Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-05-05 · Administracinė byla Nr. I2-8867-780/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-05
Bylos Nr.
I2-8867-780/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00602-2025-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-8867-780/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00602-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 5 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,

sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,dalyvaujant pareiškėjui A. S.,atsakovo atstovei Agatai Ulevič,vertėjai OlgaiVostrenkovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl atsisakymo priimti prašymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą atsisakyti priimti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinių priežasčių ir įpareigoti priimti pareiškėjo prašymą svarstymui.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad pateikė nustatytos formos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi humanitariniu pagrindu Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, anksčiau turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu – dėl karo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Migracijos departamentas atsisakė priimti dokumentus, remiantis tuo, kad trūksta dokumentų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) jam kyla pavojus.

Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė į visuotinai žinomus faktus, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karas ir galioja karo padėtis, o tai reiškia, jog visi (duomenys neskelbtini)piliečiai yra pavojuje. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas neturi nei šeimos, nei būsto, todėl jam grįžti neįmanoma. Pareiškėjo žmona yra Lietuvos Respublikos pilietė.

Nurodė, kad dėl atsisakymo išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje neteko prieigos prie sveikatos apsaugos sistemos ir socialinių garantijų. Paaiškina, kad negali pateikti naujo prašymo Migracijos departamentui šeimos pagrindu, nes jo (duomenys neskelbtini) teistumo pažyma nebegalioja, nors jis nepaliko Lietuvos nuo 2018 metų, todėl ir tekia prašymą humanitariniu pagrindu. Jokios aplinkybės nuo praeito leidimo išdavimo tuo pačiu pagrindu nepasikeitė.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo 2025-01-30 pateiktas prašymas Nr. 2501-LLG-6955 buvo nepriimtas remiantis Tvarkos aprašo 59.3 p., kuris numato, kad prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą arba prašymas leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį nepriimamas, žodžiu ir (ar) raštu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, jeigu prie prašymo pateikiami ne visi reikiami duomenys ir (ar) dokumentai arba prie prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka užsieniečio pateiktų dokumentų originalų.

Mano, kad prašymas nebuvo priimtas pagrįstai. Tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą tikėtis, jog jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo įtvirtintais pagrindais ateityje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik nurodė, kad negali grįžti į kilmės valstybę, nes yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) nukentėjęs (gali nukentėti) nuo šio režimo vykdomų represijų, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nors tokių iš jo galima tikėtis. Be to, vadovaujantis Įstatymo 130¹ 2 str. nuostata, asmuo turi pateikti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos tarpininkavimo raštą, tokio rašto pareiškėjas nepateikė.

Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, kad jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten vyksta karas, yra nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) veikia (duomenys neskelbtini) viduje perkeltų asmenų statuso Įstatymas, kuris (duomenys neskelbtini) piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta patenka į karo veiksmų zoną ar į padidintos rizikos dėl karo veiksmų zoną, nustato teisę būti perkeltiems šalies viduje į saugesnius (duomenys neskelbtini) regionus. Migracijos departamentas iš viešai prieinamų duomenų nustatė, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) iš karo veiksmų ir laikinai okupuotų teritorijų buvo perkelta ir viduje perkeltų asmenų statusą įgijo daugiau nei 1 mln. (duomenys neskelbtini) gyventojų. Taigi, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gali kreiptis į atsakingas institucijas dėl viduje perkelto asmens statuso suteikimo ir apsigyventi saugesnėje (duomenys neskelbtini) vietovėje, jeigu jo gyvenamojoje vietovėje taptų nesaugu.

Be to, pareiškėjui vizito metu žodžiu buvo paaiškinta, jog jis gali kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kitu Įstatymo pagrindu, pvz. šeimos susijungimo, nes jo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento atsisakymo priimti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini).

2024-11-27 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S272839, kuriuo buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, nes asmuo yra nesumokėjęs baudų, t. y. patikrinęs duomenis apie užsienietį Migracijos departamentas nustatė, kad 2024-11-25 asmuo turi 2512,95 eurų dydžio mokestinę nepriemoką už administracinius teisės pažeidimus ar nusižengimus.

