės skola ieškovei (el. b. t. I, b. l. 20). Duomenų, kad atsakovė būtų visiškai ir galutinai atsiskaičiusi su ieškove pagal skolų suderinimo aktą bei papildomai laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. jai išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras, byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taipogi, atsakovė neįrodė savo teiginių, jog susidaręs įsiskolinimas už prekybos nuolaidą buvo mokėjimas už ieškovės prekių reklamą atsakovės prekybos vietose, tačiau jis nebuvo įskaitytas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovės teiginiai apie neteisingai apskaičiuotą įsiskolinimo sumą atmetami kaip nepagrįsti. Taigi, iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės įsiskolinimas jai už pateiktas prekes yra 2 688,09 Eur, įsiskolinimas už nepanaudotą apyvartos nuolaidą yra 1 921,46 Eur.
Taipogi, teismo vertinimu, ieškovės atliktas delspinigių (737,60 Eur) paskaičiavimas yra pagrįstas bei tinkamas pagal sutarties 6.3 punkto nuostatas (šiuo atveju nebuvo būtinas ieškovės reikalavimas, kadangi delspinigius, paskirstydama įmokas, įskaitė pati ieškovė) bei CK 6.258 straipsnio 1 dalies, 6.71 straipsnio 1 dalies, 6.72 straipsnio nuostatas, taip pat ieškovė tinkamai vadovavosi CK 6.54 straipsnio nuostata atlikdama iš atsakovės gautų įmokų paskirstymą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-624-855/2019), pagrindo atsakovės prašomam senaties taikymui teismas nenustatė.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos yra pagrįstas.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti priešingų išvadų nei teismas padarė priimdamas preliminarų sprendimą, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 609,55 Eur skola (2 688,09 Eur + 1 921,46 Eur), 737,60 Eur delspinigiai, 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 5 347,15 Eur (4 609,55 Eur + 737,60 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 80 Eur žyminį mokestį, tačiau pažymėtina, kad už šį ieškinį turėjo būti sumokėtas ne 80 Eur žyminis mokestis, kaip kad sumokėjo ieškovė, o 60 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis), todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos sumokėtą 60 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis) bei 1 000 Eur jos patirtas išlaidas už advokato padėjėjo paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), kadangi tokia išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas suma yra adekvati nagrinėjamai bylai ir atitinkanti CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, spręstų teisinių klausimų pobūdį, analizuotų dokumentų apimtį bei turinio sudėtingumą, iš viso 1 060 Eur (60 Eur + 1 000 Eur) bylinėjimosi išlaidas, o susidariusi 20 Eur (80 Eur – 20 Eur) žyminio mokesčio permoka ieškovei grąžinama, informuojant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys). Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.
Teismas šioje byloje patyrė 7,52 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 8 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 430 straipsniu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant bylinėjimo išlaidų dydį.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ (į. k. 125032487) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OMARAS“ (į. k. 300085605) 4 609,55 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų devynių eurų ir penkiasdešimt penkių euro centų) skolą, 737,60 Eur (septynių šimtų trisdešimt septynių eurų ir šešiasdešimties euro centų) delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 347,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 060 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ (į. k. 125032487) 20 Eur (dvidešimties eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. birželio 18 d. lėšų pervedimo nurodymu Luminor banke, permoką, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OMARAS“ (į. k. 300085605) 8 Eur (aštuonių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.