- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- ATP-286-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00022-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. E. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimu J. E. 42 Eur bauda buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių 106 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 26 d. apie 21.49 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas automobilį „Alfa Romeo GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš apsisukdamas (sukdamas į kairę), neprisitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi kairės pusės, ir apsisukdamas, nepraleidęs iš galo antra eismo juosta važiavusio automobilio, susidūrė, pastarasis nuo smūgio atsitrenkė į važiuojamojoje kelio dalyje stovinčius tris automobilius, viso eismo įvykio metu apgadinti penki automobiliai.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs J. E. skundą, 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi J. E. skundo netenkino, Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. E. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-04-11 nutarties dalį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes yra įsitikinės, jog važiuodamas ir atlikdamas apsisukimo manevrą, nepažeidė KET reikalavimų ir tai patvirtina objektyvūs bylos įrodymai, tyrimo metu liudytoju apklausto A. J. parodymai.
Nurodo, kad gatvės atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, jokios gatvės važiuojamosios dalies ženklinimo nėra, prieš apsisukimo manevrą nemažą gatvės atkarpą (nuo 30 m iki 100 m) jis pravažiavo menama antra eismo juosta, į šią eismo juostą jis persirikiavo, nes menamoje pirmoje eismo juostoje stovėjo automobiliai. Šią aplinkybę teisme iš esmės patvirtino ir R. Č., pripažinęs, jog jis visą laiką važiavo antra eismo juosta, nes pirmoje eismo juostoje stovėjo automobiliai. Dėl to teigia, kad jis, kaip ir R. Č. negalėjo važiuoti pirma eismo juosta dėl joje stovėjusių automobilių.
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas R. Č. teisme duotų parodymų išsamiai neanalizavo, negretino su kitais byloje surinktais įrodymais ir jų iš esmės nevertino. Nesutinka su teismo išvada, kad jis važiavo pirma eismo juosta, nes byloje neginčijamai nustatyta, jog gatvės atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra jokio gatvės važiuojamosios dalies ženklinimo, o vaizdo įrašas nėra tiek kokybiškas, kad būtų galima nustatyti, kokioje gatvės dalyje buvo jo vairuojamas automobilis, t. y. kiek jo automobilis buvo nutolęs nuo gatvės dešiniojo krašto, kai jis pradėjo apsisukimo manevrą. Teigia, kad iš vaizdo įrašo galima daryti tik išvadą, kad, prieš pradėdamas apsisukimo manevrą, jis tikrai važiavo labai lėtai, rodė kairįjį posūkio signalą ir tikrai nevažiavo priešpriešine eismo įuosta. Dėl to teigia, kad teismo išvada, jog jis, prieš sukdamas į kairę, nepasitraukė prie savo važiuojamosios dalies krašto ir suko iš pirmos eismo juostos, yra pagrįsta tik prielaidomis ir galbūt nenuosekliais ir nepatikimais R. Č. parodymais.
Apeliantas teigia, kad prieš apsisukimo manevrą, jis pakankamai nemažą gatvės atkarpą pravažiavo iš anksto įjungęs kairio posūkio signalą, tai patvirtina ir vaizdo įrašas, iš anksto pasitraukė kairiau, t. y. kuo arčiau menamos juostos, skiriančios priešpriešinį eismą. Tokių nuoseklių jo parodymų nepaneigė jokie objektyvūs įrodymai ir tokie jo parodymai neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Be to, jo ir R. Č. vairuojamų automobilių susidūrimas įvyko tuomet, kai jis jau buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tai patvirtina 2015-09-26 eismo įvykio vietos schemos duomenys (plastikinių nuolaužų, stiklo šūkių šleifas, užfiksuotas 4,5 m atstumu nuo kairiojo kelio kelkraščio), jo automobilis po susidūrimo užfiksuotas priešpriešinėje eismo juostoje (kairiąja puse esant 4,8 m–5,7 m nuo kairiojo kelio kelkraščio (viso kelio plotis 14 m)). Šie duomenys prieštarauja R. Č. ir šios bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo L. Š. parodymams, nes, jeigu jis būtų sukęs į kairę iš pirmos eismo juostos ir tokiu būdu užkirtęs kelią antra eismo juosia važiavusiam R. Č. vairuojamam automobiliui, tai jų automobilių susidūrimas būtų įvykęs menamoje antroje eismo juostoje.
Apeliantas taip pat teigia, kad automobilio „Audi A4“ vairuotojas R. Č. pažeidė ne tik KET 127, 128 punktų reikalavimus, bet ir KET 137 punkto reikalavimą, numatantį, jog, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Šie R. Č. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.