2025-01-30 Migracijos Departamentui per MIGRIS pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2501-LLG-6955, tuo pagrindu, kad negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio režimo.

2025-02-06 pareiškėjas atvykęs į Migracijos departamento padalinį pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau žodžiu jam buvo paaiškinta, kad prie prašymo nėra pridėti prašymo pagrindą patvirtinantys dokumentai, jog yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) nukentėjęs (gali nukentėti) nuo šio režimo vykdomų represijų, todėl jo prašymą buvo atsisakyta priimti, raštu įteikiant kontrolės lapą, kuriame nurodyta – „gali teikti prašymą santuokos pagrindu“ (toliau – Sprendimas).

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas

Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

2022 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 1 d. šis įsakymas neteko galios.

Šiuo įstatymu Migracijos departamentui buvo nustatyta pareiga registruoti pasitraukusius užsieniečius ir (duomenys neskelbtini) piliečius, jų šeimos narius ir asmenis be pilietybės, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kurie iki 2022 m. vasario 24 d. laikinai išvyko iš (duomenys neskelbtini) teritorijos ir negali grįžti į ją dėl (duomenys neskelbtini) karinių veiksmų (duomenys neskelbtini) ir jiems išduoti registraciją patvirtinantį dokumentą/pažymą, kuriame būtų nurodomas užsieniečio vardas, pavardė, gimimo data, interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio (ILTU) kodas ir elektroninės sveikatos istorijos (ESI) numeris.

Minėto įsakymo 4 punktas nustatė, kad užsiregistravę Migracijos departamente užsieniečiai, besinaudojantys beviziu režimu arba turintys galiojančią Šengeno vizą, turi teisę dirbti ar vykdyti savarankišką veiklą ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti; užsieniečiai, turintys nacionalinę vizą, išduotą Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 70.12.3 papunktyje nurodytu pagrindu, turi teisę dirbti ar vykdyti savarankišką veiklą ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti; užsieniečiai, kurie pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹, 8 arba 10 punkte nurodytu pagrindu, turi teisę dirbti ar vykdyti savarankišką veiklą ir yra atleidžiami nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams; užsieniečiai, kurie pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, turi teisę dirbti ar vykdyti savarankišką veiklą nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Nustatyta, kad užsieniečiams, užsiregistravusiems Migracijos departamente, kol naudojasi beviziu režimu arba galioja Šengeno viza ir (ar) prašymų dėl nacionalinės vizos Vizos aprašo 70.12.3 papunktyje nurodytu pagrindu arba prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 ar 10 punkte nurodytu pagrindu išdavimo nagrinėjimo laikotarpiu, taip pat užsieniečiai, turintys Vizos aprašo 70.12.3 papunktyje nurodytu pagrindu išduotą vizą, taikomos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimą reglamentuoja Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 8 punkte numatyta, kad užsienietis ar Aprašo 18–22 punktuose nurodytas asmuo prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildo per MIGRIS, pateikdamas Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis <...>, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti 8.1. - 8.8. papunkčiuose nurodytus dokumentus, tarp kurių - Aprašo 29.1–29.6, 29.8–29.39 papunkčiuose, 30, 30¹, 30² ar 30³ punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti arba pasikeisti leidimą laikinai gyventi (Aprašo 8.2. p).

Pagal Aprašo 10 punktą, užsienietis asmeniškai, o Aprašo 20–22 punktuose nurodytais atvejais – ir šiuose punktuose nurodytas asmuo, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Migracijos departamentą, o jeigu prašymas išduoti leidimą bus teikiamas per išorės paslaugų teikėją – per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į išorės paslaugų teikėją ir: 10.1. pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, pildydamas prašymą MIGRIS, originalus arba jų kopijas, kurių tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.

