Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2024-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-955-633/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-10-02
Bylos Nr.
e1-955-633/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36215-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Kaltinamasis
A. A.
Baudžiamoji byla Nr. e1-955-633/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36215-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.3; 2.12.1.3
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 2 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nedirbanti – registruota ieškančia darbo Užimtumo tarnyboje, neteista (buvęs teistumas išnykęs),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji A. A. 2024 m. rugsėjo 15 d. apie 21:45 val. laiku, išgertuvių (duomenys neskelbtini) esančiame bute metu, kilus iš asmeninių nesutarimų konfliktui tarp sugėrovų, tyčia sugriebusi rankomis už plaukų galvoje ir tempdama S. B., išrovė jai kuokštą plaukų bei du kartus sudavė ranka šiai į veidą, ir tuo sukėlė nukentėjusiajai S. B. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamoji A. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas.

2. Kaltinamoji A. A. kalta byloje prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. kartu su sutuoktiniu viešėjo kaimynės E. R. bute, ten buvo ir nukentėjusioji, kita kaimynė S. B., visi vartojo alkoholį, po to ji su sutuoktiniu išėjusi. Grįžusi apie 21:45 val., ji dėl nukentėjusios rodyto dėmesio jos sutuoktiniui su šia, nukentėjusiąja, susipyko, viena kitą iškeikė, ji sugriebė S. B. už plaukų galvoje, kad išpešė plaukus, teigia nepajutusi (rankose plaukų nematė), be to, dar du kartus sudavė nukentėjusiajai ranka per veidą.

3. Nukentėjusioji S. B. patvirtino, jog prieš nusikaltimo įvykį dalyvavo bendrose išgertuvėse kaimynės E. R. bute, ten dalyvavo ir kaltinamoji su sutuoktiniu, vėliau šie išėjo, dar po kurio laiko kaltinamoji sugrįžo viena, sukėlė konfliktą dėl jos parodyto dėmesio kaltinamosios sutuoktiniui, konflikto metu rankomis sugriebė jai už plaukų galvoje ir tempė, dėl ko išpešė jų kuokštą, taip pat dukart sudavė ranka į veidą, nuo viso šio smurto ji jautusi fizinį skausmą.

4. Liudytoja E. R. patvirtino, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. jos namuose vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo ji pati, nukentėjusioji bei šios pasikviesta kaltinamoji su savo sutuoktiniu, vėliau pastarieji išėjo. Apie 21.30 val. kaltinamoji sugrįžo, sukėlė konfliktą su nukentėjusiąja dėl šios parodyto dėmesio jos, kaltinamosios, sutuoktiniui, konflikto metu kaltinamoji sugriebė nukentėjusiąją už plaukų galvoje ir stipriai tąsė bei išpešė kuokštą plaukų, po to dar dukart sudavė ranka šiai į veidą, pastaroji smurtu neatsakė, skundėsi skausmu, verkė.

5. 2024 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietos apžiūra užfiksuota, jog įvykio vieta yra keturių aukštų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bute. Už įėjimo durų yra koridorius, kurio gale dešinėje pusėje yra virtuvės patalpa. Ji apstatyta baldais, virtuvės įranga ir namų apyvokos daiktais, kairėje patalpos pusėje rastas stalas su nulaužta koja. Grindų danga PVC, daugiau nusikaltimo įvykio pėdsakų neaptikta.

6. 2024 m. rugsėjo 16 d. nukentėjusios S. B. asmens (kūno) apžiūra užfiksuota, kad nukentėjusioji parodė kaip patirtų iš kaltinamosios smurto (smūgių) vietas dešinės akies apatiniame voke bei tos pačios pusės antakyje, taip pat plaukų išrovimo vietą galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje. Vizualiai rasta dešiniosios akies apatinio voko patinimas bei besiformuojanti kraujosruva, dešiniojo antakio nubrozdinimas, o taip pat paraudimas galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje.

7. 2024 m. rugsėjo 20 d. savanorišku daiktų pateikimu bei jų apžiūra nustatyta, jog liudytoja E. R. pateikė prie bylos po nusikaltimo įvykio jos (savo) bute rastą kuokštą juodos spalvos iš nukentėjusios galvos kaltinamosios išrautų plaukų.

8. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jos asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamoji, kilus staigiam pykčiui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia sugriebusi ir tąsydama už plaukų galvoje bei dalį jų išraudama, taip pat suduodamas 2 smūgius ranka į veidą, sumušė nukentėjusiąją bei šiai sukėlė fizinį skausmą.