Dėl to apeliantas teigia, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, todėl policijos pareigūno jo atžvilgiu 2015-11-11 priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintinas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus, padarė motyvuotas išvadas, jog J. E. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.
J. E. administracine tvarka pagal TPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad jis pažeidė KET 106 punkto reikalavimus, t. y. prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.
Apeliantas neigė pažeidęs šį KET reikalavimą ir parodė, kad, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės važiavo pirma eismo juosta, bet atsiradus kliūčiai – stovėjo automobilis, jis persirikiavo į antrą eismo juostą ir važiavimą tęsė antra eismo juosta (maždaug 3 metrų atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto) ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, ir likus apie 30 m iki įvažiavimo į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), jis įjungė kairįjį posūkio signalą ir pradėjo lėtinti greitį, sumažindamas jį iki minimalaus, praleido priešpriešiais važiavusį automobilį, po to, būdamas įsitikinęs, jog jokių kliūčių saugiai padaryti apsisukimo manevrą nėra (daugiau priešpriešiais atvažiuojančių automobilių nebuvo, o už jo važiavęs automobilis buvo toli), pradėjo posūkį į kairę, kai jo automobilio priekinė dalis jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje, pamatė dideliu greičiu (apie 100 km/h) link jo artėjantį automobilį „Audi A4“, dar jis suko vairą į dešinę, bet susidūrimo nepavyko išvengti – automobilis „Audi A4“ atsitrenkė tiesiai į jį, į automobilio kairės pusės priekinę dalį (sparną). Iš dalies tokius J. E. parodymus patvirtina R. Č. parodymai. R. Č. parodė, kad jis važiavo ta pačia gatve, antra eismo juosta, nes pirmoje eismo juostoje stovėjo automobiliai, maždaug 100 metro atstumu matė kaip pirmoje eismo juostoje lėtai važiavo automobilis „Alfa Romeo“ (nustatyta, kad jį vairavo J. E.), kad likus 7-10 m iki to automobilio, automobilis „Alfa Romeo“ pradėjo sukti į kairę, jis dar bandė išvengti susidūrimo išvažiuodamas į priešpriešinį eismą, bet susidūrimo nepavyko išvengti. R. Č. parodymus, jog priekyje važiavęs automobilis lėtai važiavo pirma eismo juosta ir likus labai mažam atstumui iki to automobilio, priekyje važiavęs automobilis pradėjo manevrą į kairę, teisme patvirtino liudytojas L. Š.. R. Č. ir L. Š. parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas būtent automobilių susidūrimas. Iš šio įrašo matyti, kad tuo momentu, kai J. E. vairuojamas automobilis pradėjo rodyti kairįjį signalo posūkį, jis iš tikrųjų važiavo lėtai, praleido priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį automobilį. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad pirmoje eismo juostoje, t. y. arčiau dešiniojo kelio krašto, stovėjusių automobilių nebuvo, manevrą į kairę apeliantas pradėjo daryti važiuodamas arčiau dešiniojo krašto, o ne arčiau kelio vidurio. Taigi, vaizdo įrašas paneigia apelianto parodymus, jog jis manevrą į kairę darė važiuodamas antra eismo juosta. Tokį vaizdo įraše užfiksuotą momentą teisme patvirtino ir kelių policijos atstovas E. K.. Dėl to J. E. versija, jog iki manevro į kairę jis jau važiavo „menama” antra eismo juosta, yra nepagrįsta, jos nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nors eismo įvykio schemoje užfiksuota, jog automobilių susidūrimas įvyko priešpriešinio eismo juostoje, tačiau ši schema patvirtina tik automobilių padėtis po susidūrimo, bet ne jų judėjimo trajektorijas iki susidūrimo. Be to, šioje schemoje užfiksuoti duomenys atitinka ne tik vaizdo įrašą, bet ir paties apelianto parodymus, jog jo automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, bei R. Č. parodymus, jog siekdamas išvengti susidūrimo, jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Taigi, J. E. veiksmai – manevras į kairę, nepasitraukus prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, sudarė kliūtį iš paskos jo važiavusiam R. Č.. Dėl to apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. E. pažeidė KET 106 punkto reikalavimus ir jis pagrįstai nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
Apelianto skundo teiginys, jog R. Č. pažeidė ir KET 137 punkto reikalavimą, yra nepagrįstas, nes iš byloje esančio vaizdo įrašo negalima nustatyti, ar iki automobilių susidūrimo pirmoje eismo juostoje nestovėjo kiti automobiliai ir ar buvo pakankamai laisvos vietos J. E. vairuojamą automobilį apvažiuoti iš dešinės pusės, kaip numatyta KET 137 punkte.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakankamai motyvuota, todėl naikinti ar keisti ją apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. E. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.