Aprašo 29.6. punkte numatyta, kad Įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtina šie dokumentai: Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą pagrindą – dokumentai, surinkti Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, arba Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, priimant ir (ar) vykdant sprendimus dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ir patvirtinantys, kad užsienietis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas sąlygas, taip pat paties užsieniečio pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas sąlygas;

Aprašo 56 punkte nurodyta, kad išorės paslaugų teikėjo darbuotojas prašymą išduoti leidimą, prašymą naujai įforminti leidimą, o Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas – prašymą išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį priima Migracijos departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Priimdamas prašymą išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį sutikrina su šiais prašymais pateiktus dokumentus su užsieniečio pateiktais dokumentų originalais ir užsieniečio pateiktų dokumentų originalus grąžina užsieniečiui, o priimdamas prašymą išduoti ar pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą – nuskaito užsieniečio biometrinius duomenis.

Pagal Aprašo 57 punktą, Migracijos departamentui teikiamas užsieniečio prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį laikomas priimtu, kai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, nustatęs, kad pateikti visi reikiami Aprašo 8, 10, 47 ar 50 punkte nurodyti dokumentai ir duomenys, atlikęs Aprašo 56 ir 56¹ punktuose nurodytus veiksmus, apie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį priėmimą pažymi MIGRIS.

Aprašo 59 punkte įtvirtinta, kad prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą arba prašymas leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį nepriimamas, žodžiu ir (ar) raštu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, jeigu: 59.3. - prie prašymo pateikiami ne visi reikiami duomenys ir (ar) dokumentai arba prie prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka užsieniečio pateiktų dokumentų originalų.

Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai yra išdėstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 p.); per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti (13 p.); duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (19 p.).

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2025-01-30 Migracijos Departamentui per MIGRIS pateikė prašymą Nr. 2501-LLG-6955 išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte pagrindu. 2025-02-06 atvyko į Migracijos skyrių, kur jam buvo paaiškinta, kad prie prašymo pateikti ne visi reikiami dokumentai, t. y. nepateikti dokumentai pagrindžiantys, kad pareiškėjas yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) nukentėjęs (gali nukentėti) nuo šio režimo vykdomų represijų. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo prašymo priėmimo priežastis buvo paaiškintos žodžiu ir padarant įrašą kontrolė lape.

Pagal UTPĮ 40 straipsnio 8 dalį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

UTPĮ 130 straipsnį, draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (1 d.).

UTPĮ 130¹ straipsnyje numatytas leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę šiais įstatyme numatytais pagrindais: jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas leidimas laikinai gyventi (1 dalis). Jeigu dėl užsieniečio, kuris yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija ir šis užsienietis dėl šių priežasčių negali grįžti į kilmės valstybę, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi (2 dalis).

Taigi, leidimo laikinai gyventi išdavimas galimas ne tik dėl to, kad užsienietis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, bet ir dėl to, kad jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus ar dėl humanitarinių priežasčių.

Iš esamų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas prie savo prašymo nepridėjo jokių dokumentų teigdamas, kad visą tą pačią informaciją, kuria remiantis anksčiau jam buvo išduotas leidimas humanitariniais pagrindais, turi Migracijos departamentas ir ją gali surinkti pats. Atsisakymo priimti pareiškėjo prašymą pagrindas buvo nurodytas tik žodžiu, įteikiant jam tik kontrolės lapą, kuriame pažymėta, kad nepridėti dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis negali būti išsiųstas iš Lietuvos. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad prašymo nepriėmimą sąlygojo tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) nukentėjęs (gali nukentėti) nuo šio režimo vykdomų represijų.

Pareiškėjas teikdamas prašymą nurodė, kad anksčiau buvo gavęs leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje humanitariniais pagrindais ir papildė pateiktą informaciją išsamesniais paaiškinimais, kad grėsmės, susijusios su jo grįžimu į (duomenys neskelbtini), yra tai, kad (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas konfliktas, kuris kelia grėsmę jo gyvybei ir saugumui, paaiškino, jog neturi nei būsto, nei pragyvenimo šaltinio (duomenys neskelbtini), todėl jo grįžimas yra neįmanomas, taip pat nurodė, kad gali būti persekiojamas ar priverstas mobilizuotis, nurodė, kad jo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, o jo vienintelis namas yra čia, todėl neturi galimybės išvykti į trečiąją šalį, nes neturi nei finansinių išteklių, nei artimųjų užsienyje.