II. Kaltinamosios veikos kvalifikacijos pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamoji ir niekas kitas. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (sugriebdama už plaukų galvoje ir tąsydama bei suduodama du smūgius ranka į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jos tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl ji turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą. Trečia, sugriebimas abiem rankomis už plaukų galvoje, jų tąsymas, dalies išrovimas bei du smūgiai ranka į veidą, sukėlę nukentėjusiajai ženklų laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojami nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas (sunkesnės pasekmės – kūno sužalojimai, pačios nukentėjusios valia baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka jai nėra nustatyti), buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais bei jos asmens (kūno) apžiūros rezultatais, tiek tiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojos E. R. parodymais, tiek ir pačios kaltinamosios paaiškinimais. Penkta, kadangi nagrinėjama kaltinamojo veika nebuvo įvykdyta prieš šeimos narį, artimą giminaitį ar mažametį, nenustatyta faktinio pagrindo šios veikos kvalifikavimui pagal sunkesnes (kvalifikuotas) BK 140 straipsnio antros ar trečios dalies sudėtis, kaip ir vertinti sutrikdžiusią viešąją tvarką nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.

10. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi nagrinėjamu atveju buvo atlikti mažiausiai 3 smurtiniai veiksmai, jais sukeltas ženklų laiką trukęs fizinis skausmas, o taip pat tikėtina padaryti išoriniai kūno sužalojimai veide ir galvoje, kurių požymiai šiuo atveju buvo užfiksuoti nukentėjusios asmens (kūno) apžiūra, tačiau, kita vertus, fizinis smurtas santykinai nebuvo stiprus, jo pasekmės trumpalaikės, kaltinamoji nenaudojo jokių daiktų ar kitų priemonių mušimui, galėjusių sąlygoti sunkesnių, pavojingesnių nukentėjusiojo sveikatai padarinių atsiradimą. Nors tai kaltinamosios nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau šiek tiek mažina jos kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamosios sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajai bausmę faktinio pagrindo nėra.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kurią vertina patenkinama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamoji anksčiau teismo jau buvo nuteista už analogišką nusikalstamą veiką, ir nors teistumas iki nagrinėjamos šioje byloje nusikalstamos veikos jau buvo spėjęs išnykti (pasibaigti), dėl ko ji baudžiamojo įstatymo požiūriu turi būti vertinama teisiama pirmą kartą (BK 97 straipsnio 6 dalis), pastaroji aplinkybė kaltinamosios asmenybę neleidžia vertinti vien teigiamai, kita vertus kaltinamoji paskutiniųjų 1 metų laikotarpiu administracinių nusižengimų neįvykdė, nedirba, tačiau darbo ieškosi, registruodamasi bedarbe Užimtumo tarnyboje, gyvena šeimoje.

13. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jos visišką prisipažinimą kalta ir reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikalstamo poelgio (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas pagal bylos duomenis nenustatė.

14. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, nustačius vieną esminę atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius sunkinančių, kartu pripažinus tik patenkinama kaltinamosios asmenybę, atsižvelgiant ir į kaltinamosios santykinai jauną amžių ir visišką darbingumą, bet sudėtingą turtinę padėtį, teismo vertinimu, yra galima (bus teisėta ir teisinga) kaltinamajai paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 9 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, bausmę. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajai visiškai prisipažinus kalta, jos atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jai sumažintinas 1/3 dalimi – iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, vietoje jos per visą bausmės vykdymo laiką paskiriant: 1) įpareigojimą dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamosios veikos pobūdžiui, tiek ir jos pačios pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) ar skirti kokias tai baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 straipsnis).

15. Kaltinamajai A. A. ligšioliniame bylos procese jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo ir nėra taikoma, skirti naujai tokią procesinę prievartos priemonę šiame baudžiamojo proceso etape (kol įsiteisės pastarasis teismo baudžiamasis įsakymas), teismo vertinimu, taip pat nėra poreikio. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje taip pat nėra. Daiktinis įrodymas – kuokštas nukentėjusios S. B. plaukų, laikinai saugomas Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip bevertis sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę A. A. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vietoje intensyvios priežiūros per visą bausmės vykdymo (atlikimo) laiką nustatyti jai tokius įpareigojimus: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirti.

Daiktinį įrodymą - nukentėjusios S. B. plaukų kuokštą, laikinai saugomą Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip bevertį sunaikinti.

Išaiškinti nuteistajai A. A., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Algis Vieraitis