Analizuojant šią Migracijos Departamento pateiktą informaciją, nustatyta, kad pareiškėjo prašymas išduoti Leidimą neapsiriboja tik vienu pagrindu ir viena grupe argumentų, į kuriuos susikoncentravo Migracijos departamentas, atsisakydamas prašymą priimti. Tuo tarpu Migracijos Departamentas savo atsisakymą priimti prašymą grindžia tik tuo, kad pareiškėjas papildomais dokumentais nepagrindė vienos iš prašyme nurodytų aplinkybių – galimo persekiojimo iš nedemokratinio režimo pusės.

Sutiktina su atsakovu, jog pareiškėjas detaliai aprašęs savo asmenines gyvenimo aplinkybes, kuriomis grindžia prašymą, nepridėjo visas jas patvirtinančių dokumentų, tarp jų ir tai, kad gali būti persekiojamas nedemokratinio režimo, tačiau pirmoji aplinkybė, kurią išskyrė savo prašyme pareiškėjas, yra tai, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karas ir dėl to jam kyla grėsmė saugumui ir gyvybei. Šios aplinkybės yra visuotinai žinomos ir pripažintinos, kurių nereikia įrodinėti, o be to, ir pats atsakovas disponuoja išsamiais duomenimis apie karą, kuriuos naudoja nagrinėdamas (duomenys neskelbtini) prašymus dėl prieglobsčio suteikimo. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, palikęs (duomenys neskelbtini) ir apsigyvenęs Lietuvoje, kuriam grįžimas į (duomenys neskelbtini) galėtų kelti pavojų dėl vykstančio karo, todėl šios aplinkybės iš esmės nereikia įrodinėti jokiais papildomais dokumentais prašymo išduoti Leidimą pateikimo metu, ją reikia tik įvertinti nagrinėjant prašymą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikus prašymą per MIGRĮ Migracijos departamentas su pareiškėju nekontaktavo dėl papildomos informacijos iš jo gavimo.

Analizuojant visas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo pateiktas pareiškėjo prašymas, taip pat matyti, kad atsakovas iš esmės tik dėl vienintelės aplinkybės - kad gali būti persekiojamas nedemokratinio režimo - duomenų neturi ir gali reikalauti papildomų dokumentų jai pagrįsti, tačiau kitas aplinkybes pagrindžiančius duomenis atsakovas žino ir juos turi, todėl neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti prašymą tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie nėra reikalingi prašymui priimti ir nagrinėti jį pagal atitinkamas aplinkybes, kurių papildomais dokumentais pagrįsti atsakovas ir pats nereikalauja.

Tai, kad pareiškėjas neturi nei būsto, nei pragyvenimo šaltinio (duomenys neskelbtini), kad jo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, o jo vienintelis namas yra čia, kad neturi galimybės išvykti į trečiąją šalį, nes neturi nei finansinių išteklių, nei artimųjų užsienyje atsakovas iš esmės žino, nes buvo tiek išdavęs ankstesnį leidimą laikinai gyventi humanitariniais pagrindais, tiek atsisakęs išduoti leidimą šeimos susijungimo pagrindu, tačiau tik dėl nesumokėtų baudų, o ne dėl kitokių duomenų apie pareiškėjo šeiminę ir asmeninę padėtį trūkumo. Taigi, atsakovas ir be papildomų dokumentų, kurių šį kartą nepridėjo pareiškėjas prie pastarojo savo prašymo, žino pareiškėjo asmeninę šeiminę situaciją, dėl kurios, kaip vieno iš pagrindų, pareiškėjas ir prašo Leidimo, todėl atsakovas nepagrįstai atsisako priimti prašymą vien tik formaliu pagrindu, kad nepridėti prašymo pagrindą patvirtinantys dokumentai, susiję su galimu humanitariniu pagrindu (UTPĮ 2 str. 7 d. - Humanitarinės priežastys - <...> asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos).

Teismas sprendžia, kad Migracijos departamentas, atsisakydamas priimti jo prašymą, pažeidė jo teisę būti išklausytam. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 str. 2 d. a p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Nr. C-395/00).

Pažymėtina, kad šiuo atveju Migracijos departamentas neišpildė šio reikalavimo ir neatliko tinkamo, išsamaus situacijos vertinimo bei visų aplinkybių ištyrimo spręsdamas pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą, o formaliu pagrindu atsisakydamas priimti prašymą ir jo nenagrinėdamas iš esmės ne tik neišklauso pareiškėjo, bet ir užkerta jam kelią naudotis UTPĮ nustatyta teise prašyti leidimo laikinai gyventi prašymo išnagrinėjimo dėl visų pareiškėjo nurodytų priežasčių ir aplinkybių. Migracijos departamentas prašymo priėmimo stadijoje nepagrįstai susiaurina prašymo pagrindą sudarančias aplinkybes, aktualias prašymo priėmimo klausimui spręsti, nes išskiria tik vieną iš jų, ir formaliu pagrindu, t. y. kad ji nepatvirtinta papildomais dokumentais, nepagrįstai atsisako priimti prašymą, nors jis grindžiamas ir kitomis aplinkybėmis, dėl kurių pagrindimo papildomais dokumentais atsakovas nei žodžiu, nei raštu atsisakymo priimti prašymą nesirėmė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtas Aprašo 29.6. punktas numato, jog UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą pagrindą patvirtina ne tik paties užsieniečio pateikti dokumentai, bet ir dokumentai, surinkti paties Migracijos departamento (pagal nurodytus Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašą bei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašą). Be to, Aprašo 57 punktas numato, kad turi būti pateikti ne bet kokie galimi dokumentai, o visi reikiami Aprašo 8, 10, 47 ar 50 punkte nurodyti dokumentai. Aprašo 59.3. punktas taip pat numato, kad prašymas nepriimamas, jeigu prie prašymo pateikiami ne visi reikiami duomenys ir (ar) dokumentai. Teismas vertina, kad žodis „reikiami“ reiškia, kad kiekvienoje situacijoje su prašymu pateikiamų dokumentų apimtis ir pobūdis gali skirtis ir ne kiekvienai nurodomai aplinkybei pagrįsti užsienietis kiekvieną kartą turi pateikti papildomu dokumentus, jeigu aiškiai nurodo argumentus ir aplinkybes, kurias Migracijos departamentas gali vertinti prašymo nagrinėjimo metu pagal jam žinomus ir turimus duomenis.

Šiuo atveju pareiškėjas prašymą grindžia net tik nurodomu galimu persekiojimu nedemokratinio režimo, kurio nepagrindžia pridedamais dokumentais, bet ir grėsme savo saugumui ir gyvybei dėl karo, kurios papildomai pagrįsti dokumentais iš esmės nereikia, o reikia tik vertinti tokį pagrindą prašymo nagrinėjimo metu, taip pat asmenine savo ir šeimos situacija, kurią atsakovas žino iš ankstesnių procedūrų ir taip pat gali vertinti tokį pagrindą prašymo nagrinėjimo metu. Tuo tarpu neaiškų pareiškėjo prašymo pagrindą dėl galimo nedemokratinio režimo persekiojimo Migracijos departamentas turi visas galimybes išsiaiškinti prašymo nagrinėjimo metu, nes pagal Aprašo 65 punktą, jeigu nepakanka prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiančių dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti arba pakeisti leidimą priėmimo dienos Migracijos departamentas per MIGRIS užsieniečiui išsiunčia pranešimą apie tai, kad nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiančių dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktą išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu per šiame pranešime nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiantys dokumentai. Atitinkamai, pagal Aprašo 66 punktą, kai Migracijos departamentas per Aprašo 65 punkte nurodytame pranešime nustatytą terminą negauna prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiančių dokumentų, Migracijos departamentas Aprašo 102 punkte nustatyta tvarka priima sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Be to, pagal Aprašo 80.2 punktą, Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų, organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Taigi, pareiškėjo prašyme papildomais dokumentais nepagrįstas ir neaiškus vienas prašymo pagrindas dėl galimo nedemokratinio režimo persekiojimo šioje situacijoje turėtų būti pagrindas pagal Aprašo 65, 66, 80.2 punktus pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus nagrinėjant jo prašymą pagal visas jame nurodytas aplinkybes, o ne pagrindas iš viso atsisakyti priimti prašymą, kuriame yra nurodytos net kelios jo pagrindą sudarančios aplinkybės, iš kurių ne visas papildomais dokumentais pagrįsti apskritai būtina.

Atsakovo atsiliepime nurodomi argumentai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gali kreiptis į atsakingas institucijas dėl viduje perkelto asmens statuso suteikimo ir apsigyventi saugesnėje (duomenys neskelbtini) vietovėje, jeigu jo gyvenamojoje vietovėje taptų nesaugu, apskritai išeina už šio ginčo ribų, nes taip atsakovas jau vertina tas aplinkybes, kurios turi būti vertinamos prašymo nagrinėjimo metu, bet ne jo priėmimo stadijoje. Tuo tarpu tol, kol pareiškėjo prašymo Migracijos departamentas nepriėmė, jis negali vertinti prašymo aplinkybių pagrįstumo.

Bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas yra užsienietis, todėl į tai atsižvelgtina vertinant jį kaip silpnesniąją ginčo teisinio santykio pusę. Šiuo aspektu nagrinėjamam ginčui aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus, 2004 m. lapkričio 5 d. išvadą).

Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (žr., pvz., LVAT 2005 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Toks individualus administracinis aktas, kuriame nevertintos bylai reikšmingos aplinkybės, neatitinka gero viešojo administravimo principo. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.

Šiuo atveju gero viešojo administravimo principas įpareigoja atsakovą priimant sprendimą nurodyti jame ne tik teisės aktus ir formaliai jais pasiremti, bet ir tinkamai įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą.

Nors ir sutiktina, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių vieną iš jo prašyme nurodomų aplinkybių, kuo atsakovas grindžia savo atsisakymą priimti pareiškėjo prašymą, tačiau duomenys apie didesnę dalį kitų pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių atsakovui buvo prieinami jo paties duomenų bazėje, o dėl papildomų dokumentų atsakovo akcentuojamai aplinkybei pagrįsti Migracijos departamentas gali kreiptis į pareiškėją nagrinėdamas prašymą. Tuo tarpu Migracijos departamento atsisakymas iš viso priimti pareiškėjo prašymą šiuo atveju nedera su gero viešojo administravimo principu, VAĮ įtvirtintais viešojo administravimo efektyvumo ir proporcingumo principais (VAĮ 3 str. 3 p., 10 p.) ir pamatiniais protingumo bei teisingumo principais. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atsisakymas priimti pareiškėjo prašymą negali būti laikomas teisėtu.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovo 2025-02-06 sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo 2025-01-30 prašymą Nr. 2501-LLG-6955 negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą).

Pareiškėjas skundu prašo ne tik panaikinti skundžiamą sprendimą, bet ir įpareigoti Migracijos departamentą priimti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinių priežasčių svarstymui. Tačiau teismas negali patenkinti šios reikalavimo dalies visiškai, kadangi teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams.

Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai pagal jiems suteiktą kompetenciją sprendžia tik ginčus viešojo administravimo srityje. Pasisakydamas dėl apribojimo teismui perimti viešojo administravimo funkcijas LVAT yra išaiškinęs, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktą reikalavimų (LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-1150-502/2018).

Nagrinėjamu atveju teismui panaikinus atsakovo 2025-02-06 sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo 2025-01-30 prašymą Nr. 2501-LLG-6955 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, naują administracinį sprendimą dėl prašymo priėmimo turi priimti atsakovas pagal savo kompetenciją, įvertinęs teismo nustatytus pažeidimus. Todėl atsižvelgiant į tai atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti pareiškėjo 2025-01-30 prašymo Nr. 2501-LLG-6955 priėmimo klausimą (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Byloje nustatyta, kad prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų negauta, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas šioje byloje nesvarstomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-02-06 sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo A. S. 2025-01-30 prašymą Nr. 2501-LLG-6955.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. S. 2025-01-30 prašymo Nr. 2501-LLG-6955 priėmimo klausimą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisRamūnas ŠarkaAsta Vailionė